Indrė Mikelionytė
Ne kartą esu raginta: pasidomėk, kaip gyvena smulkusis ir vidutinis verslas Alytaus regione. Nereikia būti Saliamonu, rezultatas aiškus: gyvenantys gerai pasigirs, skurstantys tylės. Tačiau ką daro tie, kuriems trūksta apyvartinių lėšų, o plėtros planų nestinga? Kiekvieno išeitis sava – kam bankrotas, kam restruktūrizacija, tačiau galimas sprendimas – draugystė su bankais, tik ar ištikima ir kokia forma?
Jeigu galėčiau...
Ryžto ir jėgų eiti į priekį, kai kišenėse švilpauja vėjai, turi ne visi, greičiausiai tik užsigrūdinę ir užsiauginę storą odą. Jeigu vėjai švilpauja dėl riboto apyvartinio kapitalo rezervo, smulkiajam ar vidutiniam verslui itin svarbu kuo greičiau gauti lėšas už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas. Tuo neabejoja nei patys verslininkai, nei ranką tiesiantys bankų atstovai, drauge siūlydami ištikimą draugystę su jais. Draugystės pavadinimas – faktoringo paslauga. Tikinama, jog ji efektyviausia mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, turinčioms sunkumų dėl laiku nesumokėtų skolų.
Tokiu būdu įmonė neužšaldo savų resursų, nereikia kredituoti kliento, spartėja atsiskaitymai su žaliavų tiekėjais – faktoringas tampa finansavimo forma, leidžiančia patenkinti didėjantį apyvartinių lėšų poreikį. Tik ar viskas taip paprasta ir ar tai populiaru tarp mūsų vargstančių mažų ir vidutinių įmonių?
Beje, jų Alytaus apskrityje, 2013 metų duomenimis, buvo daugiau negu 2 tūkst., Alytaus mieste kiek daugiau negu pusė – 1 tūkst. 79.
Kas populiaru – blefas
Kad bankų požiūris į mažo ir vidutinio dydžio įmones pakito, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Aldona Dalia Matukienė linkusi vertinti atsargiai: „Bankai šiuo metu tikrai nenoriai finansuoja smulkųjį ir vidutinį verslą. Tad kaip galima kalbėti apie faktoringo populiarėjimą tarp smulkiųjų įmonių? Čia, kaip sakoma, kai šviečia saulė, bankas siūlo skėtį, bet kai pradeda lyti, jį atima. Aš manau, kad faktoringo paslaugos populiarėjimas – tik blefas.“
Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentės nuomonės pagrįstumą galėtų liudyti ir Lietuvos banko išplatinta žinia – trečiąjį šių metų ketvirtį klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo 0,5 proc. ir spalio 1 dieną sudarė 54,2 mlrd. litų, visgi daugiausia skolinama stambiosioms įmonėms. Tiesa, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas išreiškė viltį, kad nuo kitų metų įsigaliosiantys nauji europiniai reikalavimai bankams sudarys palankesnes sąlygas finansuoti mažų ir vidutinių įmonių veiklą. Šiuo metu paskolų portfelius augina didelės eksportuojančios įmonės, o mažesniam ir itin smulkiam verslui pasiskolinti veik neįmanoma. Tiesa, čia bankai gali pateikti kitą argumentą – faktoringo paslaugos populiarėjimo skaičius.
SEB banko Lėšų valdymo ir prekybos finansavimo departamento direktorius Justas Jonikas pastebi, jog susidomėjimas faktoringo paslauga pastaraisiais metais Lietuvoje stipriai auga. Bendras faktoringo portfelis Lietuvoje, jei lygintume pirmus tris šių ir praeitų metų ketvirčius, išaugo daugiau nei 11 proc., o SEB banko faktoringo portfelis išaugo daugiau nei 27 proc., naujai sudarytų sutarčių skaičius šoktelėjo daugiau nei du kartus.
„Ypač didelio susidomėjimo sulaukiame iš smulkiųjų ir vidutinių verslo įmonių, veikiančių įvairiuose šalies regionuose. Dažniausiai tai prekybos ar maisto sektoriuje veikiančios įmonės, kurių faktoringo limito poreikis sudaro nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tūkstančių litų ar daugiau. Per pastaruosius tris šių metų ketvirčius šitų įmonių faktoringo portfelis išaugo net 33 procentais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2012 metais, o apyvartos augimas viršijo 55 procentus. Tai rodo, kad įmonės nuosekliai didina savo veiklos apimtį ir siekia subalansuoti apyvartinę kapitalo cirkuliaciją. Dėl riboto apyvartinio kapitalo rezervo nedideliam ar vidutiniam verslui itin svarbu kuo greičiau gauti lėšas už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas“, – tikina J.Jonikas.
Faktoringo paslauga Lietuvoje naudojasi įvairaus dydžio – ir mažos, ir stambios – prekybos, pramonės sektorių įmonės. Paslauga tinka visoms bendrovėms, kurios parduoda savo prekę ar paslaugą su atidėtu mokėjimo terminu. Šiandien jau būtų sunku rasti įmonę, kuri savo politikoje neviliotų partnerių mokėjimo atidėjimu.
„Faktoringu naudojasi tiek eksportuotojai, tiek vidaus prekyba besiverčiančios bendrovės. Vertindamos apyvartinio kapitalo finansavimo priemones, įmonės dažnai renkasi faktoringo paslaugą dėl kelių pagrindinių priežasčių: galimybės su banko pagalba įvertinti pirkėjo mokumą, faktoringo paslauga suteikiama neįkeičiant turto, be to, tokiu būdu galima taupyti sąskaitų ir debitorių administravimo išlaidas“, – komentuoja SEB banko Lėšų valdymo ir prekybos finansavimo departamento direktorius.
