Lietuvos partijos, kurios, kitaip nei daugumoje senųjų demokratijų, negali pasigirti ilgametėmis tradicijomis, savo emblemas kuria daugiausiai naudodamos paukščių, augalų ar dangaus kūnų pavidalus. Kai kurios remiasi vakarietiškai įprastais simboliais, kitos ieško kaip save pateikti.
Jėgos, stabilumo, veržlumo įvaizdžiai
Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas portalui „Balsas.lt“ priminė, kad dramblys ir asilas Amerikos didžiosioms partijoms buvo prilipdyti ne jų pačių iniciatyva, o pagal pašalinių stebėtojų asociacijas ir įsitvirtino, nes prigijo. „Tai nebuvo jų talismanai. O kalbant apie lietuviškas partijas, tai į savo herbus ar emblemas jie deda įvairius dalykus. Vieni neria į fauną, kiti į florą. Socialdemokratai augina rožes, konservatoriai kregždutes. Yra net ir erelis, bet kuo didesnis paukštis – tuo trumpesnis skrydis. Pas mus emblemoje iš karto norėta gauti saulės, prisikėlimo simbolį, gražiame, baltame fone“, - sako TPP lyderis.
Darbo partijos logotipe irgi puikuojasi tekanti saulė. Šios partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys teigia, kad A. Valinsko partija mėgino ieškoti kažkokių pagonybės ar ankstyvosios krikščionybės ištakų ir todėl labai jau stilizavo saulę savo emblemoje. „Kalbant apie socialdemokratų rožes, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kregždutes ar kokius erelius, tai be jų tikriausiai Lietuva dar išgyventų. Užtat Lietuva, įskaitant rožes, erelius ir krežgždes, neišgyventų be saulės“, - teigė DP atstovas.
Liberalų ir centro Sąjungos atstovas Algis Čaplikas teigia, kad jokia flora ir fauna partijos pasaulėžiūrai savaime nėra svarbi. „Tiesiog tai buvo tradicinis Vinco Kudirkos laikų varpas ir tiek“, - lakoniškai aiškina jis.
Be kovos varpą liberalcentristams užleidusio Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio atstovė Nomeda Repšytė teigia, kad dabartinis šios partijos logotipas, primenantis biuro vadybininkų sambūrį, žymi inovatyvumą. „Liberalų sąjūdis savo logo pasirinko diskutuojančių žmonių grupę, ir toks sprendimas nebuvo atsitiktinis. Beje, tai inovatyvu ir unikalu ne tik lietuviškame politikos kontekste, bet ir visoje Vakarų demokratijos politinėje simbolikoje, kur žmogaus figūra yra itin retai vartojama. Laisvas individas yra visa ko matas, bet jo laisvė turi darniai derėti su kitų individų laisve, o toks balansas pasiekiamas demokratijoje vieninteliu būdu – diskusijų ir derybų. Mažoje šalyje kaip Lietuva yra puikios sąlygos įvertinti kiekvieną individą, išgirsti kiekvieną visuomenės narį, ko ir siekia liberalai savo veikloje, tokį patį signalą ir siunčia savo ženklu", - sakė ji.
TS-LKD Klaipėdos skyriaus vadovas Naglis Puteikis portalui sakė, kad jam labiau patiko senosios partijos spalvos ir simboliai. „Kregždutės turėtų simbolizuoti veržlumą ir jaunatviškumą, tačiau konservatyviai partijai visgi derėtų grįžti prie žalios spalvos ir Gediminaičių stulpų. Pagal tai mus atpažįsta rinkėjai“, - sako konservatorius.
Tvarką ir teisingumą atstlovaujantis Valentinas Mazuronis portalui „Balsas.lt“ aiškino, kad erelis simbolizuoja jėgą ir yra nuo seno naudojama heraldikoje. „Kregždutės skraido pažeme ir minta muselėmis, o erelis sklendžia aukštai – virš laukų ir klonių“, - poetiškai mąstė politikas.
Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius portalui „Balsas.lt“ sakė, kad jo partiečiams ilgai galvoti nereikėjo. „Rožė tiesiog yra tradicinis socialdemokratų simbolis. Ji yra su spygliais ir, neretai, stipresnė, negu visokios kregždutės, gyvybingesnė už erelius“, - juokavo A. Butkevičius.
(nuotr. elta)
Krikščionių partijos vadovas Gediminas Vagnorius sako neteikiąs per daug reikšmės palyginimams, kas stipresnis – erelis ar kregždė. Tiesiog savo ąžuolo lapą laikome tvurtybės ir stabilumo simboliu. Tai deklaruojame, to ir laikomės“, - teigė jis.
Kaip žmogui drabužiai
Pasak Viešųjų ryšių specialisto, bendrovės „Brandscape“ vadovo Mindaugo Lapinsko, rašytojas Markas Twainas yra pasakęs, kad drabužiai daro žmogų žmogumi, nes nuogi žmonės visuomenei beveik nedaro įtakos.
„Taip pat ir su partijos logotipais. Jie identifikuoja partijas ir supaprastina pasirinkimus. Ten, kur veikia nedaug partijų, jos pasirenka savo spalvas (taip, kaip Vokietijoje ar Skandinavijoje) arba aiškius simbolius (taip, kaip asilas ar dramblys JAV) ir šiems įėjus į apyvartą, niekas per daug neieško gilios semantinės prasmės.
Lietuvoje besiformuojanti partinė sistema dalį simbolių pasisikolino iš įprastinių kategorijos aruodų. Štai socialdemokratų raudona spalva ir rožė identifikuoja kone visas kairiosios pakraipos partijas. TS-LKD mėlyna spalva rodo konservatyvias, „mėlyno kraujo“ nuostatas. Atiradus žaliesiems, jie, be jokios abejonės, pasirinktų gamtos spalvas.
Turime ir originalesnių kūrinių, kurie bando reflektuoti lietuvių tautos mitus. Tvarkiečių erelis rodo tvarką ir muštrą, o suvešėję ąžuolai, verpstės ir rūpintojėliai (krikščionių, Tautos prisikėlimo ir Liaudies partijos) bando parodyti, kad partijos yra arti žmonių ir užmaskuoti, kad jos susikūrė tik prieš keletą metų.
Logotipai ir simboliai, tiek partijų, tiek įmonių ar produktų turi rodyti tam tikrą tęstinumą ir prognozuojamumą. Jei partijos veiksmai yra neprognozuojami, vienose situacijose logotipas simbolizuoja šampaną, o kitose - muilą, jų vertė yra menka. Kai taktiniais sumetimais gali keisti politiką, partnerius ar vertybes, logotipas tėra tik iškaba be turinio.
Politika yra supermarketas. Tas, kuris gali gražiau, geriau save pateikti, laimi. Aišku, turi būti tam tikra kontrolė - kad į pieno pakelius neradėtų pilstyti degtinę, ar į dešrą nedėtų šunų ėdalo, tačiau tol, kol agitacija atitinka bendras žanro taisykles, varžyti jos nereikėtų. Pagal tikėtiną gyvenimo trukmę Lietuvos gyventojas gali išsirinkti apie 12 Prezidentų ir po 15 Seimų ir Savivaldybių tarybų. Net jei tris kartus suklys, liks dar bent dešimt galimybių pasitaisyti“, - sako M. Lapinskas.
