Tyrėjai aptiko požymių, kad vandens kaimyninėje Marso planetoje gali būti nepalyginamai daugiau nei buvo įsivaizduojama iki šiol. Taikydami naują tyrimo metodą (antrinę jonų masės spektrometriją – angl. secondary ion mass spectrometry, SIMS), mokslininkai ištyrė vandens kiekį meteorituose, kurie kildinami iš Marso. Tyrimo rezultatai parodė, kad labai daug vandens turėtų būti ne Marso paviršiuje, o gelmėse – mantijoje.
Tyrėjai analizavo šergotitais vadinamų meteoritų sudėtį, kurie, kaip manoma, į kosminę erdvę buvo išmušti į Marsą rėžusis meteoritui, o Žemėn nukrito prieš maždaug 2,5 mln. metų. Nors tirti meteoritai ir skyrėsi chemine sudėtimi, visuose juose vandens molekulių buvo aptikta beveik tiek pat. Tai tyrėjams perša mintį, jog šis indikatorius gali reprezentuoti vandens kiekį visoje planetoje.
Kad Marso paviršiuje kadaise būta vandens, žinome jau senokai. Tiesa, iš kur jis ten atsirado, iki šiol aiškinama gana miglotai. Remiantis naujausia vandens kilmės Marse versija, egzistuoja galimybė, jog vanduo Raudonosios planetos paviršiuje atsidūrė iš Marso gelmių – jį išmetė ugnikalniai.
„Iki šiol buvo priimta manyti, jog kadaise Marso paviršiuje tekėjo skystas vanduo, – pranešime spaudai dėsto Karnegio mokslinio instituto tyrėjas Erikas Hauri (Erik Hauri). – Naujo tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad pirminis Marso paviršiuje atsiradusio vandens šaltinis buvo ugnikalniai. Tai reiškia, jog Marso mantija gali būti turtinga vandens.“
Kiek gi to vandens ten gali būti? Daug. Galbūt net daugiau nei jo yra Žemėje. Meteoritų fragmentų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad Marso mantijos cheminėje struktūroje vanduo sudaro nuo 70 iki 300 dalių iš milijono. Žemės mantijoje šis rodiklis – nuo 50 iki 300 dalių iš milijono.