Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas prognozuoja, kad ateityje skolinimo apimtys nuosaikiai didės. V. Vasiliauskas tikisi, kad nuo kitų metų įsigaliosiantys nauji europiniai reikalavimai bankams sudarys palankesnes sąlygas finansuoti mažų ir vidutinių įmonių veiklą.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas teigia, kad paskolų portfelius bankuose augina didelės eksportuojančios įmonės, o mažesniam ir itin smulkiam verslui pasiskolinti beveik neįmanoma. Tiesa, po 2015 metų gali būti lengviau skolintis smulkiesiems verslininkams dėl numatytos valstybės paramos iš Europos Sąjungos mechanizmų.
„Skolinimosi palengvėjimo mes tikrai nejaučiame. Kitas dalykas, kiek mes žiūrėjome statistiką, skolinimosi portfelis iš tikrųjų auga įmonėms nuo 10 darbuotojų. Įmonėms, kuriose yra nuo 1 iki 9 darbuotojų, tai yra, visai smulkioms įmonėms, paskolos tampa labiau neprieinamos. Tendencija yra ta, kad skolinimasis išaugo ne tiek dėl subjektų, kurie gali pasiskolinti, skaičiaus didėjimo, bet didžiąja dalimi dėl tų stipriųjų žaidėjų, kurie daugiau eksportuoja ir gali didesnes sumas skolintis, tačiau prieinamumas tikrai nepagerėjo“, - S. Besagirskas.
Pasak jo, didelė dalis struktūrinių fondų lėšų 2014-2020 metais bus koncentruojama į kreditų palengvinimo mechanizmą. Tai, pasak S. Besagirsko, reiškia, kad dalis struktūrinių fondų lėšų, kurios ateidavo į verslą, dabar keliaus bankams, kurie, pasididinę palūkanų normas, skolins verslui.
„Jie (verslininkai – red.) negaus geresnio dalyko, tai yra, tiesioginės paramos, bet jie gaus mažiau gerą dalyką – truputį lengvesnį kreditavimą, nes valstybė dalinai prisiims riziką“, - kalbėjo S. Besagirskas.
Jurbarko rajono verslininkų asociacijos pirmininkas Gintaris Stoškus tikina, kad bankų sąlygos teikiant paskolas verslui nepasikeitė, o smulkus verslas pats vengia skolintis.
„Mes nejaučiame pagerėjimo ir, matyt, ta krizė dar ilgai tęsis. Sudėtingas skolinimosi klausimas – verslas, kiek įmanoma, stengiasi nesiskolinti“, - kalbėjo G. Stoškus.
Pasak Sigito Besagirsko, praktiškai visos įmonės skolinosi tik apyvartinėms lėšoms papildyti, o investicinius projektus ryždavosi finansuoti tik gavusios Europos Sąjungos paramą.
„Dabar buvo išdalinta nemaža pinigų suma, apie 80 mln. (litų – red.), „InvestLt2“, tai yra, stambiems, rimtiems, investiciniams projektams.(...) Jei kalbame apie smulkų verslą, kol nepradės veikti instrumentai, iki 2015 metų, jam svajoti apie kreiditus net neverta“, - apibendrino S. Besagirskas.
