astronomija

Jupiteris prarado vieną garsiųjų savo juostų, ir dabar jo pietų pusrutulio sritis  atrodo neįprastai blyški. Mokslininkai dar nežino šio reiškinio priežasčių. Išskirtinė Jupiterio išvaizdos žymė visada buvo dvi tamsios juostos šios planetos atmosferoje, juosiančios šiaurinę ir pietinę jos dalį.

Arecibo observatorijos Puerto Rike mokslininkai pranešė užfiksavę ir nufotografavę beveik prieš dvi savaites netoli Žemės paskriejusį asteroidą 2005 YU55, įtrauktą į mūsų planetai potencialiai pavojingų dangaus kūnų sąrašą. Tokį sąrašą sudarinėja ir prižiūri Harvardo – Smithsono astrofizikos centro Kembridže (JAV) Mažųjų planetų centro mokslininkai. Arecibo radijo observatorijos pranešime sakoma, kad asteroidas 2005 YU55 pro Žemę pralėkė balandžio 19 dieną maždaug 2,4 mln. kilometrų atstumu.

Astronomų atrasti devyni nauji pasauliai, skriejantys pro tolimas žvaigždes, privertė suabejoti vyraujančia teorija apie planetas. Įsitikinimas, kad planetos visuomet aplink savo saulę skrieja ta pačia kryptimi, atkartojančia pačios žvaigždės sukimąsi, buvo apversta aukštyn kojom, teigia mokslininkai. „Tai tikra bomba, kurią numetame į egzoplanetų lauką“, – teigė Ženevos observatorijos astronomas Amaury Triaudas, kalbėdamas apie už Saulės sistemos ribų esančias planetas.

Stulbinantis McNaughto kometos dydis pribloškė mokslininkus – pasak jų, apskaičiavimai liudija, kad tai pati didžiausia žinoma kometa Saulės sistemoje. Išaiškėjęs McNaughto kometos, dar vadinamos Didžiąja 2007 m. kometa, dydis šokiravo mokslininkus, skelbia „Space.com“. Jos dydžiui nustatyti astronomai naudojo ne tokiais atvejais įprastą matomos kometos uodegos ilgio matavimą, o NASA ir ESA kosminio zondo „Ulysses“ perduotus duomenis apie jos paliktą plazmos šleifą.

Neseniai aptiktas nedidelis asteroidas 2010 GA6 ketvirtadienį pralėks tarp Žemės ir Mėnulio, pranešė „Space.com“. Asteroidas 2010 GA6 – tai 22 metrų skersmens akmeninis luitas, kurį aptiko „Catalina Sky Survey“ programą vykdantys JAV astronomai. Ši programa skirta netoli Žemės skriejančių dangaus kūnų paieškai. Pasak amerikiečių astronomų, šis asteroidas ketvirtadienį 23.06 val. GMT laiku pralėks tarp Žemės ir Mėnulio.

Visatos plėtimasis greitėja. Tai dar kartą įrodo, kad Einšteino reliatyvumo teorija yra teisinga, teigia šimtus tūkstančių galaktikų ištyrinėję astronomai. Bandant išsiaiškinti, kaip materija pasiskirsčiusi Visatoje ir kaip sparčiai ji plečiasi, didžiausiame Hubble kosminiu teleskopu atliktame tyrime tyrinėta 446 tūkst. galaktikų, rašo britų „Telegraph.co.uk“. Astronomai nustatė, kad bėgant laikui, Visata plečiasi vis sparčiau, kaip savo reliatyvumo teorijoje ir pranašavo Einšteinas.

Astronomų komanda nustatė, jog dvinarę sistemą sudarančios HM Cancri žvaigždės apsisuka viena apie kitą vos per 5,4 minutės, o tai yra trumpiausias Žemės mokslui žinomas dvinarės žvaigždės orbitinis periodas. Beje, ši sistema taip pat yra ir mažiausia žinoma dvinarė žvaigždė: jos skersmuo yra maždaug 8 kartus didesnis už Žemės skersmenį. Astronomai sugebėjo nustatyti apsisukimo periodą, detektuodami HM Cancri skleidžiamos šviesos spektro linijų kitimo greitį.

Astronomams pavyko padaryti įspūdingą kosminio peizažo nuotrauką – joje matyti žvaigždžių telkinys NGC 3603, nutolęs nuo Žemės per 22 tūkstančius šviesmečių. Fotografija padaryta naudojantis ESA priklausančiu VLT teleskopu. NGC 3603 yra vienas iš pačių intensyviausių žvaigždžių formavimosi regionų mūsų galaktikoje.

JAV astronomai paskelbė pačias ryškiausias iki šiol Plutono nuotraukas. Juos nustebino mįslinga šviesi dėmė planetos pusiaujo srityje ir tai, kaip sparčiai pasikeitė šios mažosios planetos šviesumas. NASA pranešime teigiama, kad nuo Plutono atradimo 1930 metais jis nuolat buvo stebimas antžeminiais teleskopais, tačiau kosminė observatorija „Hubble“ dabar pateikė pačias ryškiausias jo paviršiaus nuotraukas.

Vis dažniau mokslinėje spaudoje pasirodo pranešimų apie naujų planetų atradimus. Tačiau pakartotinių tyrimų rezultatai dažnai atskleidžia, jog ankstesni atradimai netikri. Šiuo metu mokslininkai yra atradę daugiau nei 400 egzoplanetų. Tačiau tik keletą jų pavyko pastebėti tiesiogiai. Dažniausiai planetos atrandamos bei jų parametrai nustatomi netiesioginiais stebėjimo metodais, t.y. stebint žvaigždžių, aplink kurias jos sukasi, judėjimą.

Saulės sistemoje už Neptūno orbitos egzistuoja milžiniškas žiedas, vadinamas Koiperio juosta (angl. Kuiper belt). Jame skrieja objektai, sudaryti iš silikatinių dulkių ir organinių medžiagų priemaišų turinčio ledo. Šie kūnai, vadinami kometoidais arba koiperoidais, susiformavo kartu su Saulės sistema prieš maždaug 4,6 mlrd. m. Koiperio juostoje neseniai atrastas ~0,5 km skersmens skriejantis dangaus kūnas. Per visą dangaus tyrinėjimų istoriją tai mažiausias rastas kūnas už Neptūno orbitos.

Palyginti netoli Žemės gali egzistuoti visa eilė dar nežinomų asteroidų – tokią išvadą priėjo Boulderyje (Kolorado valstija, JAV) veikiančio Kosmoso tyrimų instituto mokslininkai, pranešė „New Scientist“. Pasak astronomų, didelius asteroidus palyginti  lengva pastebėti, nes jie atspindi daugiau šviesos. Tuo tarpu mažesnius (bent 30 – 50 m skersmens) užfiksuoti teleskopais yra gana sudėtinga, jie paprastai pamatomi tik labai priartėję prie Žemės.

Astronomai žengė dar vieną žingsnį egzoplanetų tyrimų kryptimi – jiems pavyko išmatuoti tiesioginį jos spektrą. Tai pirmasis kartais, kai apie tolimosios planetos atmosferos sudėtį galima spręsti ne iš netiesioginių duomenų, o iš informatyvaus spektrinio signalo.

Astronomams pavyko netoli Žemės pastebėti naują asteroidą, pavadintą kodiniu vardu 2010 AL30. Apie 10 metrų skersmens asteroidas šiandien, sausio 13 dieną, prasilenks su mūsų planeta 130 tūkstančių kilometrų atstumu. Kai kurie mokslininkai spėja, jog 2010 AL30 galėtų būti ne natūralios kilmės asteroidas, o kokio nors kosminių tyrimų zondo liekana. Šiuos įtarimus sukėlė keistas asteroido periodiškumas – aplink Saulę jis apskrieja lygiai per vienerius žemiškus metus.

JAV astronomai pranešė atradę antrą mažiausią planetą už Saulės sistemos ribų. HD156668b pavadintos planetos masė yra 4 kartus didesnė už Žemės, teigiama Kecko observatorijos pranešime. Atrastoji planeta yra už maždaug 80 šviesmečių nuo žemės, ji sukasi aplink žvaigždę, esančią Heraklio žvaigždyno kaimynystėje. HD156668b buvo aptikta naudojant vadinamąjį radialinio greičio metodą, fiksuojant planetų prasilenkimo metu dėl gravitacijos atsirandantį žvaigždės šviesos spektro pokytį.

Kai kurių astronomų manymu, Saulės sistemos pakraštyje gali tūnoti nežinoma Žemės ar Marso dydžio planeta, tačiau ją vargu ar aptiktų net patys naujausi kosminiai teleskopai. Tokia planeta, jeigu ji išties egzistuoja, skrieja aplink Saulę gerokai toliau už Plutono ar kitos nykštukinės planetos esančia orbita, skelbia „Space.com“. Toks dangaus kūnas turbūt geriausiu atveju būtų panašus į kosminio šalčio sukaustytą Žemės ar Marso atmainą, o sąlygos gyvybei jame būtų pačios nepalankiausios.

Remdamiesi pastarųjų 10 metų astronominių tyrimų duomenimis, JAV Gamtos istorijos muziejaus ir Haydeno planetariumo specialistai sukūrė trumpo metražo filmą „Mums žinoma Visata“, siūlantį per 6 minutes nusikelti į Visatos pakraštį ir grįžti į namus. Šis filmas – naujos Rubino meno muziejaus Niujorke ekspozicijos „Visions of the Cosmos: From the Milky Ocean to an Evolving Universe“, veiksiančios iki 2010 m. gegužės 10 d., dalis. Kelionė po kosmosą prasideda Tibete, prie Everesto kalno.

Slovakijos mokslininkas J. Klacka atliko skaičiavimus, iš kurių matyti, jog „galaktikos potvyniai“ – vadinamieji gravitacinės jėgos impulsai iš Paukščių tako galaktikos centro- gali stipriai veikti Orto debesyje esančių kometų orbitas. 1932 metais estų astronomas Ernstas Öpikas pasiūlė mintį, kad ilgų periodų kometos atsiranda iš debesies, esančio tolimiausiame Saulės sistemos pakraštyje.

Mėnulis pateikė naują paslaptį: Indijos kosminis zondas „Chandrayaan-1“ jo paviršiuje aptiko organinių molekulių, pranešė Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) . Indijos mokslininkai yra ties svarbaus atradimo slenksčiu – gali būti, kad jie Mėnulyje aptiko vienokios ar kitokios formos gyvybės pėdsakų, skelbia „DNAIndia.

Tarptautinė astronomų komanda pirmą kartą tiksliai išmatavo atstumą nuo Žemės iki juodosios skylės. Nesinaudodami matematiniais modeliais, mokslininkai nustatė, jog jas skiriantis atstumas – 7,8 tūkst. šviesmečių, o tai žymiai mažiau, nei manyta anksčiau. Tokius rezultatus mokslininkai gavo išmatavę juodosios skylės ir prie jos esančios mirštančios žvaigždės skleidžiamas radijo bangas, rašo „Sciencedaily.com“. Dėl žymiai mažesnės paklaidos, nesiekiančiose nė 6 proc.

Pagaliau nusprendę įminti į raudonąsias milžines virstančių žvaigždžių paslaptis, mokslininkai susidūrė su kiek netikėta realybe – lauktų atsakymų ne tik kad negavo, bet atsirado dar daugiau paslapčių. Kalbama apie paslaptingus Saulės tipo žvaigždžių šviesumo intensyvumo pokyčius, kurie įvyksta trečdalyje visų į raudonąsias milžines virstančių žvaigždžių gyvavimo pabaigoje. Per pastaruosius dešimtmečius astronomai iškėlė dvi logiškiausias teorijas, aiškinančias šią mįslę.

Astronomams pavyko pastebėti iš karto dvi egzoplanetas, pagal pirminius duomenis atitinkančias „superžemių“ statusą. Priminsime, jog „superžemės“ yra egzoplanetos, kurių dydis Žemės planetą viršija ne daugiau kaip 10 kartų ir yra sudarytos iš kietų uolienų. Naujasis atradimas mokslininkus nuteikia labai optimistiškai – jų manymu, belieka labai nedaug laiko iki į Žemę panašių planetų suradimo. Pirmoji iš egzoplanetų surasta Mergelės žvaigždyne.

Astronomams neseniai pasisekė užfiksuoti, kaip aplink vieną iš juodųjų skylių susidaro savotiška įsiurbiamos materijos „karūna“. Tai pavyko padaryti stebint dvinarę sistemą, susidedančią iš juodosios skylės ir netoli skriejančios žvaigždės. Ši sistema, astronomų pavadinta GX 339-4, nuo Žemės nutolusi per 26 tūkstančius šviesmečių. Dvinarę sistemą sudaranti juodoji skylė turi apie 10 kartų didesnę masę nei Saulė, o šalia jos skrieja beveik Saulės masės žvaigždė.

Vienas iš Saturno palydovų ilgą laiką nedavė ramybės astronomams – jis vienintelis iš visų Saturno palydovų yra „dviveidis“ – viena pusė balta, o kita – juoda. Naujausios kosminio zondo „Cassini-Huygens“ nuotraukos pagaliau leido įminti šią mįslę. „Tai nėra pati fundamentaliausia pasaulyje problema, tačiau tai mįslė, kurios per ilgą laiką astronomams nepavyko įminti“, - apie Japeto tyrimus pasakojo astronomų komandos narys Josephas A. Burnsas.

Šeštadienį uostamiestyje vyko akcija „Išsaugokime Klaipėdai teatrą!“, kuria teatro aktoriai prašė žiūrovų finansinės paramos. Renginys prasidėjo teatralizuotomis eitynėmis nuo Biržos tilto iki Teatro aikštės, kur miestelėnų laukė parengta teatro ir muzikos programa.