Valdžios atstovai, užsimoję drausti už didesnius pirkinius atsiskaityti grynais pinigais, planus rezga už uždarų durų ir slepia susitikinėjantys su bankininkais. Ekonomistai įspėja, kad tokie draudimai neišnaikins šešėlio, tik leis susikrauti bankams dar daugiau milijonų.
Vakar Vyriausybė pasitarime už uždarų durų kurpė planą, kaip Lietuvoje apriboti atsiskaitymus grynaisiais. Tiesa, kažkodėl Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius dar sausio mėnesį šį klausimą pradėjo svarstyti ne su ekonomistais, o su bankų atstovais. Tad ekspertai neabejoja, kad bankai iš to gaus daugiausia naudos.
Konsultantai – bankai
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė „Vakaro žinias" tikino, kad “niekas nieko dar nenusprendė". „Institucijos turi išnagrinėti kai kurias pozicijas ir, jei tikslinga, pateikti įstatymų pataisas. Apie konkrečias sumas, kažkokias ribas nekalbama", – išsisukinėjo I.Šimonytė.
Premjeras Andrius Kubilius tikino, kad ribojimai bus pradedami nuo valstybinių įstaigų. „Gryni pinigai patys savaime nėra blogis, bet akivaizdu, kad šešėliniuose ekonomikos procesuose grynieji naudojami dažniau nei kiti atsiskaitymai", – paaiškino A.Kubilius.
„Vakaro žinioms" pasiteiravus, kodėl prisidengiant šiais motyvais bus garantuotas uždarbis bankams dėl padidėjusių bankinių operacijų, A.Kubilius tvirtino, kad bus stengiamasi, jog žmonės apie tai nežinotų.
„Su bankais yra diskutuojama, kad šis procesas visuomenei taip neatrodytų. Taip, priemonės aptartos. Bankai neturėtų būti vietoje..." – užbaigti minties A.Kubiliui neleido jo patarėjas Virgis Valentinavičius.
Interesai slepiami
Pagal Vyriausybės kurpiamą planą draudimai atsiskaityti grynaisiais galiotų didesniems nei 10–20 tūkst. litų sandoriams. Pavyzdžiui, sumokėti už automobilių turguje įsigytą mašiną bus galima tik bankiniu pavedimu. Ar bus tuomet įvesti kasos aparatai ir automobilių turguose, neužsiminama.
Grynaisiais negalėtų atsiskaityti ir įmonės, baustos už mokesčių pažeidimus, taip pat asmenys, sudarantys notarinę sutartį ar parduodantys nekilnojamąjį turtą. Be to, visoms įmonėms reikėtų deklaruoti didesnius sandorius su privačiais asmenimis. Tai reiškia, kad toks valdžios sprendimas gerokai papildys bankų kišenes, tačiau Vyriausybės atstovai tikina bankų interesų neproteguojantys.
„Nelabai suprantu, kodėl tai būtų bankams naudinga. Su bankais šiuo klausimu niekada nesame šnekėję", – bandė apgauti žiniasklaidą Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Priminus, kad tokių susitikimų neslėpė ir pats A.Kubilius, jis ėmė išsisukinėti.
„Na, man atrodo, kažkoks buvo susitikimas su bankų asociacija. Bet kad konkrečias priemones derintume su bankais, – to nebuvo", – toliau A.Kubiliaus žodžius neigė D.Matulionis.
Šešėlio neišvaikys
Dar prieš kelias savaites Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, konsultuojantis Vyriausybę šiuo klausimu, viešai suabejojo, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas būtų pagrindinė priemonė kovai su šešėliu. Jis suabejojo dar daugiau – ar tai nebus kąsnis bankams.
„Nenorėčiau sukurti to, kad bankai būtų vienintelė vieta vykdyti atsiskaitymams, tas sudarytų monopolines galimybes nustatyti neadekvačias kainas", – sakė jis.
Džiaugsmas bankams
Stasys JAKELIŪNAS – Finansų analitikas:
Teoriškai galima suprasti: kuo mažiau grynųjų pinigų, tuo daugiau oficialių atsiskaitymų. Tačiau tai galiu vertinti ir kaip tam tikrų žmogaus teisių ir laisvių ribojimu. Pavyzdžiui, aš juk turiu teisę nepasitikėti bankais ir laikyti santaupas grynaisiais. Aišku, čia gali būti įžvelgiamas bankų pasipelnymas.
Be to, kokios bus sankcijos, jei atsiskaitysiu grynaisiais, kas grės? Ar atėmimas tų pinigų? O ką daryti su šeimos nariais – net ir čia bus negalima paskolinti? Be to, atsiskaitymas kortele skatina ir vartojimą, ir neefektyvų pinigų panaudojimą, taigi ir skolinimąsi iš tų pačių bankų.
Ignas JAČAUSKAS
