astronomija

Pabandykite sugalvoti, kaip galėtų atrodyti blogiausia Saulės sistemos diena. Galbūt į galvą šovė mintis apie tai, kaip Saulė įsirėžia į kitą žvaigždę ir sunaikina didžiąją dalį Saulės sistemos? Ne? Vadinasi, tokios nelaimės nepajėgia sugalvoti net ir jūsų vaizduotė. O juk tai... – tik perspektyvos klausimas. Mums pasisekė, kad gyvename nuobodžiuose Paukščių tako galaktikos priemiesčiuose, kur atstumai tarp žvaigždžių yra milžiniški, o žvaigždžių susidūrimai yra didžiulė retenybė.

Paskutinis žvaigždės evoliucijos etapas yra juodoji nykštukė. Tai – ne juodoji skylė ir ne neutroninė žvaigždė. Kadangi neišspinduliuoja nei šviesos, nei šilumos, aptikti šiuos objektus kosminėje erdvėje gali būti ypatingai sunku. Tiesa, yra vienas nedidelis „bet“: beveik 14 mlrd. senumo visata yra pernelyg jauna, kad joje būtų užgimusi bent viena juodoji nykštukė. Tačiau jų – bus.

Per pastarąsias dienas kosmoso tyrinėtojai daugiausia dėmesio skyrė kometos ISON (C/2012 S1) ir Saulės akistatai. LRT kalbintas astronomas, astrofizikas prof. Kazimieras Černis patvirtino, kad greičiausiai kometos ISON branduolys subyrėjo ir Lietuvos dangaus skliaute ji nė iš tolo neprilygs dar visai neseniai prognozuotam ryškiui. „Branduolys ir taip buvo nedidelis, siekė vos 1–3 kilometrus. Jis neatlaikė milžiniško Saulės karščio ir subyrėjo“, – taip apie lapkričio 29 d. akistatą su Saule LRT.

Kalifornijos technologijų instituto astronomai iš lapkričio 21 - 25 d. darytų kometos ISON radioastronominių stebėjimų duomenų spėja, jog uodeguotoji viešnia galimai jau suiro, nors prie Saulės maksimaliai priartės tik poryt, lapkričio 28 d. Pastarąsias šešias paras Ispanijoje ir JAV veikiančiais teleskopais kometą ISON įdėmiai sekė Milimetrinės radioastronomijos instituto (IRAM) ekspertai.

Nuo lapkričio 7 d. kometa ISON pradėjo smarkiai ryškėti. Tačiau Liudviko-Maksimiliano universiteto (Vokietija) Saulės sistemos tyrimų instituto astronomai prieš keletą dienų stebėdami kometą atkreipė dėmesį, kad uodeguotoji viešnia „užsiaugino“ ir sparnus. Astronomai mano, kad prieš keletą dienų (lapkričio 14-16 d.) nuo kometos ISON galvos atskilo keletas stambių fragmentų. Būtent taip aiškinamas sparnus primenančių struktūrų atsiradimas.

Paprastai manoma, jog iki švietimo epochos žmonija tikėjo tuo, jog Žemė yra plokščia, kad iki Koperniko visi tikėjo jog Žemė yra visatos centras, bet ar išties taip buvo? Pabandykime kartu pažvelgti į astronomijos istorijos senovę. Moderniosios astronomijos šaknys glūdi gilioje senovėje, antikiniame pasaulyje. Apskritai astronomiją ko gero galima laikyti vienu iš seniausių mokslų. Kuo daugiau tyrinėjama senovė, tuo daugiau atrandama įrodymų, jog žmogus visada domėjosi dangumi.

NASA ir ESA teleskopais „Hubble“ bei „New Technology Telescope“ (NTT) pasižvalgę po mūsų galaktikos centrinę dalį ir apžiūrėję daugiau kaip 100 planetiškųjų ūkų, astronomai pastebėjo gluminantį bendrumą. Nepaisant skirtingo drugio formos ūkų dydžio ir pavidalų, visi jie kažkokiu būdu mįslingai lygiuoja. Daugeliui teko girdėti, kad Saulės tipo žvaigždės savo egzistencijos pabaigoje nusimeta išoriniuos sluoksnius, kurie nuskrieja į kosmosą – panašiai iš savo odos išsineria gyvatės.

Astronomai kol kas negali pradžiuginti (arba išgąsdinti) mūsų naujų gyvybės formų atradimu. Tačiau jie jau rado keletą planetų, kuriuose yra šansų aptikti gyvybę. Šie metai yra išties turtingi tyrimų, kurie aukštyn kojomis apverčia mūsų suvokimą apie visatą, gausa. Slon.ru išrinko 10 svarbiausių 2013 metų kosminių atradimų.

NASA atrado dar vieną planetą, kuri nuo Žemės nutolusi apie 57 šviesmečius. Planeta pavadinimu „GJ 504b“ yra maždaug Jupiterio dydžio, bet keletą kartų sunkesnė. Ji yra mažiausia planeta nufotografuota teleskopu. Ji yra ryškiai purpurinė spalvos, kas leidžia manyti, kad planeta yra pakankamai jauna, rašo globalpost.com. Tačiau ne jos atspalvis sudomino astronomijos specialistus. „GJ 504b“ nutolusi nuo savo žvaigždės atstumu, kuris prilygsta 44 kartams didesniam atstumui tarp Žemės ir Saulės.

Didysis Magelano teleskopas (Giant Magellan Telescope, GMT) taps vienu didžiausių antžeminių teleskopų žmonijos istorijoje, pro kurį astronomai tolimuosius pasaulius stebės beprecedenčiu ryškumu. Ką sako vien tai, kad atokiausius visatos užkampius Didysis Magelano teleskopas rodys 10 kartų ryškiau už legendinį kosminį teleskopą „Hubble“. Vilkikas šalia šio teleskopo atrodo kaip žaislinė mašinėlė.

Kas yra supernova, daugeliui Technologijos.lt skaitytojų aiškinti vargu ar reikia – tai žvaigždės sprogimas, siunčiantis signalą, kad tam tikro tipo žvaigždę ištiko mirtis. Tačiau šioje iliustracijoje vaizduojamas ne supernovos, o kilonovos sprogimas. Kilonova – kas tai per „paukštis“? Kilonova – dviejų nepaprastai didelio tankio kosminių objektų susidūrimas.

Priimta manyti, kad daugelio planetų orbitos negali smarkiai nukrypti nuo žvaigždės pusiaujo plokštumos, nes tai lemtų planetos destabilizaciją ir žūtį. Vis dėlto, teorija nusako išimtis, kad gali egzistuoti ir planetų su poliarinėmis orbitomis – tokios orbitos būna lygiagrečios ne žvaigždės pusiaujui, o sukimosi ašiai.

Rugpjūtis, ko gero, yra svarbiausias laikas astronomijos mėgėjams – būtent tada naktiniame danguje ryškiausiai matomi meteorų lietūs. „Juos geriausia stebėti užmiestyje, aukštesnėse vietovėse“, – pataria specialistas. Kokiu metu tinkamiausia stebėti meteorų lietų, kokių sąlygų tam reikia, pasakoja astronomijos mėgėjų klubo „Albireo“ vadovas Jonas Kaspariūnas. Meteorų lietūs dar vadinami krintančiomis žvaigždėmis. Bet žinome, kad žvaigždės nėra kur nors pakabintos, jos negali imti ir nukristi.

Europos astrofizikai Skulptoriaus ir Hidros žvaigždynuose atrado dvi neįprastas žvaigždes-nykštukes, kurių sudėtyje neįtikėtinai daug švino. Atradimas pristatytas žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society". „Švininės" žvaigždės priskiriamos žydrųjų subnykštukių klasei. Atradimas byloja, kad tokie šviesuliai susidaro, kai savo išorinius sluoksnius nusimeta raudonosios supermilžinės. Žydrosios subnykštukės priskiriamos itin neįprastų žvaigždžių kategorijai.

Juodosios skylės yra astronomijos pilkieji lokiai: neišvengiamas gamtos darinys, kuris yra didingas ir bauginantis kiekvienai rūšiai. Juodoji skylė susiformuoja, kai vienoje vietoje yra per daug dalykų, todėl tada ji pasiglemžia viską: daiktus ir tą vietą. Trauka dažnai yra lyg vyresnis visatos brolis, kuris visus dalykus traukia vienas prie kito. Juodosios skylės yra vietos, kur gravitacija tampa milžiniška, jog sugeba įtraukti visus dalykus pasitaikiusius juodosios skylės kelyje.

Vega yra viena ryškiausių mūsų dangaus žvaigždžių, puikiai matoma vasaros naktimis. Ji šviečia Lyros žvaigždyne, o vasaros mėnesiais su kitomis dviem ryškiomis žvaigždėmis – Denebu ir Altayru – susibėga į laikiną darinį, kuris vadinamas Didžiuoju Vasaros Trikampiu. Kadangi Žemės ašigalis svyruoja, šiaurės ašigalis per 26 tūkst. metų ciklą atsiremia į daugybę žvaigždžių. Vega prieš keletą tūkstančių metų jau buvo Šiaurine žvaigžde, o dar sykį ja taps po 12 tūkst. metų, primena „Space.

Tarptautinė mokslininkų grupė palyginti netoli nuo Saulės esančioje planetų sistemoje aptiko tris vadinamąsias „superžemes“ – į Žemę panašias egzoplanetas, skriejančias gyvybės zonoje. Apie šį atradimą pranešę mokslininkai teigia, kad aplink už 22 šviesmečių nuo Žemės esančią „Gliese 667C“ žvaigždę skrieja net trys egzoplanetos, kuriose gali būti sąlygos nežemiškai gyvybei.

Liūdna, tačiau Žemės astronomai neteko dar vieno orbitinio teleskopo. Šįkart visam laikui išjungta kosminė observatorija „Herschel". Paskutinė komanda išsijungti kosminiam teleskopui „Herschel“ buvo nusiųsta vakar, 2013 m. birželio 17 d., 15:25 val. Lietuvos laiku. Tačiau apie jį dar galime išgirsti, nes astronomai spėjo apdoroti toli gražu ne visus jo surinktus duomenis – jų pakaks keleriems metams.

Indianos valstijoje vykstančioje 222-ojoje Amerikos astronomų draugijos konferencijoje paskelbta apie tai, kokia nuo šiol yra mažiausia visatoje egzistuojanti žvaigždė, informuoja „LiveScience.com“. Kad būtų nubrėžta aiški riba tarp tikrųjų žvaigždžių ir keistų „neįvykusiomis žvaigždėmis“ vadinamų rudųjų nykštukių, astronomai apibrėžė minimalų žvaigždės dydį. Visos žvaigždės turėtų būti ne mažesnės nei 8,7 proc. mūsų Saulės dydžio, o jų šviesis – ne mažesnis nei 0,00125 proc. Saulės šviesio.

JAV nacionalinė radioastronominė observatorija pranešė apie patikslintą Žemės buvimo vietą Paukščių Tako galaktikoje. Naujo tyrimo autoriai nustatė atstumą nuo Žemės iki visos eilės kosminių ūkų ir išsiaiškino tikrąjį tos mūsų galaktikos vijos, kurioje yra Saulės sistema, dydį, sakoma pranešime. Pasak observatorijos atstovų, paaiškėjo, kad iki šiol „mūsų“ Paukščių Tako gijos ilgis buvo laikomas gerokai sumažintu. Susipažinti su naujojo tyrimo išvadomis galima arXiv.org svetainėje.

Kometa ISON skambiai vadinama „amžiaus kometa“. 2013 metų pabaigoje ji dangų turėtų nušviesti net ryškiau nei Mėnulis. Tačiau dabar atsirado spėlionių, kad rezultatai gali nuvilti, rašo space.com. Kai kometą pirmą kartą aptiko rusų astronomijos mėgėjai, ji nuo Saulės skriejo už maždaug 620 mln. mylių. Tuomet ISON buvo 100 tūkst. kartų blankesnė už bet kurią plika akimi matomą žvaigždę. Tik šiek tiek vėliau nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 28 d. kometa prie Saulės priartės per 730 tūkst. mylių.

Gegužės 31 dieną pro Žemę pralėks maždaug 2,7 kilometrų skersmens asteroidas 1998 QE2, kuris nekels jokio pavojaus, pranešė NASA. Artimiausiame Žemei savo orbitos taške šis beveik 9 kartus už kruizinį jūrų lainerį didesnis dangaus kūnas bus už 5,8 mln. kilometrų nuo mūsų planetos, sakoma pranešime. Toks atstumas yra maždaug 15 kartų didesnis už nuotolį nuo Mėnulio iki Žemės.

Fizikai ir astronomai raportuoja apie unikalų reiškinį: iš karto trys galingi žybsniai įvyko Saulėje per vieną parą vienoje aktyvioje srityje, rašo „newsru.com“. NASA dokumentuotas unikalus reiškinys (kažkas panašaus įvyko prieš 11 metų, pažymi „Gismeteo“). Tik vakar, 2 val. 16 min. Grinvičo laiku, įvyko pirmasis pats galingiausias žybsnis šiais metais (aukščiausios kategorijos žybsnis – X1,7), kuris truko 40 minučių. Po to greitai įvyko dar intensyvesni žybsniai: X2,8 (16 val. 09 min.

Astronomai ruošiasi daugiau dėmesio skirti vadinamiesiems „karštiesiems Jupiteriams“ – didžiuliams egzopasauliams, kokių Saulės sistemoje nėra. NASA kosminis teleskopas „Spitzer" sudarė sąlygas mokslininkams atidžiau pažvelgti į šiuos svilinančiai karštus dujinius gigantus. Tačiau, kaip dažniausiai ir būna mokslo pasaulyje, nauji atradimai generuoja ne tik atsakymus, bet ir naujus klausimus, rašo „Space.

2013-ieji – tikri užtemimų metai. Iš viso šiemet įvyks 5 užtemimai – trys Mėnulio ir du Saulės. Vienas neįprastai trumpas dalinis mėnulio užtemimas įvyko ką tik – balandį. Jau artimiausią penktadienį (gegužės 10 d.) laukia įspūdingas žiedinis saulės užtemimas. Dar po poros savaičių, gegužės 25 d., laukia trečiasis šių metų užtemimas. Tiesa, tai bus Mėnulio užtemimas ir mažiausiai įspūdingas iš visų šiemet vyksiančių.

NASA kosminis teleskopas „Hubble“ padarė itin ryškias kometos ISON (C 2012 S1), neretai dar vadinamos „šimtmečio kometa“, nuotraukas. Pasak astronomų, ji gali tapti viena ryškiausių Žemėje stebėtų kometų, kai šį rudenį pasieks vidinę Saulės sistemos dalį. „Hubble“ ISON kometos nuotraukas padarė balandžio 10 dieną, kai ji buvo šiek tiek arčiau už Jupiterį, skelbia „Space.com“. Tuo metu kometa buvo už 621 mln. kilometrų nuo Saulės ir už 634 mln. km nuo Žemės, sakoma pranešime.

Tamsioji medžiaga yra Galijotas, manoma, valdantis mūsų galaktiką. Bet gali būti, kad jis jau sutiko savo Dovydą Tikriausiai manote, kad Carlosas Frenkas turėtų būti patenkintas, jog niekas jo nebevadina pamišėliu. Taip buvo ne visada. „Pasisakydavau konferencijose ir žmonės kone mėtydavo į mane supuvusius pomidorus,“ sako jis.

Viešbutis Elqui Domos skirtas besidomintiems astronomija ar tiesiog ištroškusiems romantikos, mat visais jo kompleksas įsikūręs Elqui slėnyje, kuriame puikios sąlygos stebėti žvaigždes.

Žmonės jau daugybę metų dairosi į nakties dangų ir jame stebi tūkstančius spindinčių žvaigždžių, tačiau šį magišką vaizdą vis labiau nustelbia gatvių šviesos ir spindintys ženklai. Astronomai teigia, kad šios šviesos kelia vis daugiau problemų net atokiausiose vietose esantiems teleskopams. Mėlyni šviesos diodai (LED) kelia rimčiausią grėsmę, nes mėlyna šviesa atmosferoje daug labiau sklaidosi nei kitų bangos ilgių šviesa, o dažnai nukrypsta tiesiai žemyn į didžiulius teleskopus.

Astronomai atrado pirmą stebėjimų istorijoje vienišą planetą, kuri nesisuka aplink jokią žvaigždę ir savarankiškai dreifuoja tarpžvaigždine erdve. Planetos-klajūnės, pavadintos CFBDSIR2149, atradimą mokslininkai prilygina adatos radimui tūkstančiuose šieno kupetų. CFBDSIR2149 yra net 7 kartus didesnė už Jupiterį ir kosmine erdve keliauja laisvai, nesusieta jokiais gravitaciniais ryšiais. Pagal specifinius masės, temperatūros ir amžiaus kriterijus šis dangaus kūnas telpa į planetos apibrėžimą.

Tarptautinė astronomų grupė už 44 šviesmečių nuo Žemės stebėjo žvaigždės sistemą, susidedančią iš 6 planetų. Viena iš jų yra vadinamojoje „gyvybės juostoje", kurioje turėtų būti gyvybės raidai tinkamos sąlygos. Mikko Tuomi iš Hertfordšyro universiteto (D. Britanija) ir Guillemo Anglada-Escude (Getingeno universitetas, Vokietija) vadovaujama astronomų grupė už 44 šviesmečių nuo Žemės atrado aplink nykštukinę žvaigždę HD 40307 skriejančias dar tris planetas.

Devynių Lenkijos universitetų ir mokslinių institutų konsorciumas rengiasi statyti didžiausią Europoje radijo teleskopą. Tucholoje, šalies šiaurėje, iškilsianti lėkštė bus 120 metrų pločio – trečia pagal dydį pasaulyje, praneša thenews.pl. Gdanske šią savaitę susitikę konsorciumo nariai nusprendė, kad projektui vadovaus profesorius Andrzejus Kusas iš N. Copernico universiteto Torunėje.

Astronomai atrado žvaigždę, kuri tik ką prarijo vieną iš savo planetų. 9,2 metro skersmens teleskopu „Hobby-Eberly“ (Makdonaldo observatorija, Teksasas, JAV) aptiktos raudonosios milžinės BD+48 740 atmosferoje apstu šioje mirštančioje žvaigždėje sudegusios uolingos planetos liekanų. Ar ne toks likimas tolimoje ateityje laukia ir Žemės? „Būtent, – tvirtina Pensilvanijos valstijos universiteto tyrėjas Alexas Wolszczanas.

Kosminis teleskopas „Hubble“ iš pradžių atrado egzoplanetą, pavadintą Fomalhauto b, tačiau netrukus astronomai pareiškė, jog įvyko klaida – planetos vietoje skrieja kažkokia dulkių sankaupa, kuria planeta nepavadinsi. Vis dėlto NASA mokslininkai buvo priversti sugrįžti prie pirminės šio keisto kosminio kūno „diagnozės“ ir pripažinti, jog Fomalhauto b – planeta. Planeta, kurią gaubia tankus dulkių šydas.

Astronomai aptiko ypač tankią žvaigždę, kuri aplink savo mirštančią žvaigždę palydovę apskrieja per 93 minutes. Taigi tai greičiausiai skriejanti tokios rūšies žvaigždė. Greitas objektas, neutroninė žvaigždė, vadinama milisekundžių pulsaru, per kosmosą skrieja 13 tūkst. kilometrų per valandą ar dar didesniu greičiu, teigia tyrėjai.

Interneto vartotojai, norintys virtualiai pakeliauti po mūsų galaktiką, gali tai padaryti apžiūrinėdami Europos astronomų internete paskelbtą didžiausios raiškos Paukščių Tako nuotrauką. Nuo 2010 m. Europos Pietinės observatorijos Paranale (Čilė) astronomai vykdo „Via Lactea“ pavadintą Paukščių Tako apžvalgos VISTA infraraudonųjų spindulių teleskopu projektą.

Rezultatyviausias egzoplanetų medžiotojas – kosminis teleskopas „Kepler“ – per pastaruosius kelerius metus spėjo „prišaudyti“ galybę aplink tolimas žvaigždes skriejančių planetų, tačiau bendras vaizdas apie jas išlieka miglotas. Tikimasi, kad kiek daugiau aiškumo suteiks naujas kosminis Europos astronomų projektas, kuris turėtų startuoti per artimiausius penkerius metus. Projekto tikslas – Žemės dvynių ieškosiantis naujas kosminis teleskopas CHEOPS.

Europos astronomai pranešė aptikę maždaug Žemės masės planetą, skriejančią apink arčiausiai Saulės esančią žvaigždę. Šis atradimas paruošia naują dirvą egzoplanetų, pasaulių, egzistuojančių kitose žvaigždžių sistemose, medžioklei, nors atrastoji planeta ir nėra „kita Žemė“ – ji yra svilinančiai karštoje zonoje. Žvaigždė skrieja arti žvaigždės Kentauro alfa B, priklausančios trinarei žvaigždžių sistemai, esančiai už 4,3 šviesmečių. Matuojant kosminiais atstumais, tai yra visai prie pat mūsų.

Šiaurinė žvaigždė ne vieną šimtmetį rodė kelią jūrininkams, astronomams, keliautojams visoje planetoje. Šiaurine žvaigžde, Šiaurine arba Poliarine dar vadinamas šviesulys garsus ir tuo, jog danguje kybo lyg įkaltas, o aplink jį sukasi visas šiaurinis dangaus skliautas. Tiesa, čia – ne jos, o Žemės ašies nuopelnas. O kuo dar įdomi galėtų būti Šiaurinė žvaigždė? Visiems aišku, jog šiaurinio dangaus skliauto „vinimi“ Poliarinė bus neamžinai ir nebeilgai.

Astronomai savanoriai atrado pirmąją planetą, kurios dangų nušviečia net keturios saulės, praneša BBC. Ši planeta skrieja aplink žvaigždžių porą, o aplink jas skrieja antra žvaigždžių pora. Planetą atrado savanoriai besinaudodami tinklalapiu „Planethunters.org“. Jiems padėjo Didžiosios Britanijos ir JAV institutų mokslininkai. Už 5 tūkst. šviesmečių nuo Žemės esanti planeta buvo pavadinta PH1. Manoma, kad tai daugiau nei šešis kartus už Žemę didesnė dujų milžinė.

ALMA teleskopu dirbantys astronomai atrado seną, mirštančią žvaigždę, kurią supa neįprasta spiralė, rašo „Popsci.com“. Tai yra pirmas sykis, kai dangaus skliaute aptinkama tokia neįprasta struktūra, tvirtina astronomai. Skulptoriaus R žvaigždė įvardyta kaip asimptotinės sekos žvaigždė. Tokio tipo dariniais gali virsti žvaigždės, kurių dydis ne mažesnis už Saulę ir ne didesnis nei 8 Saulės. Beje, tokios sekos žvaigžde savo egzistencijos pabaigoje virs ir mūsų Saulė.

Penktadienio rytą pro Žemę pralėks maždaug 30 metrų skersmens asteroidas, pranešė NASA. Netoli Žemės skriejančius dangaus kūnus stebinčių astronomų teigimu, asteroidas 2012 TC4 prasilenks su Žeme maždaug  88 000 kilometrų atstumu. Jis yra beveik 4 kartus mažesnis už atstumą nuo Žemės iki Mėnulio. Naujasis asteroidas buvo atrastas tik prieš savaitę. Jį spalio 4 dieną pirmieji pastebėjo „Pan-STARR“observatorijos Havajuose (JAV) darbuotojai.

Šių dienų mokslas gali iki smulkiausių molekulių išskaidyti ląstelę, bet vis dar nėra pajėgus įminti Visatos paslapčių. Ar giedrą naktį pakėlę akis į dangų kada nors pagalvojote, kad žmogus tėra dulkė beribėje Visatoje, o dangaus skliaute mirksinčios žvaigždės žadina norą pažinti tai, kas slypi už daugybės šviesmečių.

Astronomai teigia aptikę tai, ko niekada nesitikėjo pamatysią – 12 mlrd. metų žvaigždžių telkinyje, esančiame Paukščių Take, slypinčias dvi juodąsias skyles. Tarptautinė mokslininkų komanda nustebo žvaigždžių spiečiuje „Messier 22“ (M22) pastebėjusi dvi juodąsias skyles, kurių kiekviena maždaug 10–20 kartų masyvesnė nei mūsų Saulė, skelbiama žurnale „Nature“. Šis radinys verčia abejoti didžiąja dalimi žinių apie kamuolinius žvaigždžių spiečius, kurių amžius vidutiniškai siekia 10 mlrd.

Giedra rudens naktis – pats tinkamiausias laikas pažvelgti į žvaigždes ir bent pabandyti įminti tūkstančius metų žmonėms ramybės neduodančias visatos paslaptis. Visi norintieji į dangaus skliautą pažvelgti pro teleskopą neseniai turėjo puikią progą tai padaryti apsilankę Molėtų observatorijoje, kur vyko astronomų renginys, skirtas plačiajai visuomenei, – „Tyrėjų naktis“. Habil. dr.

Havajų (JAV) Mauna Kėjos astronominė observatorija padarė pačią ryškiausią iki šiol Plutono ir jo palydovo Charono nuotrauką iš visų, kokias tik pavyko gauti Žemėje esančiais teleskopais. 8 metrų skersmens „Gemini North“ optiniu teleskopu dirbantys astronomai nufotografavo Plutoną ir Charoną naudodami vadinamąją atvaizdo taškų rekonstravimo metodiką, skelbia „Space.

Astronomai aptiko Paukščių Taką supantį dujų debesį, sveriantį tiek pat, kaip ir visos mūsų galaktikos žvaigždės kartu sudėjus. Jei šio debesies masė ir dydis bus patvirtinti, tai gali padėti įminti seną astronominę mįslę, teigia ekspertai. Halu vadinamas debesis, atrodo, yra didžiulis, besidriekiantis šimtus tūkstančių šviesmečių. Mokslininkai įtaria, kad jis sudarytas daugiausiai iš vandenilio, šiek tiek deguonies ir kitų elementų.

Astronomai skelbia atradę naują planetą, kuri yra viena realiausių pretendenčių į planetas, kuriose gali egzistuoti gyvybė, informuoja „Space.com“. Naujasis pasaulis priskirtinas superŽemių tipui ir pavadintas Gliese 163c. Egzoplaneta savo gimtosios žvaigždės planetinėje sistemoje yra vadinamosios “gyvybės zonos" vidiniame pakraštyje – kaip tik ten, kur vandeniui yra tinkamos sąlygos išlikti skysto būvio.

Artimiausiomis dienomis tikėtis šiltesnių orų galima, bet nepatartina, nes greičiausia teks nusivilti. Sinoptikai prognozuoja tipišką lietuvišką rudenį, tačiau bent kelių iš eilės šiltų dienų žadėti neskuba. Bobų vasara šį rudenį greičiausia pasirodys keletą kartų, bet tik itin epizodiškai. Neturėtų nustebinti Meteo.