Seimas pasigavo premjero Andriaus Kubiliaus idėją neklausyti Konstitucinio Teismo (KT) nuomonės apie teisės aktų atitikimą svarbiausiam šalies įstatymui, jei jie susiję su valstybės finansais. Tada būtų gerai: galėtume nemokėti pensijų senjorams, algų darbuotojams, įvesti mokamą mokslą mokyklose, ir niekas neprikaišiotų dėl Konstitucijos pažeidimo.
Susižavėjo vengrais
„Turime tam tikrą problemą dėl KT išaiškinimų. Ir ji prasidėjo tuo laiku, kai Konstitucinis Teismas pareiškė, kad jo teisėjų algos yra šventa neliečiamybė: jei jau kartą buvo padidintos, tai niekada nebegalės būti sumažintos. Todėl šita sistema tapo vis labiau ekonomizuota. Konstituciniai ir ekonominiai dalykai turėtų būti labai aiškiai reglamentuoti“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys.
Taip jis reaguoja į premjero A.Kubiliaus pareiškimą, kad reikėtų atskirti ekonominę politiką nuo konstitucinės teisės. Praėjusią savaitę A.Kubilius susitiko su Lietuvoje viešėjusiu Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu. Svečias plačiau supažindino su savo šalies parlamento sprendimu apriboti KT galias biudžetiniais klausimais. Esą tai leis Vyriausybei lengviau priimti finansinius sprendimus ir nesukti sau galvos, ar nepažeidžia Konstitucijos. A.Kubiliui idėja labai patiko.
Nori laisvų rankų
O Lietuvoje ir ekonominiais klausimais dažniausiai žiūrima, ar sprendimai atitinka pagrindinį šalies įstatymą. Jei KT galios šioje srityje būtų apribotos, valdžia kuo ramiausiai galėtų, pavyzdžiui, dar labiau nurėžti pensijas ir niekada nesumokėti skirtumo, nepripažįstant jo valstybės skola. Aišku, kai KT teisėjai išaiškina, kad jų pačių algos – lyg šventos karvės, tai gal ir kvepia vos ne interesų supainiojimu. Tačiau eliminavus KT nuomonę iš įstatymų leidybos finansų srityje Vyriausybė bei Seimas galėtų dar labiau įsisiautėti.
„Aš negaliu pasakyti, ar tai teigiamas, ar neigiamas pavyzdys, bet tendencija, kad ekonominę politiką yra siekiama grąžinti iš konstitucinės teisės į politikos sferą, tą daro Vengrijos parlamentas, man atrodo, yra svarbi“, – tvirtino A.Kubilius.
„Mano svajonė – kad KT neberašytų milžiniškų traktatų, aiškindamas teisės aktų konstitucingumą, kuriuos galima traktuoti įvairiai. Be to, bent jau teisėjų atlyginimų klausimu tai tikrai ekonominę politiką nuo konstitucinės teisės ir KT išaiškinimų reikėtų atriboti“, – premjerui pritarė R.Dagys.
Apribotų iki nulio
Tiesa, net ir konservatoriai ne visi laikosi premjero pozicijos. Štai jų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma primena, kad Lietuvos teisinė sistema nėra tokia pat kaip Vengrijos, todėl negalima aklai kopijuoti jos sprendimų.
„Pas mus nebūtų taip paprasta ekonominę politiką atskirti nuo konstitucinės teisės. Sunku būtų pasakyti, ar konkretūs teisės aktai susiję su finansais, ar nesusiję. Manau, tai buvo tik teoriniai pamąstymai. Ir nemanau, kad ką nors praktiškai darysime. Tikiuosi, kad ir KT, darydamas savo sprendimus, pradės matyti, kokia yra reali ekonominė situacija Lietuvoje“, – vylėsi parlamentaras.
O teisininkai šiuo klausimu yra itin kategoriški.
„Norint sekti Vengrijos pavyzdžiu, reikėtų keisti Konstituciją. Aš įžvelgiu pavojų, kad, apribojus KT teises vienu klausimu, palaipsniui apribosime jas iki nulio“, – pareiškė teisininkas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius.
Žalingos net pačios kalbos
Rimantas Smetona, parlamentaras, ilgametis Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkas:
Kai buvo anonsuojamas Vengrijos premjero vizitas į Lietuvą, labiausiai ir buvo akcentuojama, kad Vengrija apribojo KT teises ekonomikos srityje. Supratau, kad ruošiamasi nuo jų nusirašyti ar, gražiau kalbant, pasisemti patirties. Taip ir atsitiko. A.Kubilius iškart prakalbo, kad ir Lietuva galėtų sekti tokiu pavyzdžiu. Bet jo mintys, kaip čia švelniau pasakius... labai neapgalvotos. Nors galvota buvo ilgai.
Vien tokie svarstymai yra žalingi. Jei KT atribotume nuo ekonominių klausimų išaiškinimo Konstitucijos atitikties atžvilgiu, apie pensijų grąžinimą į prieškrizinį lygį, neišmokėtų pensijų sugrąžinimą ir kitus brangiai valstybei kainuojančius dalykus iš viso net nebūtų kalbama ne tik šiemet, bet ir ateityje. Apie tokį atribojimą net kalbėti nerimta. Ko tada verta būtų Konstitucija ir Konstitucinis Teismas? Tada reikėtų įvardyti viską: pensijų klausimais jam pasisakyti negalima, PVM didinimo klausimais negalima, apie pelno mokestį – ne. Jei jau nusišnekame – tai nusišnekėkime iki galo.
Tiesa, ir KT kažkada buvo įsismarkavęs. Ir teisėjų algų klausimais, ir apkaltų, kai užsiima politikavimu ir sprendžia, koks politikas kokias pareigas galėtų eiti, ir kokių negalėtų, klausimu.
Danas NAGELĖ
