Skaitmeninės revoliucijos bankuose laukiama seniai. Ypač turint omenyje, kad dalis pinigų ir bankų operacijų jau senokai nebeturi fizinio pavidalo. Tačiau per pastaruosius dešimtį metų tik nedaugelyje pasaulio šalių fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių skaičius mažėjo. Kitur jis netgi augo.
Po pastarosios finansų krizės bankai sparčiau žengia į skaitmeninę rinką. Tai lemia griežtesni bankams keliami priežiūros reikalavimai. Dėl jų finansų institucijoms tenka branginti paslaugas arba mažinti išlaidas dalį operacijų keliant į elektroninę erdvę.
Įpročio jėga
Kaip greitai visos bankų paslaugos bus perkeltos į internetą, priklauso nuo žmonių požiūrio, tikina specialistai. Viena yra patikėti internetui suplanuoti kelionę ar atsiųsti mums dainą, visai kas kita – fiziškai neapčiuopiamai įstaigai atiduoti savo santaupas.
„Grynųjų pinigų vartojimas Lietuvoje vis dar yra populiarus. Šiam įpročiui pakeisti neužtenka vien reklamos, žmonės turi pajusti viso to naudą. Apskritai, pakeisti žmonių įprotį yra labai sudėtinga“, – aiškina Kostas Noreika, elektroninių pinigų įstaigos „EVP International“ generalinis direktorius.
Dėl to bankams keliant dalį savo paslaugų į internetą kyla rizika, kad jie praras dalį klientų. „Pereidami į internetą bankai praranda tam tikrą dalį klientų, kurie nori bendrauti tiesiogiai su konsultantu, su žmogumi, – teigia Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. – Ne visi nori prarasti žmogiškąjį kontaktą. Kai žmogus girdi balsą, mato konkretų asmenį – jis labiau pasitiki.“
Nykstantys skyriai
Nepaisant fizinio kontakto poreikio, S. Kropo manymu, bankų skyrių ateityje neliks. „Manau, kad išnyks, bet reikės tam tikro laiko, kuris skirtingose šalyse skirsis“, – sako pašnekovas. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys yra išsikėlusios tikslą perkelti bankus į skaitmeninę erdvę ir pamažu atsisakyti fizinių paslaugų.
Kitų specialistų teigimu, tik laiko klausimas, kada iš bankų dings primityvios operacijos, bet skyriai, pasikeitus jų pobūdžiui, išliks. „Ėjimas į banko padalinį norint padaryti pavedimą jau iš dalies yra morališkai atgyvenęs elgesys. Kita vertus, yra dalykų, kurių visiškai skaitmenizuoti neįmanoma – ir tai yra sektoriaus specifika, – teigia Orinta Žvirzdinė, „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė. – Finansinėms konsultacijoms ne visada pritaikysi skaitmeninį algoritmą ar pasitelksi dirbtinį intelektą. Tam reikia gyvo specialisto.“
Bankuose priimami sprendimai, kurie kartais yra sudėtingi finansiniai produktai, tad mums reikia specifinių žinių ir konsultacijų. Primityvioms operacijoms ėmus nykti iš bankų skyrių, kasininkus juose keičia profesionalūs finansininkai. Užsienyje kai kurie bankai vis dar stengiasi pritraukti klientų į savo padalinius, nes užmezgus fizinį kontaktą yra didesnė galimybė klientui parduoti paslaugą. Tą jie daro paversdami banko skyrius patraukliomis vietomis.
Pavyzdžiui, Prancūzijos bankas „BNP Paribas“ Paryžiuje atidarė banko skyrių, kuris labiau primena poilsio kambarį. Jame klientai gali prisėsti ant sėdmaišių, gerdami kavą naudotis „iPad“ kompiuteriais bei pasišnekučiuoti su konsultantais apie finansines paslaugas. „Citigroup“ savo naujam skyriui nusamdė dizaino įmonę, kuri kūrė „Apple“ parduotuvių interjerus.
Atsargūs prekybininkai
Kiek bankai skaitmenizuosis, priklauso nuo kiekvienos šalies kultūros ir specifikos. Pavyzdžiui, Lietuvoje, K. Noreikos teigimu, bankai neturi galimybių vystyti individualių savo programų, pritaikytų vietos poreikiams, tad plėtra čia lėtesnė nei kai kuriose kitose šalyse. „Lietuvoje veikia dideli Skandinavijos bankai, todėl Lietuvos skyriai nesugeba pateikti unikalių produktų, jie neturi vystymo skyrių“, – teigia vadovas.
Taip pat, pasak K. Noreikos, Lietuvoje elektroninė bankininkystė yra prastai integruota su prekybos paslaugomis. Palyginus su kai kuriomis kitomis šalimis, Lietuvoje veikiančioms elektroninės bankininkystės sistemoms trūksta intuityvumo, o tai ypač kelia nepatogumų kai kuriems senyvo amžiaus žmonėms.
Galų gale patys prekybininkai atsargiai žiūri į elektroninių pinigų vartojimą. „Pavyzdžiui, Lietuvoje kurta sistema „Mokipay“, galima sakyti, nenusisekė, ir, manau, tai lėmė susilaikymą nuo inovatyvių sprendimų taikymo praktikoje bei investavimo į juos“, – teigia K. Noreika.
Kitų šalių evoliucija
Kitos šalys pritaiko virtualią bankininkystę prie savo poreikių. Pavyzdžiui, kai kuriose Afrikos valstybėse populiaru atsiskaityti mobiliųjų telefonų trumposiomis žinutėmis. Tačiau tai daroma dėl to, kad ten žmonėms nuvykti iki banko skyriaus yra labai sudėtinga.
Kitur bankų kėlimąsi į interneto erdvę paskatino kad ir vieno žaidėjo iniciatyvumas. Pavyzdžiui, vienas didžiausių Brazilijos bankų „Bradesco“ bankininkystę pasiūlė dar 1996 metais, o jo bankomatuose veikia biometrinės technologijos, kurios nuskaito vartotojo delną, todėl joms nereikia PIN kodo.
Lietuvoje paslaugų iškėlimą į virtualią erdvę pagreitino ir „Snoro“ žlugimas. Tais metais, kai bankas bankrutavo, šalies banko skyrių skaičius sumažėjo nuo 703 iki 283. O Šiaulių bankui prisijungus Ūkio banko gerąją dalį, palikti tik 25 iš 60 buvusių Ūkio banko skyrių.
Daliai Lietuvos gyventojų netrukus gali tekti daugiau naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis, nes Vyriausybė siekia riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais ir taip mažinti šešėlinę šalies ekonomikos dalį.
Nuo kitų metų bus suteikta galimybė mokesčių administratoriams visiškai uždrausti atsiskaitymus grynaisiais juridiniams asmenims ir individualią veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, kurie buvo nustatyti slepiantys mokesčius. Premjeras Algirdas Butkevičius taip pat nori leisti gyventojams atsiskaityti grynaisias tik iki 5 tūkst. litų.
Nori būti virtualūs
Pasak Dariaus Jasinskio, „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktoriaus, patys bankai siekia, kad klientai kuo daugiau naudotųsi elektroninėmis paslaugomis. Šiuo metu bankai laukia, ar Vyriausybė leis sąskaitą atsidaryti internetu. „Jei Vyriausybė patvirtins nutarimą, Lietuvoje jau šiemet bus galima tapti banko klientu ir atsidaryti sąskaitą nuotoliniu būdu į jį net neatėjus – užteks turėti m./e. parašą“, – aiškina jis.
Bankai skatina Lietuvos gyventojus naudotis internetu ir brangindami operacijų grynaisiais įkainius. Pavyzdžiui, „Swedbank“ nuo liepos mėnesio apmokestino pinigų pervedimą į savo sąskaitą, pabrangino įnešimą į kito kliento sąskaitą litais ar eurais ir t. t. Šiais metais įkainius už panašias operacijas didino ir DNB bankas. „Danske“ indėliui, sudarytam internetu, siūlo didesnes palūkanas.
Panašu, kad Lietuvos gyventojai atsiliepia į bankų raginimus. „Swedbank“ klientai elektroniniu būdu atlieka 97 proc. mokėjimo operacijų, o „Danske“ banko – 95 proc. Pasak D. Jasinskio, toks rodiklis, palyginti su visos tarptautinės banko grupės mastu, yra labai didelis. Nuomonės
Prisiminkite, kada paskutinį kartą pirkote muzikos fizinėje parduotuvėje? Turėjome fizines prekes ir parduotuves, dabar turime skaitmenines prekes ir parduotuves. Kodėl turėtume tikėtis, kad tas pats neatsitiks bankams?
Antanas Danys, buvęs „Swedbank“ vadovas
Nesutikčiau, kad bankų skaitmenizacija lėta, tiesiog šių finansų institucijų paslaugas perkelti į internetą sudėtingiau dėl aukščiausių saugumo reikalavimų, dėl technologinių sprendimų ir paslaugos kompleksiškumo. Darius Jasinskis, „Danske Bank“ Verslo plėtros tarnybos direktorius
Manau, kad bankų kėlimasis į internetą – tik laiko klausimas, todėl mums reikėtų visiems aiškinti šio proceso privalumus. Turime padėti žmonėms suprasti, kad tai yra patogu visiems, ir bankui, ir klientams. Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas
FAKTAI: Bankų „skaitmenizacija“ Lietuvoje pernai 100 tūkst. gyventojų teko 14,1 banko skyrių
Euro zonoje šis rodiklis siekia 38,5 banko skyrių
JAV fizinių bankų skyrių skaičius nuo 2000 m. išaugo 22 proc.
„Swedbank“ duomenimis, kasdien į banko skyrius užsuka apie 14 tūkst. klientų, norinčių atlikti paprastas operacijas, kurias galima atlikti internetu
