2010 metų vasarą verslininkas iš Viduriniųjų Rytų panoro pervesti 50 tūkst. JAV dolerių iš vienos minėto regiono šalies į kitą. Verslininkas bankui pateikė dvi sąlygas. Pirma, vykdant mokėjimo pavedimą būtina išvengti pinigų judėjimo per JAV. Antra, mokėtojo bankas turi išlikti nežinomas.
Bankas įvykdė verslininko mokėjimo pavedimą pagal jo pateiktas sąlygas, tačiau panašu, kad mokėjimas nepraslydo pro NSA akis. Tarp daugybės paviešintų NSA dokumentų buvo užfiksuotas ir minėtas mokėjimas.
Šis pavyzdys pademonstruoja itin plačius JAV žvalgybos užmojus ir galimybes sekti pasaulinius pinigų srautus.
Pasaulio finansus stebi specialus NSA padalinys kodiniu pavadinimu „Follow the Money“.
NSA darbuotojų vidiniame susirašinėjime finansiniai sandoriai yra vadinami teroristų Achilo kulnu. Be teroristinės veiklos sekimo NSA finansų žvalgai ieško nelegalios prekybos ginklais požymių ir stebi kibernetinius nusikaltėlius.
Tarptautinių pinigų srautų stebėjimas padeda atskleisti politikų korupciją, genocidą ir nustatyti, kaip yra laikomasi tarptautinių sankcijų.
Duomenys vs. tarptautinė teisė
Įslaptintų dokumentų duomenimis, Žvalgybos agentai didžiausią dėmesį skiria įvykiams Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje. Dažniausiai NSA taikiniais tampa asmenys bei organizacijos, kuriuos sekti įgalina teisės aktai. Vis dėlto NSA savo veikloje remiasi maksimalaus duomenų surinkimo principu, kuris neretai prieštarauja nacionalinei bei tarptautinei teisei.
Iš paviešintų duomenų tampa aišku, kad net NSA sąjungininkai Jungtinėje Karalystėje yra sunerimę dėl perteklinio duomenų surinkimo, kuomet į žvalgybos rankas patenka jautrūs finansiniai duomenys apie svarbius asmenis, kurie nėra susiję su žvalgybai iškeltais tikslais.
Pagrindinėje NSA finansinių duomenų bazėje „Tracfin“, kurią nuolat pildo „Follow the Money“ padalinio žvalgai, 2011 metais buvo 180 mln. įrašų. Palyginimui 2008 metais tokių įrašų buvo tik 20 mln. Anot paviešintų dokumentų, didžioji dalis „Tracfin“ duomenų yra saugoma penkerius metus.
Stebi Swift
Virš 8 tūkst. pasaulio bankų tarptautiniams mokėjimams pasitelkia Pasaulinę tarpbankinę finansinę telekomunikacijų bendruomenę (Swift). NSA dokumentai atskleidžia, kad JAV žvalgyba turi keletą būdų sekti Swift duomenų judėjimą.
Be to, JAV žvalgyba aktyviai domisi tokių alternatyvių valiutų kaip „Bitcoin“ veikla.
Įvairių rūšių finansinių institucijų stebėjimas padeda NSA susidaryti bendrą vaizdą apie pavienius asmenis. Finansinių duomenų sekimo dėka JAV žvalgyba atskleidžia savo taikinių judėjimą, kontaktus ir bendravimo įpročius.
Paviešintuose dokumentuose galima atrasti sėkmingos žvalgybos pavyzdžių, kuomet surinkti duomenys padėjo JAV Iždui įtraukti kai kuriuose arabų bankus į juodąjį sąrašą.
Vienu atveju NSA nustatė, kad bankas yra įsitraukęs į nelegalią prekybą ginklais. Kitu paaiškėjo, jog bankas remia autoritarinį režimą Afrikoje.
Vis dėlto Swift sistemos sekimas sukelia didžiausias politines pasekmes. 2010 ES po ilgų derybų pasirašė susitarimą su JAV dėl galimybės atskleisti Swift duomenis.
Pažeidė susitarimą su ES
Nepaisant pasiekto susitarimo, panašu, kad NSA siekia pergudrauti partnerius Europoje. Edwardo Snowdeno paviešinti duomenys rodo, kad jau 2011 metų dokumentuose Swift yra įvardijama NSA taikiniu, be to JAV žvalgyma, pažeisdama susitarimą su ES, gautais duomenimis dalijasi su kitomis JAV vyriausybės institucijomis.
JAV ir ES santykius neseniai supurtė ambasadų „blakių“ skandalas, tad Swift sekimas gali tapti nauju išbandymu transatlantiniams santykiams.
ES vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmstrom komentuodama susiklosčiusią padėtį reikalauja JAV atskleisti visas kortas. Priešingu atveju komisarė grasina nutraukti susitarimą dėl Swift duomenų.
Keturios iš septynių Europos Parlamento frakcijų ragina suspenduoti susitarimą su JAV.
Stebi kreditines korteles
Aiškėja, kad JAV žvalgyba stebi maždaug 70 bankų klientų mokėjimus kreditinėmis kortelėmis. Daugelis šių bankų yra įsikūrę tokiose krizės paveiktose valstybėse kaip Italija, Ispanija ir Graikija.
NSA gelbsti tai, kad daugelis bankų apie atliktas operacijas savo klientus informuoja trumposiomis žinutėmis. Šis stebėjimas yra vykdomas nuo 2009 metų.
Paviešinti dokumentai atskleidžia, kad 2010 metais NSA surengė vidinę konferenciją, kurioje pristatė galimybes įsibrauti į „Visa“ ir „MasterCard“ tinklus.
2011 metų rugsėjį 84 proc. visų „Tracfin“ duomenų sudarė kreditinių kortelių ir trumpųjų tekstinių žinučių duomenys.
Tarp paviešintų dokumentų pasitaikė ir minėtos konferencijos prezentacija, kurioje NSA darbuotojas aiškina, jog neseniai agentūra įgijo galimybę susekti ne tik banko klientų pinigų srautus, bet ir stebėti paties banko vidinę komunikaciją tarp atskirų jo padalinių.
Vis dėlto paviešinti duomenys atskleidžia ir silpnasias NSA puses. Paaiškėjo, kad kurį laiką NSA sėkmingai stebėjo piniginų perlaidų bendrovės „Western Union“ atliekamas operacijas, tačiau 2008 kompanija pradėjo taikyti naują duomenų kodavimo metodą ir žvalgyba neteko šio informacijos šaltinio.
