Škotija – pirmoji abiturientės stotelė svajonės link

Šiau­lių Didžd­va­rio gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tė 18-me­tė Vai­va Va­si­liaus­kai­tė rugp­jū­tį Bra­zi­li­jo­s Va­su­ro mies­te vy­ku­sio­je 6-jo­je tarp­tau­ti­nė­je mo­ki­nių ast­ro­fi­zi­kos ir ast­ro­no­mi­jos olim­pia­do­je pa­si­puo­šė bron­zos me­da­liu.

Jau ki­tą sa­vai­tę mer­gi­na ast­ro­fi­zi­kos moks­lo stu­di­juo­ti iš­vyks­ta į Ško­ti­jos Glaz­go uni­ver­si­te­tą.

Pir­mą kar­tą su pro­fe­sio­na­liu te­les­ko­pu

Vai­va bu­vo vie­na iš pen­kių res­pub­li­ki­nių fi­zi­kos ir ast­ro­no­mi­jos olim­pia­dų pri­zi­nin­kų, at­sto­va­vu­sių Lie­tu­vai tarp­tau­ti­niu mas­tu tarp dau­giau nei 130 moks­lei­vių iš 32 pa­sau­lio ša­lių.

Res­pub­li­ki­nė­je ast­ro­no­mi­jos olim­pia­do­je šie­met ji pel­nė si­dab­ro me­da­lį, at­vė­ru­sį ke­lią į Bra­zi­li­ją.

Bra­zi­li­jo­je aukš­tais re­zul­ta­tais džiau­gė­si ne tik Vai­va, vil­nie­tis Mo­tie­jus Va­liū­nas iš­ko­vo­jo auk­są, bron­zą pel­nė ir Ma­rius Ke­rys iš Skuo­do.

Tris die­nas vy­ku­sią olim­pia­dą su­da­rė trys eta­pai – teo­ri­niai už­da­vi­niai, pa­teik­tų duo­me­nų ana­li­zė ir ste­bė­ji­mai.

Pas­ku­ti­nie­ji, vy­kę nak­tį, Vai­vai bu­vo įdo­miau­si: „Ga­vo­me apie 20 pro­fe­sio­na­lių te­les­ko­pų, ku­riuos nau­do­jo­me pen­kioms pra­kti­nėms už­duo­tims at­lik­ti, vė­liau šie bu­vo do­va­no­ti to kraš­to mo­kyk­loms. Iki šiol Lie­tu­vo­je man yra te­kę dirb­ti tik su mė­gė­jiš­kais, ele­men­ta­riais te­les­ko­pais.“

Pir­miau­sia da­ly­viai tu­rė­jo at­pa­žin­ti žvaigž­dy­nus ir ryš­kiau­sias ma­to­mas žvaigž­des, vė­liau – įver­tin­ti jų ryš­kį, api­bū­din­ti spal­vą.

„Gra­žiau­sia už­duo­tis – pa­sku­ti­nio­ji: te­les­ko­pai bu­vo nu­kreip­ti į gi­lio­jo dan­gaus ob­jek­tus – ūkus, spie­čius, su­per­no­vų lie­ka­nas ir rei­kė­jo juos at­pa­žin­ti“, – pa­sa­ko­ja Vai­va.

Iš­vy­do ne­ma­ty­tas ga­lak­ti­kas

Ar ko­jos ne­pa­ki­šo „lie­tu­viš­ko“ ir „bra­zi­liš­ko“ dan­gaus skir­tu­mai?

Paš­ne­ko­vė juo­kia­si: „Ži­no­jo­me, kad ten dan­gus bus ki­toks, spe­cia­liai tam ruo­šė­mės (moks­lei­vę pa­ruo­šė mo­ky­to­jas Egi­di­jus Ado­mai­tis – aut. pa­sta­ba), la­bai pa­dė­jo įvai­rios kom­piu­te­ri­nės pro­gra­mos. Ta­čiau tik­ro­vė­je bu­vo įdo­mu pa­ma­ty­ti te­nykš­tį dan­gų.

Bra­zi­li­jo­je ma­tė­me dvi ga­lak­ti­kas, ku­rios mū­sų dan­gu­je iš vi­so ne­si­ma­to, iš­vy­do­me mū­sų ga­lak­ti­kos cent­rą, ryš­kiau­sius žvaigž­dy­nus, esan­čius dan­gaus sfe­ro­je. Te­nykš­tis dan­gus – la­bai gra­žus.“

Ap­si­lan­kė ne vi­sur, kur no­rė­jo

Nuo olim­pia­dos li­ku­sį lais­vą lai­ką jos da­ly­viai ga­lė­jo skir­ti pa­žin­čiai su Bra­zi­li­ja. Nors skry­džiams iš Vil­niaus į Ry­gą, vė­liau – Pa­ry­žių ir ga­liau­siai – Rio de Ža­nei­rą lie­tu­vai­čiai su­gai­šo pa­rą, iš kar­to iš­sku­bė­jo žval­gy­tis po mies­tą.

„Tie­siog tu­rė­jo­me vie­ną il­gą 40 va­lan­dų die­ną. Bu­vo per daug veik­los, kad no­rė­tų­si mie­go­ti“, – links­mai pa­sa­ko­ja Vai­va.

Rio de Ža­nei­re jau­nie­ji moks­li­nin­kai ap­lan­kė Na­cio­na­li­nį mu­zie­jų, Bo­ta­ni­kos so­dą. Nus­te­bi­no lais­vai skrai­dan­tys spal­vin­gi tu­ka­nai, ko­lib­riai, pa­pū­go­s, na­tū­ra­liai au­gan­tys, ran­ka pa­sie­kia­mi ba­na­nai, cit­ri­no­s, ko­ko­sai.

De­monst­ra­ci­nė­je fer­mo­je šiau­lie­tė per plau­ką iš­ven­gė vie­ti­nio bui­vo­lo ­ra­gų, o į ka­vos plan­ta­ci­ją dėl ten jau pra­si­dė­ju­sių pu­pe­lių rin­ki­mo dar­bų lan­ky­to­jai ne­bu­vo įleis­ti.

Be­ne di­džiau­sias vi­sų Lie­tu­vos de­le­ga­ci­jos na­rių troš­ki­mas bu­vo pa­ma­ty­ti Kor­ko­va­do kal­no vir­šū­nė­je pa­sta­ty­tą vie­ną žy­miau­sių Rio de Ža­nei­ro sim­bo­lių – 38 met­rų aukš­čio Kris­taus At­pir­kė­jo sta­tu­lą.

„Kel­tu­vo bi­lie­tai – bran­gūs, o mes lie­tu­viai – la­bai spor­tiš­ki žmo­nės, to­dėl pa­si­ry­žo­me į jį kop­ti. Įvei­kė­me maž­daug per 3 va­lan­das, ta­čiau dėl rū­ko sta­tu­los neiš­vy­do­me“, – ap­gai­les­ta­vo Vai­va.

Pa­dė­jo bend­ra­min­čiai

Pak­laus­ta, ko­dėl su­si­do­mė­jo bū­tent ast­ro­no­mi­ja ir fi­zi­ka, Vai­va pri­si­me­na jai lem­tin­ga ta­pu­sią 9 kla­sę.

„Tuo­met pe­rė­jau mo­ky­tis į gim­na­zi­ją, – pa­sa­ko­ja šiau­lie­tė, – ir rim­tai su­si­mąs­čiau, ką no­rė­čiau veik­ti gy­ve­ni­me. Fi­zi­ka ir ast­ro­no­mi­ja man vi­suo­met pa­ti­ko. Fi­zi­ką bu­vo stu­di­ja­vęs ir ma­no tė­tis, ku­ris šį ma­no po­mė­gį dar la­biau ska­ti­no. Tai­gi, ne­pa­no­rau rink­tis da­bar ste­reo­ti­pi­nė­mis ta­pu­sių tei­si­nin­ko ar va­dy­bi­nin­ko spe­cia­ly­bių, pa­si­rin­kau moks­lą.“

Vai­vai tė­vai pa­do­va­no­jo te­les­ko­pą. Su­lau­kė ra­gi­ni­mo da­ly­vau­ti res­pub­li­ki­nė­je mo­ki­nių ast­ro­no­mi­jos olim­pia­do­je, ku­rio­je užė­mė ant­rą­ją vie­tą.

Pir­mo­je sa­vo gy­ve­ni­me ša­lies ast­ro­no­mi­jos olim­pia­do­je šiau­lie­tė ne tik su­si­pa­ži­no su ge­riau­sia drau­ge, taip pat ast­ro­no­me, bet ir su­ži­no­jo apie Vil­niu­je vei­kian­čią pa­pil­do­mo ug­dy­mo mo­kyk­lą „Fi­zi­kos olim­pas“.

Šioje ga­biems moks­lei­viams skir­to­je mo­kyk­lo­je ji praleido pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus.

Dan­gų ne tik ty­ri­nės, bet ir fo­tog­ra­fuos

Lie­tu­vo­je dir­va ast­ro­fi­zi­kai vys­ty­tis, Vai­vos žo­džiais, šiuo me­tu nė­ra pa­lan­ki, to­dėl sa­vo atei­ties su gim­ti­ne mer­gi­na ne­sie­ja.

Stu­di­joms ji kol kas pa­si­rin­ko Glaz­go uni­ver­si­te­tą, nors jau po me­tų mė­gins per­sto­ti į ast­ro­fi­zi­ką ar­ba fi­zi­ką Kemb­ri­džo, Edin­bur­go ar­ba į vie­ną ku­rį JAV uni­ver­si­te­tą.

Mer­gi­na sva­jo­ja dirb­ti Eu­ro­pos bran­duo­li­nių ty­ri­mų cent­re (Že­ne­vo­je) – vie­na­me di­džiau­sių ir la­biau­siai fi­nan­suo­ja­mų ty­ri­mų cent­rų pa­sau­ly­je, ku­ria­me at­lie­ka­mi nau­jau­si ty­ri­nė­ji­mai.

Da­bar Vai­va ne­si­kra­to ir pa­pras­tes­nių dar­bų: „Nors stu­di­jos Ško­ti­jo­je man ne­kai­nuos, no­rė­čiau už­si­dirb­ti pra­gy­ve­ni­mui, kad ne­tek­tų nuo­lat pra­šy­ti fi­nan­si­nės tė­vų pa­ra­mos.“

Mer­gi­na dan­gų ne tik ty­ri­nė­ja, bet ir fo­tog­ra­fuo­ja. Dan­gų iki šiol Vai­va tė­ra fo­tog­ra­fa­vu­si die­ną: „Nak­ti­niam dan­gui įam­žin­ti dar trūks­ta ži­nių ir ge­res­nio fo­toa­pa­ra­to, tai įtrauk­ta į ar­ti­miau­sius ma­no pla­nus.“