Astronomai atrado žvaigždę, kuri tik ką prarijo vieną iš savo planetų. 9,2 metro skersmens teleskopu „Hobby-Eberly“ (Makdonaldo observatorija, Teksasas, JAV) aptiktos raudonosios milžinės BD+48 740 atmosferoje apstu šioje mirštančioje žvaigždėje sudegusios uolingos planetos liekanų.
Ar ne toks likimas tolimoje ateityje laukia ir Žemės?
„Būtent, – tvirtina Pensilvanijos valstijos universiteto tyrėjas Alexas Wolszczanas. – Tokia pat lemtis gali ištikti visas vidines Saulės sistemos planetas, taip pat ir Žemę. Tiesa, tai nutiks negreitai – po kelių milijardų metų, kai Saulė taps raudonąja milžine.“
Žvaigždžių evoliuciją tyrinėjantys mokslininkai apie vidinių planetų grėsmę sudegti besipučiančiose gimtosiose žvaigždėse kalba jau seniai. Kai Saulės branduolyje išseks vandenilio atsargos, žvaigždė ir toliau jį degins, tačiau jau ir už branduolio ribų – išoriniuose šviesulio paviršiuose. Taip žvaigždė virs mažiausiai 200 kartų už dabartinę Saulę didesnio skersmens raudonąja milžine. Saulės liepsnose pražus Merkurijus, Venera, Žemė ir galbūt Marsas.
Tiesa, viskas gali baigtis nebūtinai taip. Kai kurie mokslininkai yra linkę manyti, kad Saulei pučiantis, pūsis ir Žemės orbita – planeta tols nuo Saulės ir išvengs sudegimo. Bet jei mirštanti Saulė plėsis labai sparčiai, Žemei vilčių išsigelbėti nėra: planeta tokiu atveju patektų į Saulės atmosferą ir sudegtų.
Būtent tokį scenarijų ir iliustruoja raudonosios milžinės BD+48 740 stebėjimai. Išsami spektrokospinė šios žvaigždės analizė atskleidė, jog joje yra neįprastai daug ličio. Kadangi litis žvaigždėse lengvai sunaikinamas, rasti tokį jo kiekį senoje raudonoje žvaigždėje yra netikėta. Labiausiai tikėtinas ličio šaltinis – praryta planeta.
Tyrėjų komanda aptiko ir kitą žvaigždėje žuvusios planetos požymį – BD+48 740 turi dujinės milžinės tipo planetą, už Jupiterį didesnę 1,6 karto ir nutolusią per saugų atstumą, todėl tebeegzistuojančią. Įdomu tai, kad dujinė milžinė skrieja ypatingai ištęsta elipsine orbita – iš esmės tai yra labiausiai ištempta elipsinė orbita iš visų astronomams žinomų egzoplanetų. Tikėtina, jog tokius radikalius orbitos pokyčius galėjo nulemti kažkokia katastrofa – pvz., gimtoji žvaigždė, pietums sušlamštusi vidines planetas.
Tyrimo autorių teigimu, kažkada kažkas panašaus gali nutikti ir Saulės sistemoje.
