astronomija

Nealas Stephensonas turi fantastišką sumanymą. Jis įsivaizduoja 20 km aukščio plieninį bokštą, besiremiantį į stratosferos sluoksnius. Tokiame aukštyje orų faktorius, toks svarbus aviacijoje ir kosmonautikoje, būtų nereikšmingas menkniekis. Lėktuvai, užuot leidęsi ir kilę nuo pakilimo takų, švartuodamiesi prie tokių bokštų sutaupytų galybę degalų. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kosminių erdvėlaivių startus į beorę erdvę.

Rugsėjo 28 d. vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ smalsuoliai, atvykę į Molėtų observatoriją, galės asmeniškai pabendrauti su žvaigždžių tyrinėtojais, pažvelgti į dangų per teleskopą ir sužinoti daugybę stulbinamų dalykų apie visatą. Kad ir tai, jog pasaulio pabaiga tikrai bus, tačiau ne šių metų gruodžio 21 dieną. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, astronomas Algirdas Kazlauskas.

D. Britanijos karališkasis astronomas lordas Martinas Reesas pareiškė, kad gyvybė už Saulės sistemos ribų gali būti atrasta per artimiausius 40 metų. Lordas Reesas, Karališkosios draugijos prezidentas, mano, kad naujausi astronomijos pasiekimai suteiks galimybę mokslininkams iki 2025 metų gauti apie kitas žvaigždes skriejančių planetų, vadinamų egzoplanetomis, atvaizdus.

Viename iš artimiausių mūsų galaktikos spiečių – M4 – astronomai pastebėjo mįslingai jauną žvaigždę, informuoja livescience.com. Kamuoliniame spiečiuje Europos Pietinės observatorijos (ESO) Čilėje teleskopo objektyvas užfiksavo dešimtis tūkstančių senų žvaigždžių. Tačiau viena iš jų yra neįtikėtinai jauno amžiaus.

Astrofizikai sukūrė realiausiai atrodantį aukštos rezoliucijos kompiuterinį vaizdo klipą, kuriame pavaizduotas 14 mlrd. metų trukęs visatos vystymasis, nuo Didžiojo sprogimo (angl. Big Bang) iki dabar. Keisčiausia tai, kad visą evoliucijos raidą jie sugebėjo sutalpinti 78 sekundžių įraše. Video klipas buvo sukurtas naudojant modeliavimo įrenginį, pavadinimu „Arepo“. „Arepo“ programinė įranga, „moving mesh“ technologijos dėka, leidžia sukurti detalizuotus skirtingų galaktikų vaizdus visatoje.

Pasirodo, beorėje erdvėje galima rasti ne tik vandens ar deguonies, bet ir... paties tikriausio cukraus. Astronomai teleskopu „Atacama Large Millimeter/submillimeter Array“ jo aptiko vienos aplink jaunutę žvaigždę besiformuojančios planetų sistemos dujų ūke. Tyrėjai aptiko glikolio aldehido (HOCH₂-CH=O) – paprasčiausio cukraus – dujose, supančiose žvaigždę IRAS 16293-2422. Ši jauna binarė žvaigždė turi tokią pat masę, kaip ir mūsų Saulė.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) kosmoso teleskopas „Wise“ aptiko milijonus juodųjų skylių ir iki šiol neatrastas labai karštas galaktikas, informuoja BBC. Anksčiau šios juodosios skylės ir galaktikos nebuvo pastebėtos, nes jas užstoja kosmoso dulkių debesys. Teleskopas „Wise“ fiksuoja tokio ilgio šviesos bangas, kurios žmogui yra nematomos ir mokslininkams suteikė informacijos, kurios negalima gauti iš žmogui matomų šviesos bangų.

Šiau­lių Didžd­va­rio gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tė 18-me­tė Vai­va Va­si­liaus­kai­tė rugp­jū­tį Bra­zi­li­jo­s Va­su­ro mies­te vy­ku­sio­je 6-jo­je tarp­tau­ti­nė­je mo­ki­nių ast­ro­fi­zi­kos ir ast­ro­no­mi­jos olim­pia­do­je pa­si­puo­šė bron­zos me­da­liu. Jau ki­tą sa­vai­tę mer­gi­na ast­ro­fi­zi­kos moks­lo stu­di­juo­ti iš­vyks­ta į Ško­ti­jos Glaz­go uni­ver­si­te­tą.

Visata, regis, turi tą pačią problemą, kaip ir aš. Dulkės, visur. Spausdindamas šiuos žodžius, dairausi aplink ir mąstau, iš kur po galais, jos randasi? Kaip jos nekviestos susikaupia ant kiekvieno paviršiaus, visuose kampuose ir užkaboriuose? Kuo toliau, tuo dažniau kažką panašaus murmant girdime ir astronomus. Ne taip, kaip erzinančios, bet nereikšmingos krūvelės, kosminės dulkės yra labai svarbios.

Žvaigždės Gliese 581 planetų sistemoje astronomai aptiko požymių, kad joje gali būti dar viena planeta, kurioje sąlygos turėtų būti gana artimos žemiškosioms. Iki šiol buvo manoma, kad Gliese 581 sistema turi keturias planetas, iš kurių toliausiai nutolusi Gliese 581d jau buvo įtraukta į potencialiai gyvybei tinkamų planetų sąrašą. Į šį sąrašą jau įtraukta ir naujai atrasta Gliese 581g, labiausiai panaši į Žemę iš visų penkių žinomų galimai gyvybei tinkamų pasaulių.

Astronomai aptiko tolimą saulės sistemą, kurios planetos išsidėstę labai panašiai kaip ir mūsų Saulės sistemoje. Tai leidžia manyti, kad didžioji dalis planetų sistemų pradžioje atrodo panašiai, teigia mokslininkai. Tyrėjai, analizuojantys žvaigždės sistemą „Kepler-30“, kuri nuo Žemės nutolusi per 10 tūkst. šviesmečių, nustatė, kad visi trys jos žinomi pasauliai skrieja vienoje plokštumoje, kaip ir planetos mūsų Saulės sistemoje.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto T. Čyvo straipsnis „Auksinis telefonas“. Į galimybę vienu bendru telefonu 112 prisikviesti bet kokią pagalbą investuota milijonai litų, tačiau galutinio rezultato nematyti. Regėti tik prasmengantys pinigai. Visoje Europoje teoriškai turintis veikti bendras pagalbos telefonas 112 Lietuvoje kol kas geriausiai žinomas kaip labai imli pinigams išlaidų eilutė.

Galaktikų evoliucijos teorijose postuluojama, jog galaktikose egzistuoja žvaigždės, kurios vystosi tam tikrais evoliucijos etapais. Anot tų teorijų, įstabiai švytinčiose galaktikose dega nesuskaičiuojamos galybės žvaigždžių, o šioms būtinos medžiagos (dujų) galaktikos ėmėsi iš kažkur kitur. Iš kur? Panašu, jog pagaliau astronomai bus suradę šviesios nūdienos maitintojas – bežvaigždes „juodąsias“ galaktikas.

Paslaptinga Paukščių Take aptikta banga leidžia manyti, kad mūsų galaktika vis dar gaudžia tarsi varpas po galaktinio susidūrimo, greičiausiai įvykusio bent prieš 100 mln. metų, teigia mokslininkai. Astronomai aptiko, kad žvaigždės galaktikos vidurio plokštumos šiaurėje ir pietuose pasiskirstę nevienodai, o tai leidžia manyti, kad koks nors nesenas įvykis jas sujudino.

Iš visų objektų, kurie mįslingai pradingsta kosmoso gelmėse, šimtų milijonų kilometrų skersmens dulkių debesis, ko gero, yra vienas iš labiausiai gluminančių. Astronomai sutriko, pastebėję, jog staiga neliko įspūdingai švytėjusio už 450 šviesmečių spindinčios TYC 8241 2652 žvaigždės dulkių žiedo. Žvaigždę astronomai stebėjo pastaruosius 25 metus, pažymi „Space.com“. „Kaip kokiame klasikiniame iliuzionisto triuke: objektas yra, ir staiga jo nebėra, – analogiją pasitelkia tyrimo vadovas.

Ne paslaptis, jog mūsiškės Paukščių Tako galaktikos centre tūnanti supermasyvi juodoji skylė senokai „badauja“. Tačiau astronomai prognozuoja, jog 2013-iesiems įpusėjus Šaulio A* (taip vadinama ši juodoji skylė) laukia puota: link jos artinasi didžiulis tarpžvaigždinių dujų debesis, ir astronomai turės puikią progą stebėti, kaip atrodo mūsų galaktikos centras, kai jame tūnantis 4 mln. saulių masės monstras suaktyvėja.

Praėjus 40 metų po to, kai NASA atsisakė sumanymo „Apollo 17“ nutupdyti tolimojoje Mėnulio pusėje, uždraustojo vaisiaus siekiama dar kartą. Tačiau šį kartą tą daro ne astronautai, o astronomai, ieškantys ramios vietos, tinkamos Visatos „viduramžiams“ stebėti. Tai buvo kosmoso vystymosi epocha, trukusi kelis šimtus milijonų metų po Didžiojo sprogimo, dar prieš pradedant formuotis žvaigždėms ir galaktikoms.

NASA mokslininkų 1977 metais paleistas erdvėlaivis „Voyager 1“ turėjo atlikti penkerių metų misiją ir nuskristi iki Jupiterio bei Saturno, bet po 30 metų „Voyager 1“ keliauja tolyn nuo Žemės, rašo „The Telegraph“. Kai erdvėlaivis išskris iš Saulės sistemos, jis pateks į tarpžvaigždinį kosmosą – erdvę, kuri skiria mūsų Saulės sistemą nuo likusios visatos. „Voyager 1“ taps pirmuoju žmogaus sukurtu objektu, kuris išskris už Saulės sistemos ribų. Erdvėlaivis jau įveikė apie 17 milijardų kilometrų.

Tyrėjai aptiko požymių, kad vandens kaimyninėje Marso planetoje gali būti nepalyginamai daugiau nei buvo įsivaizduojama iki šiol. Taikydami naują tyrimo metodą (antrinę jonų masės spektrometriją – angl. secondary ion mass spectrometry, SIMS), mokslininkai ištyrė vandens kiekį meteorituose, kurie kildinami iš Marso. Tyrimo rezultatai parodė, kad labai daug vandens turėtų būti ne Marso paviršiuje, o gelmėse – mantijoje.

Šis tiltas nepanašus į jokį kitą. Per tarpgalaktinę tuštumą tarp Andromedos ir Trikampio galaktikų tęsiasi 782 000 šviesmečių ilgio vandenilio tiltas. Didžiulis „tiltas“ yra kol kas stipriausias paskutinio normalios materijos trečdalio, iki šiol išvengdavusio tiesioginio aptikimo, įrodymas. Visatos susiformavimo kompiuteriniai modeliai rodo, kad tokios didžiulės struktūros turėtų egzistuoti.

Vadinamojo Antikytheros mechanizmo fragmentai buvo atrasti 1900 metais Viduržemio jūroje netoli Kretos ir Antikytheros salų nuskendusiame laive, kuris greičiausiai plaukė į Romą, maždaug pirmame šimtmetyje prieš mūsų erą. Tačiau ilgą laiką mintis, kad tai galėtų būti astronominis ir navigacijos prietaisas, būdavo atmetama kaip visiška fantastika – panašūs prietaisai buvo pradėti gaminti tik keturioliktame – penkioliktame amžiuje, pradėjus vystytis laikrodininkystei.

Europos šalių koalicija paskelbė apie planus statyti didžiausią pasaulyje teleskopą, kuriuo bus galima įžiūrėti už Saulės sistemos ribų esančių planetų kalnus. Jo veidrodžio plotis sieks 39 metrus, o tai keturis kartus daugiau nei didžiausio dabar naudojamo teleskopo. Jis bus toks galingas, jog astronomai galės stebėti tamsias, kietas planetas, esančias toli už mūsų Saulės sistemos ribų. Europos Pietų observatorijos projektą remia 15 Europos Sąjungos šalių narių.

Manoma, kad NASA kosminiu teleskopu pavyko beprecedenčiu tikslumu užfiksuoti pirmuosius visatoje susiformavusius objektus. Blyškūs objektai, kuriuos NASA „Spitzer“ kosminis teleskopas nufotografavo infraraudonojoje šviesoje, gali būti didžiulės masyvios žvaigždės ar juodosios skylės. Tačiau jos per toli, kad būtų matomos atskirai, praneša space.com. Manoma, kad Didysis sprogimas prieš 13,7 mlrd. metų davė pradžią visatai.

(Papildyta 9:47 val.) Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Gruzijos, taip pat ir sostinės Tbilisio, gyventojai stebėjo neatpažintą skraidantį objektą, kuris švytėjo. Daugelis žmonių jį nufilmavo mėgėjiškomis vaizdo kameromis ir paskelbė įrašus socialiniuose tinkluose, kur ši tema plačiai svarstoma. Dalis mačiusiųjų teigia, jog nežinomas objektas buvo meteoras arba raketa. Socialinių tinklų duomenimis, tokie pat NSO buvo pastebėti Armėnijoje, Azerbaidžane, Izraelyje ir kitose šalyse.

Rytoj Lietuvoje bus galima stebėti Veneros tranzitą – astronominį reiškinį, kuris pasikartos tik po 105 metų. Astronomijos mėgėjų klubo „Albireo“ vadovas Jonas Kaspariūnas teigia, kad trečiadienį bus galima stebėti Saulės mikro užtemimą – Saulės disku keliaujančią Venerą. „Tikriems astronomams – tai didelis įvykis, nes tokiu būdu jie gali tyrinėti Veneros atmosferą pagal tai, kaip pro ją praeina Saulės šviesa.

Ne vienam būna keblu tiksliai išmatuoti savo kiemą, ką jau kalbėti apie atstumus tarp žvaigždžių. Šis vaizdo siužetas suprantantiems angliškai paprastai paaiškins, kaip galima išmatuoti tai, kam neužtenka jokios liniuotės.

JAV Mount Lemono observatorijos mokslininkai pranešė atradę naują asteroidą 2012 KP24, kuris pirmadienį, gegužės 28 dieną, pralėks pro Žemę maždaug 56 000 kilometrų atstumu. Šis asteroidas buvo aptiktas gegužės 23 dieną. JAV astronomai atliko 12 šio dangaus kūno stebėjimų ir nustatė jo orbitą. Skaičiavimai atskleidė, kad  2012 KP24 priklauso Žemei potencialiai pavojingų Apolono asteroidų tipui. Jam priklauso maždaug du trečdaliai prie žemės priartėjančių asteroidų.

Kosminis teleskopas „Kepler“ už maždaug 1 500 šviesmečių nuo Žemės aptiko sparčiai irstančią planetą, kurios medžiaga „garuodama“ virsta dulkėmis. Senas posakis, kad Visata yra keistesnė, nei galėtume įsivaizduoti, gerai tinka neseniai aptiktai maždaug Merkurijaus dydžio egzoplanetai,  tiesiogine to žodžio prasme virstančiai dulkėmis, skelbia „Universe Today“. Ši kosminiu teleskopu „Kepler“ aptikta planeta skrieja labai artima savo žvaigždei KIC 12557548 orbita, palikdama ilgą savo likuči...

Astronomai vėl prakalbo apie dar neatrastą devintąją Saulės sistemos planetą, tariamai skriejančią labai ištęsta orbita. Tikintys sąmokslo teorija apie senovės šumerų minėtą milžinišką planetą Nibiru, kas 3600 metų periodiškai priartėjančią prie Žemės, jau pastatė ausis.

Stulbinantis suomių archeologų atradimas liudija, jog jau daugiau kaip prieš 3,2 tūkst. metų senovės egiptiečiai suprato už 93 šviesmečių nuo Žemės skriejusios dvinarės žvaigždės Algolo (Demono žvaigždė) ypatumus. Maža to, specifiniai egiptiečių skaičiavimai padėjo išspręsti vieną daugelį metų neįveiktą astronominį galvosūkį.

Astronomai pirmą kartą stebėjo stulbinamą kosminę dramą: kaip supermasyvi juodoji skylė pačiupo, suplėšė, o po to prarijo nežinomą žvaigždę. Žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje mokslininkai pristatė savo stebėjimų, kaip vienoje iš Drakono žvaigždyno galaktikų esanti itin didelės masės juodoji skylė suplėšė vėlyvo evoliucijos etapo žvaigždę, vadinamąją raudonąją milžinę, ir prarijo jos likučius. Manoma, kad daugumos galaktikų centruose egzistuoja bent po vieną supermasyvią juodąją skylę.

Japonijos astronomai trečiadienį pranešė aptikę galaktikų telkinį, esantį už 12,72 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Anot jų, tai tolimiausias kada nors atrastas telkinys. Naudodama galingą Havajuose esantį teleskopą, komanda žvilgtelėjo į tolimą praeitį, kai po Didžiojo sprogimo, davusio pradžią Visatai, buvo praėję tik milijardas metų. „Tai rodo, kad galaktikų telkinys egzistavo ankstyvuoju visatos periodu, kai buvo praėję vos milijardas 13,7 mlrd.

Mokslininkai pirmą kartą užfiksavo pašvaistes Urano atmosferoje. Jos pastebėtos naudojant kosminį teleskopą „Hubble“. Urano šviesų spektaklis susidėjo iš trumpalaikių, blyškių, švytinčių taškų, smarkiai besiskiriančių nuo spalvingų šviesų, dažnai stebimų Žemės ašigaliuose, praneša „Daily Mail“. Atlikę stebėjimus tyrėjai švytinčius taškus du kartus aptiko apšviestoje Urano pusėje, toje, kuri matoma pro „Hubble“ teleskopą.

Švietimo ir mokslo ministerija iki balandžio 23 dienos rengia gamtos mokslų – biologijos, chemijos, fizikos – konkursą „Mūsų eksperimentas“. Konkurse gali dalyvauti įvairaus dydžio 9–11 klasių mokinių komandos. Konkursinį darbą galima atlikti per gamtos mokslų pamokas, jį nufilmuoti, užpildyti anketą ir nusiųsti į Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centrą.

Beprecedentis trigubas žvaigždės „V838 Monocerotis“ žybsnis. Reti kamuoliniai žydrųjų žvaigždžių spiečiai, kurie, kaip manoma, yra atgimę. Neregėtas Paukščių Tako centre tūnančio monstro – supermasyvios juodosios skylės Šaulio A* apetito kuklumas. Monstro panosėje sugebėjusi gimti žvaigždė – sprinterė S2. Ir mįslingoji viešnia iš praeities – vien tik iš vandenilio ir helio sudaryta žvaigždė, kokių būdavo tik Visatos kūdikystėje, tuoj po Didžiojo sprogimo.

Didžiulė Saturno palydovo Japeto ketera, einanti per pusiaują, galėjo susiformuoti iš kito pranykusio palydovo, teigia tyrėjai. Japete, trečiame pagal dydį Saturno palydove, yra kalnų virtinė, kuriai Saulės sistemoje neprilygsta niekas. Ši milžiniška ketera yra 20 kilometrų aukščio ir 200 kilometrų pločio, ji supa daugiau kaip 75 proc. palydovo. Skaičiuojama, kad ši kalnų grandinė sudaro apie vieną tūkstantąją visos Japeto masės, rašo SPACE.com.

Žvaigždės sprogimo būta tokio galingo, jog šviesulio gelmės išsivertė į kosminę erdvę ir sprogimo išorėje atsidūrė giliausi žuvusios žvaigždės sluoksniai. Tokią išvadą padarė astronomai, iš naujo įvertinę jaunos ir sąlyginai netolimos supernovos liekanas. Naudodamasi rentgeno spindulių orbitiniu teleskopu „Chandra“, grupė JAV astronomų gavo naujų supernovos Kasiopėja A (Cas A) vaizdo kadrų. Masyvi žvaigždė, švietusi už 11 tūkst.

Jei kada pasitaikytų galimybė pakelti akis į naktinį dangų kur nors toli nuo miesto šviesų, skliaute pamatytumėte ūkanotą žvaigždžių juostą, besidriekiančią per visą dangų. Tai – Paukščių Takas, mūsų sala Visatos tyruose. Paradoksalu, tačiau nors mes jį galime matyti kiekvieną giedrą naktį, astronomams Paukščių Tako forma tebėra mįslė. Mat jis į mus atsigręžęs disko briauna. Kaip Paukščių Takas atrodytų žvelgiant iš šalies? Deja, kol kas tikslaus atsakymo nėra.

Europos astronomai Visatos platybėse aptiko planetų porą, susiformavusią, kaip manoma, po Didžiojo sprogimo praėjus vos 950 mln. metų. Kitaip tariant, šiai planetų sistemai – beveik 13 mlrd. metų. Tai – viena iš seniausių sistemų Visatoje, jei ne pati seniausia.

Saulę stebinti NASA kosminė observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) nufilmavo kelis milžiniškus plazmos sūkurius Saulės paviršiuje. Britų astronomai savo stebėjimų rezultatus paskelbė internete, praneša  „Space.com“. SDO observatorija stebėjo 2011 m. rugsėjo 25 d. didelę sūkuriuojančią audrą Saulėje, kurios metu dujų viesulai sukosi iki 300 000 km/h greičiu, sakoma pranešime.

Kaip kai kurios juodosios skylės priauga tiek svorio, jog būna milijardus sykių sunkesnės už Saulę? Vaizdžiai tariant, taip atsitinka dėl to, jog medžiagą jos siurbia pernelyg godžiai – net dviem kryptimis išsyk, rašo „Newscientist.com“. Beveik kiekvienos galaktikos centre glūdi po supermasyvią juodąją skylę.

Jei šiąnakt dangus bus giedras, turėsime galimybę stebėti Veneros ir Jupiterio konjunkciją – didžiausią ir ilgiausiai trunkantį dviejų planetų priartėjimą dangaus skliaute iki pat 2014-ųjų balandžio. Saulei nusileidus, Venera ir Jupiteris tarsi du švyturėliai švies vakarinėje dangaus pusėje, maždaug 40 laipsnių virš horizonto aukštyje. Abi planetas skirs vos 3 laipsnių atstumas, o šis kosminis tango truks beveik 4 valandas, praneša Space.com.

Mėgėjai pasižvalgyti po naktinį dangų praėjusį savaitgalį giedrame naktiniame danguje galbūt stebėjo ne tik jau ne vieną parą trunkantį fantastiškai atrodantį Veneros ir Jupiterio „suartėjimą“, bet ir tai, jog Raudonąja planeta vadinamas Marsas buvo pastebimai rausvesnis nei įprastai – net ir žvelgiant plika akimi. Astronomijos mylėtojai, ko gero, vaizdingai interpretuotų, jog Marsas raudonavo greičiau ne iš pavydo Jupiteriui, bet iš... sumišimo ar net drovumo Žemei.

Mokslininkai atidžiai stebi pernai atrasto asteroido 2011 AG5, kuris 2040 m. vasario 5 dieną gali susidurti su Žeme, orbitą. Asteroido 2011 AG5 plotis yra apie 140 metrų. 2040-aisiais jis taip priartės prie mūsų planetos, kad kai kurie specialistai jau ragina svarstyti galimybes jį nukreipti nuo pavojingo kurso, pranešė Space.com.

Pastarųjų savaičių ankstyvais vakarais pietvakarinį dangų įspūdingai padabinanti gražuolė Venera yra artimiausia Žemės kaimynė, kurios būtis – gana neįprasta. Viena iš Veneros keistenybių – nepaprastai lėtas sukimasis aplink savo ašį. Pasirodo, jis ne tik lėtas – jis dar ir lėtėja. Sparčiai lėtėja. 1990 m. amerikiečių zondas „Magellan“ tiksliai išmatavo Veneros paros trukmę – 243,0185 žemiškosios paros. Tai – beveik 2/3 Žemės metų.

Tarptautinė astronomų komanda pranešė už Saulės sistemos ribų aptikusi ketvirtą potencialiai gyventi tinkamą planetą. Pasaulis, kuriame galėtų būti vandens ir egzistuoti gyvybė, yra už maždaug 22 šviesmečių nuo Žemės, praneša naujienų agentūra AFP. Mokslininkai analizavo Europos Pietų observatorijos duomenis apie žvaigždę GJ 667C – M klasės nykštukę, skleidžiančią daug mažiau šilumos nei Saulė.

Praėjusį penktadienį rašėme, jog tądien visai šalia Žemės, vos 59 tūkst. km atstumu nuo mūsų planetos paviršiaus praskries autobuso dydžio asteroidas. Tačiau minėtasis 2012 BX34 – viso labo nereikšmingas akmenukas, jei jį palygintume su šią savaitę Žemės apylinkes aplankysiančiu 30 kilometrų skersmens monstru „433 Erotas". Šio kosminio akmens skersmuo keturiais kilometrais viršija kelio Klaipėda-Palanga ilgį.

Šimto metų senumo astronominės fotografinės plokštelės padėjo atrasti daug žvaigždžių, kintančių iki šiol nematytais būdais. Šie atradimai padaryti išanalizavus 500 tūkst. plokštelių, kurias nuo XIX a. 9 deš. iki XX a. 9 deš. padarė Harvardo koledžo observatorija, tyrinėjusi visą dangų. Šis senoviškų duomenų lobis suteikė galimybes mokslininkams pamatyti, kaip per ilgą laiką keičiasi žvaigždės, rašo SPACE.com.

NASA kosminis Keplerio teleskopas atrado 11 naujų planetų sistemų, kuriose yra mažiausiai 26 egzoplanetos. Šis atradimas beveik dvigubai padidina šiuo teleskopu aptiktų už Saulės sistemos ribų esančių planetų skaičių. „Iki Keplerio teleskopo misijos pradžios iš viso žinojome apie maždaug 500 egzoplanetų, o dabar, beveik po 2 metų stebėjimų, Keplerio teleskopu atrasta daugiau nei 60 planetų ir daugiau nei 2300 kandidačių į egzoplanetas, laukiančių atradimo patvirtinimo.