Irena Budrienė
Pradėjus svarstyti pelno mokesčio pataisas, dėl kurių bankams tektų sumokėti šio mokesčio dalį, pasigirdo pareiškimų apie galimą skandinavų bankų pasitraukimą iš Lietuvos. Pradėti įspūdingai kelti paslaugų įkainiai. Klientų organizacijos kaltina bankų godumą, nes lietuviai moka net už tai, kad pinigai įplaukia į jų sąskaitą.
Įkainiai išaugo iki 8 litų
DNB bankas iki 8 litų padidino mokestį gyventojams, grynaisiais atsiskaitantiems už komunalines paslaugas. Tą patį ne tik mokantiems grynaisiais už paslaugas, bet ir visoms įmokoms grynaisiais į kitas sąskaitas nuo liepos padarė „Swedbank“ bankas, o nuo gruodžio 2 dienos ketina įgyvendinti SEB bankas.
Iki spalio ši paslauga DNB banke kainavo 4 litus. Grynųjų pinigų įnešimas į savo sąskaitą nuo spalio banke kainuoja 0,05 procento nuo sumos, bet ne mažiau nei 3 litus, į kito subjekto sąskaitą banke – ne mažiau nei 5 litus. Anksčiau minimalus mokestis už šią paslaugą buvo 4 litai. Pensijos ir kitų iš „Sodros“ gaunamų išmokų išmokėjimas grynaisiais banko skyriuje kainuoja 5 litus.
Lapkričio 4 dieną nuo 3 iki 4 litų, o gruodžio 2 dieną – iki 8 litų įmokas už paslaugas grynaisiais didins ir „Citadele“ bankas.
Lietuvos banko duomenimis, pastaruoju metu tik 13 procentų pervedimų grynaisiais vykdoma bankuose, 87 procentų pervedimų grynaisiais persikėlė į kitas mokėjimo įstaigas: paštą, parduotuves, „Perlo“ terminalus ir kredito unijas. Prieš dvejus metus didžioji dalis tokių operacijų buvo atliekama bankuose.
Siūlo kurti alternatyvias sistemas
Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius mano, kad už didelius įkainius bankų negalima nubausti, nes įstatymų jie nepažeidžia.
„Bet bankai pamina žmogiškumo ir moralumo principus. Naudodamiesi savo oligopoline padėtimi ima iš kliento daugiau. Klientas neturi kur trauktis, todėl yra priverstas bankui mokėti“, – „Šiaulių kraštui“ sakė K. Kupšys.
Europos Sąjungos finansinės ataskaitos duomenimis, Lietuva pagal bankams gyventojų mokamas palūkanas už būstą ar vartojimo paskolas yra penkta ar ketvirta šalis nuo galo tarp kitų ES valstybių.
„Šie duomenys atspindi mūsų bankinės rinkos koncentruotumą, per mažą čia veikiančių dalyvių skaičių ir didelį bankininkų godumą“, – sakė pašnekovas.
Šalies ekonomika labai nukraujavo dėl bankų krizės metu ribojamų paskolų. Bankai taip stipriai užspaudė paskolų kranelius, kad paskolų portfelis neatsigauna iki šiol. Iš paskolų negaunamas pajamas bankai bando kompensuoti komisiniais.
Lietuvos banko duomenimis, per pusmetį komerciniai bankai iš palūkanų uždirbo apie 0,5 milijardo litų, apie trečdalį milijardo – iš komisinių ir mokesčių, kuriuos paima iš klientų. Pokyčiai buvo dėsningi: bankų pajamos iš palūkanų mažėjo, o iš komisinių – didėjo.
„Esame atsidūrę bankininkų godumo verpete ir pabėgti galime tik patys rinkdamiesi protingai. Grynųjų pinigų rinką jau perėmė terminalai, kreditų unijos, kiti paslaugų teikėjai. Matyt, panašiu keliu teks eiti ir renkantis tradicines bankininkystės paslaugas“, – patarė K. Kupšys.
Anot jo, užklupus bėdai, kadangi bankai yra sustabarėję ir nedraugiški vartotojui, verslininkai ir kiti klientai sukurs alternatyvias sistemas, kaip save apsaugoti nuo plėšikiškų bankų komisinių.
„Bankai patys šauna sau į koją“
„Bankai daro klaidą, imdami iš labiausiai socialiai pažeidžiamų žmonių kone procentą nuo algos tik už jos pervedimą“, – įspėjo Rūtenis Paukštė, Lietuvos bankų klientų asociacijos direktorius.
Jo nuomone, bankai „patys sau šauna į koją“. Žmonės piktinasi ir gali nusigręžti nuo jų, o tai perniek paverčia finansinių institucijų pastangas kurti teigiamą įvaizdį.
Anot R. Paukštės, lyginant bankų paslaugų įkainius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, mūsų šalis – vienintelė, kurioje klientai moka už pinigų įplaukimą į sąskaitą.
Anot pašnekovo, niekas nekreipia dėmesio, kad Lietuvoje dominuoja keli stambūs skandinaviški bankai, užimantys didžiulę rinkos dalį, kad tai jau nebe rinka, o oligopolija.
Bankams net nereikia tartis, sudaryti ir pasirašinėti tarpusavyje slaptų kartelinių sutarčių. Vieno banko veiksmas automatiškai sulaukia tokio pat kito banko veikimo.
„Bankai tarsi susitarę vienodai pakėlė įkainius. Konkurencijos taryba už rankos nepagaus, nors kiekvienam mąstančiam žmogui aišku, kad bankai veikia išvien. Bankų veikla Lietuvoje tapo svajonių verslu: klientui galima nurodyti, kiek jis privalo mokėti. Šiandien bankai sako mokėti 8 litus, rytoj nurodys mokėti 20 litų. Gyventojai turi klausyti ir vaidinti, kad tai – rinka“, – apibendrino R. Paukštė.
Lietuvos bankas įkainių nereguliuoja, tik skelbia
„Lietuvos bankui įstatymai nesuteikia teisės reguliuoti įkainių, tačiau situacija mokėjimo paslaugų rinkoje mūsų netenkina. Raginome bankus ne branginti paslaugas grynaisiais, o piginti elektroninius mokėjimus ar mokėjimus kortele ir taip juos skatinti“, – „Šiaulių kraštui“ tvirtino Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška.
Jo žodžiais, Lietuvos bankas savo interneto svetainėje viešina dažniausiai naudojamų paslaugų įkainius. Skelbiami standartinių įkainių tarifai šalies bankuose, kredito unijose, mokėjimo įstaigose. Kad vartotojas galėtų pasirinkti pigiausią paslaugų teikėją, atskiroje skiltyje skelbiami mažiausi standartiniai įkainiai.
Verslas kenčia sukandęs dantis
Šią savaitę naujai Šiaulių pramoninkų asociacijos prezidentu išrinktas Alvydas Stulpinas patvirtino, kad bankai yra apriboję skolinimąsi verslui. Nuo to kenčia ir Šiaulių regiono, ir visos šalies verslas bei pramonė.
„Labai svarbu, kad ši problema būtų išspręsta valstybiniu lygiu, nes artėja naujas europinės paramos periodas 2014 – 2020 metams. Negaudami iš bankų pinigų prisidėti prie projektų, negalėsime įsisavinti ir europinės paramos lėšų“, – įspėjo A. Stulpinas.
Jo žodžiais, tai – rimta grėsmė vietos verslui ir visai ekonomikai, nes be investicijų į inovacijas, į naujų produktų kūrimą, konkuruoti rinkoje ilgainiui bus neįmanoma.
Prezidento nuomone, skandinaviškų bankų glėbys pradeda dusinti, nes dėl jų užimtų pozicijų į Lietuvą neskuba ateiti kitų šalių bankai.
„Skandinavų bankai yra nukentėję po krizės, todėl jų požiūris į Lietuvos rinką ir verslą yra labai skeptiškas“, – pabrėžė pramonininkų vadovas.
Ar bus valstybinis bankas?
Lietuvos bankas pritartų naujų skaidraus kapitalo bankų atėjimui.
„Tai didintų konkureciją šioje srityje, didintų pasirinkimo galimybes vartotojams“, – sakė Lietuvos banko atstovas Mindaugas Milieška.
Bet jis abejojo, ar šaliai būtų ekonomiškai naudinga kurti valstybinį banką, kaip siūlo kai kurie politikai.
Viena vertus, įsteigti valstybinį komercinį banką reikėtų didžiulių bent jau veiklos pradžiai būtinų lėšų. Tektų investuoti į banko kapitalą (skelbta, jog gali reikėti investuoti daugiau nei 300 milijonų litų skolintų lėšų), o valstybės biudžete pinigų nėra.
Be to, valstybė savo įsteigtam bankui negalėtų suteikti privilegijų. Šiam bankui tektų konkuruoti rinkos sąlygomis, o tai nebūtų paprasta, arba – labai brangu, ir nėra garantijų, kad projektas būtų sėkmingas.
Įmokos už paslaugas grynaisiais ir internetu
„Citadele“ – 3 Lt, 0,50 Lt;
„Danske Bank“ – 0,80 Lt, 0,80 Lt;
DNB – 8 Lt, 0,80 Lt;
mokėjimai.lt (internetu) – 0,00 Lt;
„Kauno spauda“ (grynaisiais) – 0,80 Lt;
Lietuvos paštas (grynaisiais) – 0,79 Lt;
„Medicinos bankas“ – 0,80-3 Lt, 0,00 Lt;
Mokėjimo terminalų sistemos UAB „Foxbox“ (grynaisiais) –1 Lt;
„Nordea“ (internetu) – 0,50 Lt;
„Perlo paslaugos“ (grynaisiais) – 0,85 Lt;
SEB – 5 Lt, 1 Lt;
„Maxima“ (grynaisiais) – 0,50 Lt;
„Swedbank“ – 8 Lt, 0,80 Lt;
Šiaulių bankas – 0,70 Lt už komunalines, 2,5 Lt – už kitas paslaugas, internetu už komunalines 0,00 Lt, už kitas paslaugas – 0,70 Lt;
UAB „Viena sąskaita“ (internetu) – 0,55 Lt;
UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ (grynaisiais) – 0,99 Lt.
Lietuvos banko duomenys
