„Pirmąjį padalinį su sustiprinta finansinių konsultacijų kompetencija atidarėme 2011 m. Vilniuje, o praėjusiais metais toks banko padalinys duris atvėrė Kalvarijoje. Po pirmųjų pertvarkų atidžiai vertinę klientų reakcijas ir atsiliepimus įsitikinome, kad ir didmiestyje, ir miestelyje šis aptarnavimo modelis pasiteisino. Gyventojai palankiai vertina sprendimus, kurie padeda sutaupyti laiko ir pinigų,“ – teigia „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.
O. Žvirzdinės teigimu, atidarius pirmuosius tokius padalinius natūraliai išauga klientų edukavimo poreikis, nes paprastas bankines operacijas gyventojai atlieka savarankiškai. „Dažniausiai atėjusieji su grynaisiais pinigais teiraujasi, kaip savarankiškai atlikti pavedimą ar mokėjimą. Siūlomas sprendimas išties nesudėtingas – įnešus pinigus bankomate, jie akimirksniu atsiduria asmens sąskaitoje ir juos galima pervesti norimam gavėjui naudojantis čia pat įrengtu interneto banko terminalu,“ – komentuoja O. Žvirzdinė.
Įvertinus klientų srautus, naujuose padaliniuose yra įrengta daugiau interneto banko terminalų nei įprastuose padaliniuose. Be terminalo savitarnos erdvėje papildomos vietos elektroniniams mokėjimams atlikti taip pat įrengtos padalinių salėse. Šiose interneto zonose laukiami ne tik tie, kurie interneto banku jau naudojasi, bet ir gyventojai, kurie norėtų pasimokyti – banko darbuotojai čia teikia praktines konsultacijas ir mokymus, padeda susikurti pavedimų ruošinius, sudaryti tiesioginio debeto sutartį ar apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas.
Banko duomenimis, dauguma gyventojų pajamas gauna į asmeninę banko sąskaitą, tad pirminis pinigų pavidalas būna elektroninis. Atliekant mokėjimą grynaisiais, pinigai iš sąskaitos pirmiausiai išgryninami, o tuomet kreipiamasi į banko darbuotoją, kuris grynuosius vėl „paverčia“ elektroniniais pinigais ir atlieka pavedimą elektroniniu būdu. Tokį laikui imlų ir žymiai brangesnį būdą besirenkantys gyventojai paprastai savo elgesį argumentuoja asmeniniais įpročiais. Banko specialistai taip pat pastebi, kad vis dar gajūs įvairūs mitai – pavyzdžiui, kad paspaudus neteisingą mygtuką interneto banke pinigai gali dingti negrįžtamai. Tačiau praktika rodo, kad kelis kartus pamėginę atlikti operacijas su darbuotojų pagalba, gyventojai toliau sėkmingai naudojasi elektroniniais įrankiais savarankiškai.
“Swedbank“ paskaičiavimais, šiuo metu 97 proc. visų mokėjimų yra atliekama elektroniniais kanalais ir tik likusi nežymi dalis – grynaisiais banko padalinyje. Mokėjimų ir kitų paprastų operacijų dalis ir toliau nuosekliai mažėja, nes gyventojai atlieka jas savarankiškai. Į banko specialistus jie vis dažiau kreipiasi sudėtingesniais klausimais – dėl finansavimo, investavimo, taupymo, pensijų ar draudimo sprendimų. „Pastarąjį kartą tuo įsitikinome, kuomet klientai pradėjo domėtis pensijų reforma. Nepaisant to, kad šia tema buvo kalbama daug, tik 6 proc. sprendimus dėl tolesnio pensijų kaupimo priėmusių gyventojų tai padarė savarankiškai. Kone absoliuti dauguma – 94 proc. – kreipėsi į banko ekspertus ir apsisprendė tik po konsultacijos,“ – teigia O. Žvirzdinė.
Taip pat daugėja gyventojų, kurie kreipiasi į banką norėdami išmokti naudotis elektroniniais sprendimais. Nuo balandžio mėnesio visuose „Swedbank“ padaliniuose tokiems klientams padeda savitarnos konsultantai. Numatoma, kad pertvarkytuose banko padaliniuose elektroninio raštingumo skatinimui bus skiriamas ypatingas dėmesys.
