astronomija

Trečiadienio vakarą Lietuvoje bus galima stebėti visišką Mėnulio užtemimą, truksiantį daugiau kaip pusantros valandos. Anot Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Algirdo Kazlausko, užtemimas prasidės 20.35 val., tačiau tuo metu Mėnulis Lietuvoje dar nebus patekėjęs. „Mėnulis teka tik 21.47 val., tad maždaug nuo 22 val. vakaro jau galėsime matyti, kai jis išlįs iš už horizonto“, – lrt.lt sakė astronomas.

Trečiadienį prasidėsiantis pilnas Mėnulio užtemimas, kurį bus galima stebėti ir Lietuvoje, bus vienas ilgiausių per šimtmetį. Vadinamuoju „vidurnakčio užtemimu" prasidėjusi vasara atsineš tris Saulės ir Mėnulio užtemimus. Pirmasis dalinis Saulės užtemimas įvyko birželio 1 dieną, antrasis įvyks liepos 1 dieną, tačiau jį galės stebėti labai nedaug žmonių, nes užtemimas bus matomas tik vandenyne prie Antarktidos.

Astronomai teigia, kad kosmoso gilumoje pastebėti šeši ypač ryškūs blyksniai – tai senos sprogstančios žvaigždės, kurios yra naujo tipo supernovos. „Turime visiškai naują klasę objektų, kurių negali paaiškinti jokie iki šiol matyti modeliai“, – teigia keistų sprogimų tyrimui vadovavęs Robertas Quimby iš Kalifornijos technologijos instituto. Dauguma supernovų sprogimų įvyksta tuomet, kai labai masyvi žvaigždė išdegina visą kurą.

Astronomai paskelbė nuotrauką, kurioje, anot jų, užfiksuotas geriausias Paukščių Tako dvyne vadinamos spiralinės galaktikos NGC 6744 atvaizdas. Atvaizdą padarė Europos Pietų observatorijos (ESO) MPG/ESO 2,2 metrų teleskopas, esantis Čilėje, praneša BBC. Ši galaktika yra už 30 mln. šviesmečių, Povo žvaigždyne. Nors ji beveik dvigubai didesnė už Paukščių Taką, galaktika turi tokias pačias aiškiai apibrėžtas spiralines atšakas ir ištęstą centrinę sritį.

Per 10 dienų jau antra kometa nukrito į Saulę, ir jau antrą kartą tai sutapo su į kosminę erdvę išmestu galingu žvaigždės plazmos pliūpsniu. Mokslininkai tai laiko paprasčiausiu sutapimu. Saulę stebintys NASA palydovai STEREO jau antrą kartą per 10 dienų užfiksavo Saulės audros metu į Saulę nukritusią kometą, pranešė „Space.

Keplerio kosminio teleskopo atrastas egzoplanetas tiriantys mokslininkai priėjo išvadą, kad Saulės sistema skiriasi nuo daugumos kitų kosmose aptiktų planetų sistemų. Nagrinėdami Keplerio teleskopu, vos per keturis mėnesius aptikusio beveik pusantro tūkstančio už Saulės sistemos ribų esančių planetų, vadinamų egzoplanetomis, gauts duomenis, NASA mokslininkai  padarė kelis pirminius jų apibendrinimus.

Mūsų galaktika atsidūrė vidutinio amžiaus krizės viduryje, kai intensyviausias naujų žvaigždžių formavimasis – jau praeityje, teigiama naujame tyrime. Artėjantis susiliejimas su kita galaktika numatomoje nuobodžioje ateityje sukels tik trumpą bruzdesį, rašo NewScientist.com. Daugumą galaktikų galima priskirti vienai iš dviejų kategorijų.

Astronomai teigia aptikę iki šiol neįtikėtinu laikytą reiškinį: planetas, kurios neturi žvaigždės šeimininkės ir tiesiog keliauja po kosmosą. Per dvejus metus trukusį kosmoso tyrimą, mokslininkai rado 10 planetų, savo mase prilygstančių didžiausiai Saulės sistemos planetai Jupiteriui. Tačiau jos taip smarkiai nutolę nuo artimiausios žvaigždės, kad kai kurios, galima sakyti, tiesiog laisvai klajoja po Paukščių Taką, praneša naujienų agentūra AFP.

Lapkričio 8 dieną prie Žemės priartėsiančio asteroido 2005 YU55 jau dabar nekantriai laukia šį dangaus kūną besiruošiantys stebėti astronomai. Šį rudenį lėktuvnešio dydžio asteroidas prasilenks su Žeme mažesniu atstumu, nei nuotolis iki Mėnulio, ir kai kuriuos astronomus jau dabar yra apėmęs jaudulys, tačiau ne dėl to, jog šis dangaus kūnas gali susidurti su mūsų planeta, skelbia „CBSNews.

Miestuose gyvenantys žmonės dėl šviesos taršos niekada naktį nepamatys tikro dangaus skliauto grožio. Laimė,  metus trukusio „Photopic Sky Survey" projekto kūrėjų dėka po Paukščių Taką galime dairytis internetu. Tai 5000 megapikselių dydžio mūsų galaktikos atvaizdas, sulipdytas iš 37 440 fotonuotraukų.

Lietuvos partijos, kurios, kitaip nei daugumoje senųjų demokratijų, negali pasigirti ilgametėmis tradicijomis, savo emblemas kuria daugiausiai naudodamos paukščių, augalų ar dangaus kūnų pavidalus. Kai kurios remiasi vakarietiškai įprastais simboliais, kitos ieško kaip save pateikti. Jėgos, stabilumo, veržlumo įvaizdžiai Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas portalui „Balsas.

„Kepler“ teleskopu pastebėtas žvaigždžių trejetas nustebino mokslininkus, mat jis neskleidžia kitoms žvaigždėms būdingų garsų. Žinoma, kad daugelis žvaigždžių viduje gaudžia, o „Kepler“ užfiksuoja šio proceso sukeliamus išskiriamos šviesos pokyčius. Tačiau astronomai žurnale „Science“ teigia, kad jų pastebėta raudonoji milžinė HD181068, aplink kurią skrieja dvi mažesnės raudonosios nykštukės, yra neįprastai tyli, praneša BBC.

„Solar System Scope" – puikus internetinis įrankis tyrinėti mūsų planetų sistemą, apžiūrinėti Saulės valdas, lankyti planetas ir jų palydovus.  Ši astronomija besidomintiems internautams skirta svetainė  realiuoju laiku atvaizduoja Saulės sistemos planetų ir žvaigždynų padėtį naktiniame dangaus skliaute. Lankytojai savo nuožiūra gali keisti įvairius nustatymų parametrus, rinktis panoraminį ar teleskopinį režimą, „tampyti" planetas laiko ir erdvės požiūriu.

Baltosios nykštukės – tamsios, tankios mirštančios žvaigždės – nėra populiariausi medžioklės plotai tarp egzoplanetų ieškotojų. Nežemiškosios gyvybės ieškoma ten, kur yra saulė, panaši į mūsiškę. Erikas Egolas (Eric Agol), Vašingtono valstijos Sietlo universiteto astronomas mano, kad baltųjų nykštukių neverta pamiršti. Jo nuomone, tokios žvaigždės gali palaikyti gyvybę savo planetose milijardus metų.

Infraraudonųjų spindulių kosminio teleskopo WISE programos mokslininkai priėmė sprendimą jį išjungti, pranešė NASA. Apie WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) teleskopo tyrimų programos pabaigą skelbiama NASA tinklalapyje. Per WISE stebėjimų laikotarpį teleskopas padarė apie 1,8 mln. asteroidų, kometų, tolimų galaktikų ir kitų „šaltų" kosmoso objektų nuotraukų, sakoma pranešime. Plataus apžvalgos kampo optiką naudojantis teleskopas Visatą tyrė infraraudonųjų spindulių diapazone.

Pastaruoju metu vis dažniau spaudoje pranešama apie atrastas naujas egzoplanetas, apie gyvybės paieškas už Saulės sistemos ribų ir taip toliau. Tai yra tikrai nemenka astronominių tyrimų sritis, tad pranešimų gausa irgi neturėtų stebinti. Bet visgi kaip ieškoma planetų ir ką mes apie jas jau žinome? Į šituos klausimus ir pabandysiu atsakyti. Istorija Idėją, kad Žemė nėra vienintelis „pasaulis“, kėlė dar Antikos filosofai.

Mokslininkai iškėlė prielaidą, kad senovės aborigenai galėjo būti pirmieji pasaulio astronomai. Savo prielaidą idėjos autoriai grindžia 80 kilometrų nuo Melburno rastais tiksliai sustatytais akmenimis. Spėjama, kad rasti akmenys yra Saulės judėjimo žemėlapis arba, kitaip tariant, primityvus saulės laikrodis. Aborigenai buvo pirmieji astronomai?(alamy nuotr.

Artėjančios Valentino dienos proga Visata mums įteikė žiedą, tačiau ne iš deimantų, o iš juodųjų skylių. Šioje Kosminio teleskopo moksliniame institute pagamintoje kompozicinėje nuotraukoje (1 pav.), sudarytoje iš Rentgeno spindulių (2 pav.) NASA „Chandra“ kosminės Rentgeno spindulių observatorijos ir optinės (raudona, žalia, mėlyna spalvos, 3 pav.) NASA „Hubble“ kosminio teleskopo nuotraukų, matote dvi sąveikaujančias galaktikas, pavadintas vienu vardu Arp 147. 1 pav.

Astronomai teigia užfiksavę, kaip manoma, seniausią iki šiol stebėtą galaktiką – žvaigždžių telkinį, susidariusį dar pačioje visatos kūdikystėje. Mažytė šviesos dalelė, kurią užfiksavo kosminis teleskopas „Hubble“, iki Žemės keliavo 13,2 tūkstančius milijonų metų, o tai reiškia, kad galaktika gimė praėjus 480 mln. metų po Didžiojo sprogimo, kurio metu ir gimė kosmosas.

Astronomams pavyko nustatyti didžiausios žinomos juodosios bedugnės (juodosios skylės) masę – ji sveria tiek, kiek svertų 6,6 mlrd. saulių. Nematoma gigantė skrieja kosmine erdve už 56 mln. šviesmečių nuo Žemės, tačiau yra viena artimiausių masyviųjų juodųjų bedugnių. „Pasvertasis“ dangaus objektas yra elipsinės galaktikos M87 branduolyje ir, kaip teigia astronomai, yra bene realiausias kandidatas tapti pirmąja žmogaus „pamatyta“ juodąja skyle.

Astronomai teigia aptikę tolimiausią iš iki šiol atrastų galaktikų telkinių, esantį iki šiol nematytoje vystymosi stadijoje. „Cosmos-Aztec3“ apibūdinamas kaip „besikuriantis metropolis“, nes manoma, kad tokie telkiniai vystosi kaip miestai, absorbuojantys aplink esančius kaimus, praneša BBC. Telkiniui, esantis už 12,6 mlrd. šviesmečių, atrodo, yra tik dešimtys ar šimtai milijonų metų. Iki šiol atrasti galaktikų telkiniai buvo milijardais metų senesni.

Sietle vykusiame metiniame JAV Astronomų draugijos susirinkime buvo pristatyta pati didžiausia ir raiškiausia žvaigždėtojo dangaus nuotrauka. SDSS projekto vykdytojai, remdamiesi 10 metų kosmoso fotografavimo duomenimis, sukūrė maždaug 15 000 kvadratinių laipsnių dydžio Visatos nuotrauką, kurios raiška – daugiau nei 1 TP (terapikselis), tai yra, daugiau nei trilijonas pikselių (vaizdo taškų). Ši gigantiška nuotrauka buvo sudaryta iš 2,5 m veidrodžio skersmens Apache Point  observatorijo...

Naujasis teleskopų tinklas leis astronomams pamatyti, kaip visatoje gimė pirmosios žvaigždės ir galaktikos. Naudodami naujo tipo teleskopą, kuris aptinka iš kosmoso sklindančius žemo dažnio radijo signalus, mokslininkai tikisi pažvelgti giliau į kosmoso platybes bei pamatyti įvykius, nutikusius dar ankstyvesnėje visatos praeityje, praneša „Telegraph.co.uk“. Europoje išdėstytas 77 naujų teleskopų tinklas bus sujungtas su dviem radijo teleskopais, esančiais pietų pusrutulyje.

Šiandien 9 val. 22 min. prasidėjo dalinis Saulės užtemimas, kurio fazė  buvo pasiekta 10 val. 50 min., kai Mėnulis uždengė beveik 77  proc. Saulės disko. Stebėti šį gamtos reiškinį Lietuvos gyventojams gali sutrukdyti dangų užtraukę debesys, nors, pasak meteorologų, vakariniuose ir pietiniuose  šalies regionuose jis gali būti pakankamai pragiedrėjęs. Kitą tokį užtemimą, kai Mėnulis uždengs 80 proc.  Saulės disko, Lietuvoje galėsime stebėti tik 2026 metais.

Gruodžio 21 d. paryčiais įvyko vienintelis šiais metais pilnas Mėnulio užtemimas, kurį galėjo stebėti beveik pusė pasaulio gyventojų. Trumpai jis bus matomas ir Lietuvoje. Šis pilnas Mėnulio užtemimas (t.y. kai Mėnulis, Žemė ir Saulė išsidėsto vienoje linijoje) šiemet yra vienintelis. Be to, tai pirmas kartas per beveik 400 metų, kai visiškas Mėnulio užtemimas Šiaurės pusrutulyje sutapo su žiemos saulėgrįža.

Jupiterį stebintys astronomijos mėgėjai šiemet spėjo pastebėti, kad pradingo prieš tai blykšti ėmusi šiaip jau tamsi Pietinė ekvatorinė juosta (PEJ). Tačiau pastarieji profesionalių ir mėgėjų astronomų stebėjimai bei fotografijos rodo, kad PEJ srityje kažkas vyksta. Mokslininkai spėja, kad šitaip „sugrįžti į sceną“ ruošiasi pražuvėlė tamsioji PEJ juosta. Astronomai tvirtina, kad nauji planetos stebėjimai leis geriau suprasti tarpusavio sąveiką tarp Jupiterio vėjų ir debesų cheminės sudėties.

Jeilio ir Harvardo universitetų astronomai praėjusią savaitę paskelbė straipsnį, kuriame aprašo, jog jiems aštuoniose kaimyninėse galaktikose pavyko rasti anksčiau nepastebėtų raudonųjų nykštukių tipo žvaigždžių spiečių. Preliminariais vertinimais, šis atradimas gali žymiai  pakeisti mums žinomų žvaigždžių Visatoje skaičių.

Mokslininkai Paukščių tako pakraštyje aptiko dujinę, sparčiai besisukančią planetą, skriejančią aplink mirštančią žvaigždę. Tai pirmoji planeta, aptikta už mūsų galaktikos ribų, praneša naujienų agentūra AFP. Ši egzoplaneta, kiek didesnė už didžiausią Saulės sistemos planetą Jupiterį, skrieja aplink žvaigždę, esančią už 2 tūkst. šviesmečių nuo Žemės. Manoma, kad ši pora yra Helmi srauto, žvaigždžių grupės, likusios po to, kai jų mažą galaktiką maždaug prieš 6–9 mlrd.

Mokslininkai aptiko vieną iš pačių sunkiausių mokslui žinomų pulsarų, kurio masė beveik du kartus didesnė už Saulės. Šis radinys iš naujo „įpylė žibalo“ į ugnį apie tokių kosminių objektų sandarą ir ją aprašančių teorijų teisingumą. Pulsaras, pavadintas kodiniu vardu J1614-2230, nuo mūsų nutolęs per 3000 šviesmečių, Skorpiono žvaigždyno kryptimi. Pulsaras J1614-2230 yra dvinarė sistema, susidedanti iš neutroninės žvaigždės ir baltojo nykštuko.

Mokslininkai aptiko didžiausią iki šiol neutroninę žvaigždę, kurios masė beveik du kartus didesnė nei Saulės. Astronomai nustatė, kad nepaisant to, jog žvaigždė yra palyginus maža ir savo dydžiu prilygsta nedideliam miestui, ji taip smarkiai suspausta, kad jos masė didžiulė. Vos žiupsnelis šios žvaigždės, pavadintos „PSR J1614-223“, medžiagos svertų 500 mln. tonų, rašo „Telegraph.co.

Kai žemiški rūpesčiai neleidžia pakelti akių į dangų, į kitus pasaulius galima pažvelgti internetu. Šiame vaizdo siužete – „Hubble“ kosminio teleskopo užfiksuotų vaizdų rinkinys.

Ankstyvojoje Visatoje pirmosios žvaigždės galėjo būti sudarytos ne iš įprastos medžiagos, o iš paslaptingosios jos giminaitės – tamsiosios medžiagos. Tačiau kaip visa tai vyko, vis dar yra paslaptis, o jos atskleidimas gali padėti astronomams geriau suprasti tamsiąją medžiagą, rašo SPACE.com. Manoma, kad tamsioji medžiaga paplitusi visoje Visatoje, tačiau jos nepavyksta pamatyti teleskopu ar taikant jokius kitus tiesioginės detekcijos metodus.

Mokslininkai teigia atradę naują planetą, kuri iš visų iki šiol atrastųjų panašiausia į Žemę ir kurioje greičiausiai egzistuoja gyvybei tinkamos sąlygos. Planetas „medžiojančių“ mokslininkų komanda paskelbė aptikusi Žemės dydžio planetą „Gliese 581g“, skriejančią aplink netolimą žvaigždę. Ją nuo žvaigždės skiriantis atstumas yra toks, kad planetos paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo, rašo „Telegraph.co.

Rugsėjo 12-21 d. Kinijos sostinėje Pekine vykusioje 4-ojoje tarptautinėje astrofizikos ir astronomijos olimpiadoje Lietuvos mokiniai pelnė visų spalvų medalius, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Aukso medalį laimėjo Rimas Trumpa, šiemet baigęs Rokiškio Romuvos gimnaziją, (mokyt.

Nustatyta, kad pirmieji pasaulio astronomai buvo senovės Australijos aborigenai, į žvaigždes žvelgę žymiai anksčiau, nei pastatytas Stoundendžas. Pasak australo profesoriaus Ray'aus Norriso, plačiai paplitę ir išsamios žinios apie žvaigždes vienų aborigenų buvo perduodamos kitiems iš kartų į kartą, o jų istorija, atsiskleidžianti dainoje ir pasakojimuose, siekia dešimtis tūkstantmečių atgal, praneša naujienų agentūra AFP.

Europos Pietinės observatorijos astronomai Čilėje esančiu lazeriu dangaus skliaute sugeneravo virtualią žvaigždę, padėsiančią sukalibruoti VLT teleskopo optinę sistemą. Paranalo observatorijos (Čilė) mokslininkai, pasitelkę ryškios oranžinės šviesos lazerį, maždaug 90 kilometrų aukštyje virš Žemės įžiebė virtualią žvaigždę, sukurdami įspūdį, tarsi Paukščių Tako galaktikos centre būtų atsiradęs naujas šviesulys, skelbia „Space.

Astronomijos mėgėjų klubas „Albireo“ pranešė kviečiantis dalyvauti pirmojoje tarptautinėje Mėnulio stebėjimo naktyje Katedros aikštėje Vilniuje. Šio renginio metu ne tik bus galima stebėti artimiausią kosminį kūną pro teleskopus, bet ir sužinoti daug įdomių fakų apie vienintelį natūralų Žemės palydovą, teigiama organizatorių pranešime. Į visus rūpimus astronomijos klausimus renginio dalyviams atsakys astronomijos mėgėjų klubo „Albireo“ nariai.

Ar Visatoje egzistuoja kitų didelių planetinių sistemų? Mokslininkai vienbalsiai įsitikinę, jog jų yra daug, tik nedidelių matmenų egzoplanetas aptikti kol kas yra didelis iššūkis. Tačiau pastaruoju metu atlikti didelio tikslumo matavimai parodė, jog apie Saulės tipo žvaigždę HD 10180 sukasi mažiausiai penkios planetos. Taip pat yra palyginti didelė tikimybė, jog ši žvaigždė planetų turi daugiau nei penkias.

Kaip žinia, pilnatis – gana mįslingas ir miglotas laikas, siejamas su įvairiausiais nemalonumais. Tikriausiai ir jūs pastebėjote, jog tomis dienomis žmonės tampa dirglesni, nervingesni. Dažnai šiuo periodu sutrinka įprastas darbo ritmas. Jei paprastą dieną kolegos galėtų ramiai apsvarstyti net ir gana opius ir ginčytinus klausimus, tai per pilnatį net ir paprasčiausios situacijos išprovokuoja ilgalaikius konfliktus.

Per kaimyninę galaktiką skriejantis milžiniškas ryškiai šviečiantis degančių dujų kamuolys gali būti sunkiausia kada nors atrasta, šimtus kartų savo mase Saulę lenkianti žvaigždė, trečiadienį pranešė mokslininkai, apskaičiavę žvaigždės masę. Žvaigždės R136a1 atradėjai mano, kad šis dangaus kūnas savo laiku galėjo sverti net 320 kartų daugiau nei mūsų Saulė.

Prieš kelerius metus viena mokyklos mokytoja kosmoso nuotraukose aptiko objektą, kurio prigimtis buvo nežinoma iki šiol. Ir tik dabar astronomai pateikė logiškai ir stebėjimų duomenimis pagrįstą paaiškinimą, iš kur Visatoje atsirado šis didžiulis švytintis žalias debesis.

Kosminis teleskopas „Hubble“ nufotografavo Laivagalio žvaigždyne esantį NGC 2467 ūką, panašų į kunkuliuojantį viralą, pranešė NASA. Nuotrauka ir jos aprašymas skelbiamas „Hubble“ programos interneto svetainėje. NGC 2467 ūkas yra maždaug už 13 000 šviesmečių nuo Saulės sistemos. Tai milžiniškas dujų debesis, sudarytas daugiausia iš vandenilio, kuriame formuojasi naujos žvaigždės.

Štai taip atrodo Paukščių takas. Stulbinantis vaizdas, tiesa? Ir nereikia jokio teleskopo, tik žinoti vietą, kur dangus toks ryškus ir netrukdo pašalinė šviesa. Civilizacija naudoja tiek daug šviesos (ypač miestuose), kad Žemėje beliko nedaug vietų, tinkamų stebėti naktinį dangų. Optiškai švarios oazės, kur jos dar egzistuoja, vadinamos „Tamsaus dangaus parkais“ (Dark sky park). Ši nuotrauka padaryta viename iš jų, esančiame Canyonlands nacionaliniame parke Jutos valstijoje.

Žemė darosi vis tylesnė. Kabeliais ir palydovais perduodami skaitmeninės televizijos signalai sparčiai keičia analogines transliacijas, taip mažindami į kosmosą skleidžiamų radijo bandų skaičių ir galią. Vartotojams tai leidžia matyti daugiau kanalų ir geresnės kokybės vaizdą. Tačiau už Saulės sistemos ribų galimai egzistuojančių civilizacijų ieškantiems mokslininkams ši tyla sukelia papildomų problemų.

Jeilio ir Harvardo mokslininkai, naudodami specialų NASA teleskopą, stebėjo, kaip gimsta jauniausia ir naujausia visatos žvaigždė. Astronomai nustatė, kad jauniausia žvaigždė yra Persėjo žvaigždžių formavimosi regione, nuo Paukščių tako nutolusiame maždaug per 800 šviesmečių, rašo „Telegraph.co.uk“. Nepaisant mažo jos dydžio, mokslininkai užfiksavo tikslų momentą, kai žvaigždė, vadinama L1448-IRS2, gimė. Tai kol kas detaliausias iki šiol žvilgsnis į žvaigždės gimimą.

Sekmadienį iš pirmosios misijos į asteroidą grįžęs japonų zondas „Hayabusa“ galėjo atgabenti pirmuosius šių dangaus kūnų mėginius . Tačiau šios zondo atgabentos kosminės dulkės gali pateikti daugiau klausimų, nei atsakymų, mano mokslininkai. Iš kur asteroidai atsirado? Nors dalis į Žemę nukritusių meteoritų yra nuo Mėnulio ir Marso atskilę uolienos, dauguma jų, manoma, atkeliauja iš asteroidų žiedo.

Prie Saulės artėjanti žalios spalvos kometa C/2009 R1 nustebino astronomus didesniu nei tikėtasi ryškumu. Artimiausiomis savaitėmis ją bus galima stebėti plika akimi. McNaughto kometa, oficialiai vadinama C/2009 R1, buvo atrasta australų astronomo Roberto McNaughto praėjusių metų rugsėjį naudojant 0,5 m skersmens „Uppsala Schmidt“ teleskopą ir CCD daviklį. Tai 51-oji R. McNaughto vardu pavadinta kometa, skelbia „Space.

Astronomai nustatė, kad aplink žvaigždę „55 Cancri A“ skriejanti egzoplaneta „55 Cancri e“ aplink ją apsisuka per rekordiškai trumpą laiką – 17 Žemės valandų ir 41 minutę, skelbia „New Scientist“. Planetos  „55 Cancri e“  masė 8,3 karto didesnė už Žemės. Ši planeta buvo atrasta 2004 metais, ir iš pradžių astronomai manė, kad ji aplink savo žvaigždę apsisuka kartą per maždaug 3 dienas. Tačiau nauji astronomų skaičiavimai atskleidė, kad „55 Cancri e“ periodas – žymiai mažesnis.

Astronomai jau seniau žinojo, kad žvaigždės gali praryti aplink jas skriejančias planetas, tačiau tai pirmas kartas, kai šis procesas stebėtas, praneša BBC. Nors planeta nutolusi per toli, kad „Hubble“ galėtų padaryti nuotraukų, remdamiesi teleskopo duomenimis, mokslininkai atkūrė proceso vaizdą. Šis atradimas paskelbtas leidinyje „The Astrophysical Journal Letters“. Mokslininkai teigia, kad planetai, vadinamai „Wasp-12b“, liko dar 10 milijonų metų, kol ji bus galutinai sunaikinta.