Atlikdami tyrimą, kurio rezultatai paskelbti specializuotame žurnale „European Health Journal“, Tulano universiteto JAV mokslininkai analizavo daugiau kaip 40 000 suaugusiųjų duomenis. Tyrimas vyko nuo 1999 iki 2018 m.
Rezultatai parodė, kad rytinės kavos mėgėjams rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 31 proc. mažesnė, jei lyginsime juos su kavos negeriančiais asmenimis. Be to, 16 proc. mažesnė buvo jų bendro mirtingumo rizika.
Didesnė nauda kavą vartojant ryte
Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo, gydytojo kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus aiškinimu, tyrimas parodė, kad teigiamas poveikis pasireiškė būtent rytinės kavos vartotojams, kurie suvartoja tris puodelius iki pietų.
„Lygintos trys grupės – kurie išvis nevartoja kavos, vartoja ją iki pietų ir vartoja visą dieną. Pasirodo, jei paimtume tuos, kurie vartojo tiek ryte, tiek per visą dieną, buvo teigiamas poveikis širdies ir kraujagyslių ligoms bei jų išeitims.
Bet mokslininkai ypač atkreipė dėmesį į tuos pacientus, kurie suvartojo kavą ryte, nes jų rezultatai, vertinant širdies ir kraujagyslių ligas, buvo dar geresni. Pradėjus ieškoti, koks mechanizmas čia veikia, paaiškėjo, kad kai žmogus nubunda, užsiveda jo simpatinė nervų sistema ir natūralus kavos pastimuliavimas sinchronizuojasi su tuo poveikiu.
Vakare gi simpatinės nervų sistemos pradeda lėtėti, žmogus pereina į sumažėjusio budrumo-mieguistumo būklę, išmiega, išsiilsi. Taigi tas, kuris visą dieną vartoja kavą, simpatinę sistemą vakare dar labiau aktyvuoja ir truputį išsibalansuoja miego ir poilsio režimas“, – kalbėjo gydytojas „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Be kita ko, jo pastebėjimu, įrodyta, kad kofeinas slopina melatonino sintezę: „Tad ne veltui žinome, kad tie, kurie vartoja daugiau kavos, blogiau miega. Kita vertus, įvairūs mokslininkai gali sakyti, kad reiktų gal didesnio šio klausimo tyrinėjimo, nes daug kas dar neatsakyta.“
Teigiamas kofeino poveikis – įvairioms sistemoms
Tyrimo rezultatus plačiau pakomentavęs profesorius išskyrė kelis svarbius paminėti aspektus.
„Kava neabejotinai yra pats populiariausias suvartojamas gėrimas pasaulyje. Kalbėdami apie kavą pirmiausia turime omenyje kofeiną, sudėtinę veikliąją medžiagą, kuri yra kaip natūralus nutraceutikas. Kitaip sakant, tai – biologiškai aktyvi medžiaga, kuri turi papildomos teigiamos reikšmės mūsų sveikatai“, – pabrėžė R. Kubilius.
Mokslininkai ypač atkreipė dėmesį į tuos pacientus, kurie suvartojo kavą ryte, nes jų rezultatai, vertinant širdies ir kraujagyslių ligas, buvo dar geresni.
Jis pasakojo, kad dar prieš 3 metus lenkų mokslininkai pradėjo ruošti publikaciją minėto žurnalo šeimos grupėje apie tai, kaip įvairūs nutraceutikai veikia širdies skersaruožį raumenį pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu.
„Ir vienas iš analizuotų nutraceutikų buvo kofeinas. Nors ypatingai naujų duomenų jie nesirinko, pasirodo, kad kofeinas nei teigiamai, nei neigiamai veikia skersaruožį raumenį, ir mus paskatino giliau domėtis, ką žinome apie kavą ir kofeiną.
Jis apskritai pasižymi teigiamu poveikiu įvairioms sistemoms, kaip tik ne per seniausiai atiduota knyga apie kavą, vertinant jos poveikį įvairioms sistemoms. Ir mūsų komandai teko rašyti net du skyrius – apie kavos poveikį kaulų audiniui ir podagrai.
Apibendrinant galima sakyti, kad kava mažina šlapimo rūgšties kiekį. Ir, kadangi šiandien sakoma, kad ji yra kaip naujas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, dabar galima apčiuopti, kad kava pasižymi kardioprotekciniu poveikiu“, – aiškino Kauno klinikų kardiologas.
Tiesa, jei šiuo gėrimu yra piktnaudžiaujama, galimas ir neigiamas kavos poveikis: „Jei moterys suvartoja daugiau kavos, pastebima, kad tai turi poveikį kaulų retėjimui. Vartojantiems daugiau kavos per inkstus su šlapimu išsiskiria daugiau pagrindinės kaulų sudėtinės medžiagos – kalcio.“
Geriau rinktis filtruotą
Pasak jo, bendrai žiūrint dabar paskelbtas tyrimas dėl ryte vartojamos kavos labai nenustebino. „Jau žinojome, kad, pasirodo, kavos mėgėjai mažiau serga Parkinsono liga, nes šios ligos grandinėje kofeinas apsaugo nuo tam tikrų baltymų atsidėjimo, apsaugo nuo onkologinių susirgimų“, – pasakojo R. Kubilius.
Be to, jis priminė, kad dar anksčiau tyrinėta, kodėl Ikarijos (Graikijos sala šalia Turkijos) gyventojai tokie ilgaamžiai.
Esant galimybei geriau rinktis filtruotą, o ne plikytą kavą.
„Tai vienas iš tų dalykų buvo, ko mokslininkai nesuprato, kad jie suvartoja iki 400–500 mililitrų kavos ir, atrodo, tą darė rytais. Taigi taip susiklosto, kad tie moksliniai duomenys labiau palankūs kavos mylėtojams, ypač ją suvartojantiems pirmoje dienos pusėje“, – konstatavo gydytojas.
Kardiologo pastebėjimu, kavoje be kofeino dar yra bent 100 aktyviųjų veikliųjų medžiagų, polifenolių, kurių įnešimas, tikėtina, teigiamai veikia organizmą: „Taip pat tai turi įtakos kalbant apie onkologinius susirgimus, nes, pasirodė, kad vartojantys kavą jų turėjo mažiau. Taigi kartais kavą gal supaprastiname sakydami, kad tai yra tik stimuliuojanti medžiaga, nes yra dar iki 100 kitų biologiškai aktyvių medžiagų.“
Be to, jis pridūrė, kad esant galimybei geriau rinktis filtruotą, o ne plikytą kavą. „Įrodyta, kad kai kavą užplikome, lieka daug įvairių sterolių, kurių pavartojus „užsiveda“ didesnė cholesterolio sintezė. Tai čia reikėtų neprarasti budrumo.
Taip pat mokslininkai nesutaria, kokia turėtų būti jos tikslinė vertė. Pagal Amerikos širdies asociacijos rekomendacijas, galvojama, 2–3 puodeliai galėtų būti normali suvartojama kavos dozė. Taigi kavos nereikia bijoti, svarbiausia laikytis saiko, 3 puodeliai gali būti normali riba, kada organizmui nesuteiksime neigiamo poveikio“, – kalbėjo R. Kubilius.
Tiesa, jis pridūrė, kad išvis nevartojantiems kavos sunerimti nereikėtų, mat kofeino yra ir arbatoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
