bankai

Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi, sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau bent jau teisėkūroje galvojama, kad tokios liūdnos lemties vis tik galima išvengti. Kad gyvenimą gadinantys įstatymai, nutarimai bus taikomi kažkam kitam, ne tau. Kad įvedamus didesnius mokesčius mokės tik „buržujai“, o griežtesni reikalavimai palies tik nedorėlius.

Indrė Mikelionytė Ne kartą esu raginta: pasidomėk, kaip gyvena smulkusis ir vidutinis verslas Alytaus regione. Nereikia būti Saliamonu, rezultatas aiškus: gyvenantys gerai pasigirs, skurstantys tylės. Tačiau ką daro tie, kuriems trūksta apyvartinių lėšų, o plėtros planų nestinga? Kiekvieno išeitis sava – kam bankrotas, kam restruktūrizacija, tačiau galimas sprendimas – draugystė su bankais, tik ar ištikima ir kokia forma?   Jeigu galėčiau.

Europos Sąjungai pirmininkaujančios Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi, kad bendras ES finansų ministrų sutarimas dėl vienos svarbiausių Bankų sąjungos dalies - vieningo bankų pertvarkos mechanizmo - bus pasiektas kitą savaitę. Tačiau ministrams pavyko susitarti dėl jo finansavimo principų. „Turime pasiekti bendrą sutarimą ir turėti ant stalo teisinį tekstą, kurį visų šalių arba kvalifikuotos daugumos sutarimu pateiktume Europos Parlamentui, ir prasidėtų trialogai.

 Investuotojų asociacijos nariai, įmokėję pinigus už taip ir neišleistas „Snoro“ akcijas, bylinėsis dėl draudimo išmokų, kurios sudaro iki 100 tūkst. eurų asmeniui. Tai numatanti Investuotojų asociacijos bei kelių neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų sutartis pasirašyta pirmadienį. Prie buriamos grupės kviečiami prisijungti ir kiti „Snorui“ pinigus įmokėję investuotojai.

Gruodžio 2 d. duris atveria penki „Swedbank“ padaliniai, kuriuose banko specialistai gyventojus konsultuoja finansų klausimais ir moko naudotis elektroniniais sprendimais, o operacijos grynaisiais pinigais atliekamos tik naudojantis savitarnos įrenginiais. Kasdienėms operacijoms atlikti yra įrengti grynuosius pinigus priimantys ir išduodantys bankomatai bei interneto banko terminalai.

Šiais laikais bankų plėšimas yra labai sudėtingas reikalas: reikia rengti ginklų logistiką, išsiaiškinti pinigų saugyklos konstrukciją ir rasti gerą vairuotoją pabėgimui. Daug lengviau tampa apvogti skatmeninės valiutos savininkus ir mokėjimų operatorius, rašoma portale qz.com. Didžiulis susidomėjimas „Bitcoin“ virtualia valiuta neaplenkė ir plėšikų, nes vien pernai ši valiuta dolerio atžvilgiu brango 6000 proc. ir 300 proc. vien praėjusį mėnesį.

Šių metų lapkričio mėnesį pirmojo aukojimo portalo „aukok.lt“ sistemą papildė dar trys šalies bankai: Šiaulių bankas, Medicinos bankas ir „Citadele“ bankas. Nuo šiol kiekvienas žmogus, naudojantis elektroninę bankininkystę, galės paaukoti pasirinktam projektui, sugaišęs vos 10 sekundžių. „Lietuviai taupūs, bet atjaučiantys žmonės.

Finansų rinkų reguliatorių gyvenimas niekada nebebus toks kaip anksčiau, teigia “Deutsche Bank" Recearch ekonomistai. Dėl gilios ekonomikos recesijos centriniai bankai visame pasaulyje turės atsisakyti patogaus infliacijos kontroliuotojo vaidmens ir tapti vieninteliais ant bedugnės krašto balansuojančiais kovotojais su krize. Pasak vyriausiojo „Deutsche Bank“ grupės ekonomisto Dr. Thomas Meyer, centrinių bankų gyvenimas radikaliai pasikeitė 2007 metais prasidėjus finansų krizei.

Lietuvos bankas skelbia, kad trečiąjį šių metų ketvirtį klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo 0,5 proc. ir spalio 1 d. sudarė 54,2 mlrd. litų. Vis dėl to, skolinama daugiausia tik stambiosioms įmonėms.   Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas prognozuoja, kad ateityje skolinimo apimtys nuosaikiai didės.

Net 11 savaičių iš eilės šių metų pradžioje sumanus vagis „kėlė baimę“ daugybei Niujorko bankų padalinių. Savo nusikaltimus šis žmogus vykdydavo taip meistriškai, kad niekam net nesukeldavo įtarimų. Ir ne visi jo nusikaltimai būdavo pastebimi iš karto, rašo „The New York Times“. Ir viskas dėl to, kad šis vaikinas net nebandė pasisavinti tai, ką bankas saugo labiausiai, tai yra pinigų. Ko gi siekė šio straipsnio herojus? Tai iki šiol yra paslaptingas klausimas.

2013 m. per devynis mėnesius bankai padidino tiek paskolų, tiek indėlių portfelius, tačiau svarbiausios – grynosios palūkanų pajamos šiemet yra mažesnės nei pernai. Trečiąjį ketvirtį bankų sektoriaus valdomas turtas išaugo 0,5 mlrd. Lt ir 2013 m. spalio 1 d. sudarė 76,1 mlrd. Lt. Bankai nuosaikiai didino skolinimą: trečiąjį ketvirtį klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo 0,5 % (0,3 mlrd. Lt) ir spalio 1 d. sudarė 54,2 mlrd. Lt.

 Finansų krizės akivaizdoje patyrusi milžinišką recesiją, NT burbulo sprogimą ir aibę kitų finansinių sunkumų, Lietuva ir jos bankai pamažu stojasi ant tvirtesnio pamato, rašo thebanker.com. Pabrėžiama, kad šalies rinkoje dominuojantys Skandinavijos bankai dėl itin didelės rizikos baimės prie Lietuvos finansų sektoriaus atsigavimo prisidėjo marginaliai. Rašoma, kad dabartinė situacija Lietuvos finansų sektoriuje rodo stabilaus augimo vidutiniu laikotarpiu tendencijas.

Senojo žemyno finansų institucijos šiuo metu yra sukaupusios net 1,2 trln. eurų (4 trln. litų) blogų paskolų – suma ko ne dukart viršijanti Šveicarijos metinį BVP, rašo CNBC. Europos centrinis bankas (ECB) blogas paskolas apibrėžia, kaip įsiskolinimus, kuriuos vėluojama padengti daugiau nei 90 dienų. Nors optimizmo dėl atsigaunančios Europos ekonomikos netrūksta, blogų paskolų kiekis per pastaruosius metus ūgtelėjo net 100 mlrd. eurų (345 mlrd.

Pastaruoju metu bankai sulaukė nemažai kritikos dėl 2012 m. beveik nemokėto pelno mokesčio už 2011 metus, kuomet jau dirbo pelningai. Remiantis šiuo precedentu netgi paruoštos pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurioms praėjusią savaitę pritarė Seimas.

Irena Budrienė Pradėjus svarstyti pelno mokesčio pataisas, dėl kurių bankams tektų sumokėti šio mokesčio dalį, pasigirdo pareiškimų apie galimą skandinavų bankų pasitraukimą iš Lietuvos. Pradėti įspūdingai kelti paslaugų įkainiai. Klientų organizacijos kaltina bankų godumą, nes lietuviai moka net už tai, kad pinigai įplaukia į jų sąskaitą. Įkainiai išaugo iki 8 litų DNB bankas iki 8 litų padidino mokestį gyventojams, grynaisiais atsiskaitantiems už komunalines paslaugas.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir toliau negaili kritikos socialdemokratui Broniui Bradauskui. A. Kubilius, kalbėdamas apie Seime pradėtas svarstyti naujas pelno mokesčio mokėjimo taisykles, tvirtina, kad B. Bradauskas ir kiti socialdemokratų politikai dėl asmeninių keršto motyvų jaučia pagiežą Vakarų bankams, o tai Lietuvai gali labai skaudžiai atsirūgti.

Ramūnas Stankevičius Atvirai tyčiotis iš milijono kaupiančiųjų – tuo šiuo metu užsiima grupelė Seimo narių, vadovaujamų Ministro Pirmininko patarėjo S.Jakeliūno, siūlančių dar kartą reformuoti šiuo metu reformuojamą privataus pensijų kaupimo sistemą.   Ta pati grupelė Seimo narių surengė konferenciją, kurią galima būtų pavadinti konferencija privataus kaupimo „sunaikinimo“ klausimais.

 Lietuva kiek netikėtai nusprendė pagreitinti pasižadėjimo dėl kolektyvinio investavimo į vertybinius direktyvos (Ucits) priėmimą, taip apsunkinant galimybę riboti rizikos fondų vadovų priedų dydį, rašo ft.com. Liepos mėnesį Europos Parlamentas atmetė siūlymą riboti vadovų priemokas prie algos iki 100 proc. mėnesio pajamų dydžio.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį ketina svarstyti, kodėl kai kuriuose bankuose didėja įkainiai už mokėjimus grynaisiais pinigais. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas sako, kad tokios tendencijos kelia abejones, ar įkainiai atitinka darbo sąnaudas, be to, dalis gyventojų ir mažųjų įmonių neturi galimybių atlikti mokėjimus pavedimais.

Jei JAV Fedralinio rezervo pradėtas beprecedentis skubus pinigų kiekio didinimas (QE) pradėjo valiutų karą, tai euras gali būti kita mūšio vieta, rašo CNB. Pasak knygos „The Fall of the Euro“ autoriaus Jenso Nordvigo, euro zonos politikai ruošia dar vieną salvę, idant būtų atpigintas euras.

Lietuva iki pirmininkavimo ES pabaigos tikisi susitarti dėl Bankų sąjungos antrojo elemento – bendro pertvarkymo mechanizmo (SRM), teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Interviu BNS V.Vasiliauskas ketvirtadienį sakė, kad šiuo metu diskutuojama, koks turėtų būti bendro pertvarkymo fondo dydis.

Euro įvedimas Lietuvai atneštų daug naudos ir padėtų atsikratyti rizikų finansų rinkose, teigia Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovė Julie Kozack. „Mes manome, kad narystė euro zonoje atneš naudos Lietuvai, ypač rizikų mažinimo, bankų sistemos likvidumo atžvilgiu. Ir tai padės sumažinti rizikas, susijusias su valiuta. Taigi, tai galėtų vesti prie žemesnės skolinimosi kainos Lietuvai“, - pirmadienį spaudos konferencijoje po susitikimo su premjeru ir finansų ministru sakė J.Kozack.

 JAV Nacionalinio saugumo agenūtra (NSA) stebi užsienio bankų ir kreditinių kortelių bendrovių operacijas. Neretai ši veikla yra vykdoma pažeidžiant nacionalinę teisę bei tarptautinius susitarimus. Vidiniai NSA dokumentai atskleidžia, kad Europos finansinių mokėjimų tinklas Swift yra stebimas net keliais lygiais, rašo „Der Spiegel“. 2010 metų vasarą verslininkas iš Viduriniųjų Rytų panoro pervesti 50 tūkst. JAV dolerių iš vienos minėto regiono šalies į kitą.

Prieš penkerius metus pasaulį sukrėtusi investicinio banko „Lehman Brothers“ griūtis buvo privedusi JAV ir Jungtinės Karalystės (JK) bankus prie žlugimo ribos, BBC pasakojo tuo metu JK ekonomikos ir finansų kanclerio pareigas ėjęs Alistairas Darlingas. JAV purtėsi naštos Banko žlugimas laikomas didžiausios amžiaus finansų krizės flagmanu.

Viena pagrindinių krizės Europoje priežasčių – duomenų apie bankų būklę stoka, sako Europos centrinio banko (ECB) vykdomosios valdybos narys Jörgas Asmussenas. ,,Dabar turime atgaivinti kreditų teikimo sąlygas, nes kitu atveju negalėsime kalbėti apie tvarų ūkio augimą.

  Spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį susirinkę Europos finansų ministrai, eurokomisarai ir centrinių bankų vadovai pabrėžia, kad Europos atsigavimu džiaugtis dar anksti.   Už ekonomiką ir pinigų politiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Ollis Rehnas spaudos konferencijoje sakė į Lietuvą atvykęs iš Latvijos, kur kalbėjosi apie nuo kitų metų įvedamą eurą.

Karolis Birgilas Tai – brangiausius nusikaltimus darantys žmonės. Jie veikia beveik nepastebimai, be pavojaus. „Baltųjų apykaklių“ savininkai XIX amžiuje pradėjo darbuotis kitaip ir nuolat bent vienu žingsniu lenkia teisėsaugą. Kriminologijoje „baltųjų apykaklių“ nusikaltimo terminas atsirado dar 1939 metais, juo buvo apibūdinama neteisėta ir nesmurtinė veikla, kurią atlieka aukšto visuomenės sluoksnio piliečiai. Apibūdinimas tiek praeities, tiek šiandienos požiūriu yra per siauras.

Prabėgo penkeri metai nuo investicinio milžino „Lehman Brothers“ žūties, kurios sukeltos bangos nuraibuliavo per visą finansų pasaulį. Nepaisant to, politikai iki šios dienos vengia pradėti reikšmingas reformas, rašo „Der Spiegel“. Vokietijos centrinio banko „Bundesbank“ valdybos narys Andreas Dombretas, paklaustas apie pastarųjų metų pokyčius, kuriais buvo siekiama apsaugoti bankinę sistemą nuo naujos šoko bangos nevynioja į vatą.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Mokesčių inspekcija pradeda aiškintis, kas nutekino informaciją apie jos vykdytą tyrimą dėl bankų pelno mokesčio. Tuo metu dėl klausimo, kiek bankai turėjo atseikėti, išsiskyrė Premjero, Finansų ministerijos ir bankų pozicijos. Premjeras pareiškė, kad per mažai nuo uždirbo pelno dėl atidėjinių atriekę bankai gali būti apmokestinti atgaline data.

Nors pati Šiaulių miesto savivaldybė skendi skolose, bet prie jos vairo stovintys valdininkai dėl nesuvokiamų priežasčių lengva ranka ne tik atsisako pinigų iš mokesčių ar rinkliavos, bet dar ir miesto biudžeto sąskaita nori suteikti labdarą verslininkams. Rinkliavos nereikėtų mokėti Vakar vykusiame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje pritarta Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas miesto viešosiose vietose išdavimą nuostatų pakeitimams.

Jeigu pernai tokių nusikaltimų padaryta vos 62, tai šiemet iki liepos 1 dienos - jau 429. Pasak policijos, sparčiai augant informacinių technologijų naudojimui, dažnėja ir jų pasitelkimas darant nusikaltimus. Populiariausias nusikaltimas - elektroninių banko duomenų išviliojimas iš gyventojų norint pasisavinti jų pinigus arba paimti greitąjį kreditą. Nemažėja ir vadinamojo "fishingo", kuomet įsilaužiama į bankų ar kitų finansinių struktūrų vidinius tinklapius, atvejų.

Vasarai artėjant link pabaigos susitikome su visuomet užimta politekonome, publiciste, ekonominės minties dėstytoja ir buvusia mokytoja Aušra Maldeikiene. Šį kartą nusprendėme sužinoti p. Maldeikienės požiūrį į ekonomines realijas Lietuvoje žvelgiant vidutinio statistinio lietuvio akimis. Aušra Maldeikienė dalijasi su mumis savo įžvalgomis.

Nuo didžiausios amžiaus finansų krizės prabėgo penkmetis, o Vakarų pasaulį vis dar krečia recesija ir nedarbu pasireiškiančios finansinės pagirios. Po dešimtmetį trukusio skolų vakarėlio pabudusios pasaulio vyriausybės susizgribo, kad finansų sektoriaus liberalizacija nėra tokia patraukli, kaip buvo žadėta. Uostuose dykai stovintys laivai, 11 mln. bedarbių, ketverius metus trunkanti recesija ir niūriausias prognozes pranokęs biudžeto deficitas.

Rosso McEwano paskyrimas „Royal Bank of Scotland“ (RBS) vadovu žymi paskutinį įprastosios bankininkystės grįžimo į Olimpą etapą, rašo cnbc.com. Įprastoji bankininkystė, tai kasdienės paslaugos, su kuriomis dažniausiai susiduria gyventojai.

Pirmąjį 2013 m. pusmetį mažėjant bankų svarbiausioms – grynųjų palūkanų – pajamoms, šiemet ir toliau mažėjo bankų sektoriaus pelnas. Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje veiklą nutraukus „UniCredit“ grupei, sumenko metus augęs paskolų portfelis. „Bankų sistema pirmąjį pusmetį plėtojosi tvariai, o „UniCredit“ grupės pasitraukimas finansų sektoriui didesnės įtakos neturėjo.

Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus nagrinėjantis Lietuvos bankas šių metų pirmąjį pusmetį gavo 343 vartotojo prašymus išspręsti ginčą su finansinių paslaugų teikėju – tai maždaug dešimtadaliu daugiau nei pernai per tokį laikotarpį (306). Sparčiausiai daugėjo ginčų dėl bankų paslaugų: jų kiekis šiemet per pusmetį pasiekė 128 (pernai buvo 101). Vien šių metų antrąjį ketvirtį vartotojų ginčų su bankais skaičius pasiekė 78, ankstesniais ketvirčiais – apie 50. „Ginčų su bankais skaičius veja...

Pirmąjį šių metų pusmetį vienam iš bankų pabranginus kai kuriuos mokėjimus, kuriems atlikti įmokami grynieji pinigai, ir kredito pervedimus atliekamus banko skyriuje, rinkoje didėjo pastarųjų paslaugų kainų atotrūkis nuo elektroniniu būdu inicijuojamų mokėjimų, – konstatuojama Lietuvos banko parengtoje Mokėjimo paslaugų įkainių apžvalgoje.

Nuo šiol Lietuvos gyventojai gali daug paprasčiau pasitikrinti informaciją apie savo finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir sužinoti savo kredito istoriją – tereikia per elektroninės bankininkystės sistemą prisijungti prie Lietuvos banko valdomos Paskolų rizikos duomenų bazės.

Viešojoje erdvėje vis dažniau ima šmėkščioti antraštės apie būsto rinkos atsigavimą, būsto paskolų grįžimą į „sveiką lygmenį“, dviženklius būsto kreditų skaičiaus šuolius, esamos situacijos prilyginimus 2004-2006 m. laikotarpiui ir pan. Tačiau bendra makroekonominė konjunktūra kol kas dar neteikia rimto pagrindo gyventojų entuziazmui.

Kalbant apie birželio mėnesį Lietuvos bankininkystėje norėčiau pranešti dvi naujienas – gerą ir blogą. Pirmiausia – geroji. Panašu, kad pildosi optimistinės bankininkų ir kai kurių sektorių verslo atstovų prognozės. Bent jau nekilnojamojo turto rinkoje. Birželį naujai išduotų būsto paskolų suma siekė 159,61 mln. litų ir nors tai šiek tiek mažiau nei gegužę, bendra tendencija akivaizdi – jau keturis mėnesius paeiliui šis rodiklis nekrenta žemiau 150 mln. litų.

Einant gatve pamatyti muzikos įrašų parduotuvę – praktiškai nebeįmanoma. Greitai ateis metas, kai neberasime ir bankų skyrių? Ir bankai, ir valdžia siekia, kad pinigai keltųsi į virtualią erdvę – juos stabdo tik žmonių konservatyvumas. Skaitmeninės revoliucijos bankuose laukiama seniai. Ypač turint omenyje, kad dalis pinigų ir bankų operacijų jau senokai nebeturi fizinio pavidalo.

 Nenoras įsipareigoti bankui yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios atsisakoma ketinimų pirkti būstą. Šią priežastį įvardijo net 42 proc. būsto nuomininkų. Šiek tiek mažiau – 37 proc. žmonių nurodė, kad neturi pakankamai santaupų 15 proc. pradiniam įnašui. Taip teigia lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt ir nekilnojamojo turto plėtotojos „Eika“ liepos mėnesį atliktos apklausos dalyviai.

Tai buvo vienas garsiausių bankų informacijos nutekinimų per pastaruosius metus. 2008 metais buvęs banko HSBC darbuotojas ir sistemų inžinierius Herve’as Falciani dingo iš Šveicarijos kartu su 130 tūkst. klientų duomenimis. Interviu „Spiegel“ jis teigia norintis padėti Europai „sugaudyti“ mokesčių vengėjus ir išryškinti ydingą sistemą.

Panevėžio rajone iš 16 renovuoti atrinktų namų keliuose darbai gali neprasidėti dėl gyventojų skolų komunalinių paslaugų teikėjams. Minėtų namų investicinius planus parengusi ir su gyventojais juos aptarinėjanti rajono Savivaldybė rimtai sunerimusi dėl skolininkų. Ypač tokių, kurie už šildymą, karštą ar šaltą vandenį skolingi net po 10–12 tūkstančių litų. Dėl skolų negaus paskolų Paskolas renovacijai išduodantys bankai kelia sąlygas, kad name nebūtų daugiau kaip 10–15 proc.

Naujas kreditų tiekėjas „International personal finance“ (IPF) į Lietuvą žengia „Provident finansai“ vardu. Kompanija veiklą šalyje pradeda siūlydama naują finansinį produktą – trumpalaikę paskolą grynaisiais pinigais, kurią suteikia kredito tarpininkas apsilankęs namuose.

Lenkijoje prabilta apie pensijų sistemos reformos poreikį. Čia, kaip ir Lietuvoje, veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri buvo įdiegta 1999 metais. Pirmosios pakopos lėšas esamiems pensininkams perskirsto vietos socialinės apsaugos fondas „ZUS“, o dalis lėšų nukreipiama į II pakopos pensijų fondus. Tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje privačiai kaupti yra privaloma, o įmokos dalis nuo atlyginimo reformos pradžioje buvo nustatyta gerokai didesnė – daugiau kaip 7 proc.

Naujos Europos Sąjungos bankų likvidavimo procedūros turėtų užtikrinti, kad pirmąjį smūgį krizės akivaizdoje patirs ne mokesčių mokėtojai, o bankai ir investuotojai. Vis dėlto kuo griežtesnės taisyklės, tuo mažesnė tikimybė, kad politikai jų laikysis, rašo vokiečių naujienų portalas spiegel.de.  Vokietijos žiniasklaida pabandė įvertinti naujas Europos bankų reguliacijos taisykles hipotetinėje situacijoje, vykstančioje netolimoje ateityje – 2021 metais.

Diskusija, pribrendo ar ne Lietuva pensijų kaupimui, nerimsta. Antros pakopos pensijų dalyviams pasirinkti, kaip toliau kaupti pensiją, liko nedaug laiko. Todėl įvairios nuomonės dėl pensijų ateities kursto aistras ir toliau. Skirtingos pozicijos yra gerai – jos sukuria erdvę diskusijai, kas yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės požymių. Vienas iš būdų pagrįsti savo nuomonės tvirtumą – apeliuoti į tarptautinio garso ekonomistus.

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėjosi rinkos dalyviai, nepakeitė šiuo metu 0,5 proc. siekiančių bazinių palūkanų normų. Pastaruoju metu makroekonominiai rodikliai euro zonoje pradėjo po truputį gerėti – nedarbo lygis, atrodo, jau atsimušė į dugną, net probleminių euro zonos šalių gamintojų pasitikėjimas ekonomika atsitiesia. ECB, kiek įmanoma savo veiksmais ir žodžiais, siekia palaikyti palengva atsigaunančią euro zonos ekonomiką.