astronomija

Šių metų birželio 5 dieną danguje bus galima stebėti reiškinį, kurio žmogaus akys neregės iki pat XXII amžiaus, o tiksliau – iki 2117 metų. Tą dieną Venera praskries priešais Saulę. Šią žiemą ir pavasarį Venera pamažu danguje kops vis aukščiau ir taps vis ryškesnė, o galiausiai taps „vakariniu žibintu“ skubantiems namo po darbo ar pamokų. 2012 metų gegužės pabaigoje Venera greitai artės prie Saulės ir galiausiai pradings, kai vėl pereis į rytinį dangų. Ta tranzito diena bus birželio 5-ąją.

Astronomai aptiko ypatingai retą – tokių iki šiol buvo aptikta vos keturios – žvaigždžių sistemą, kurią sudėtinga ne tik stebėti, bet ir pastebėti. Nieko stebėtino, jog anksčiau atrastosios sistemos buvo aptiktos atsitiktinai. Penktasis iš visų žmonijai žinomų „gama tandemų“ aptiktas tikslingai. Astronominę retenybę kebliu pavadinimu 1FGL J1018.6-5856 dangaus stebėtojai rado už maždaug 15 tūkst. šviesmečių.

Astronomai aptiko mažą galaktiką, nematomą per teleskopus, kuri, kaip manoma, gali būti sudaryta vien iš tamsiosios medžiagos. Naujai rasta galaktika yra nepaprastai tolima ir labai mažytė. Ji skrieja kaip didesnės galaktikos palydovė. Nors teleskopai negali pastebėti tokių nykštukinių galaktikų, mokslininkai apie jų egzistavimą sužino pagal nedidelius šviesos, keliaujančios pro jas, iškraipymus, atsirandančius dėl traukos, rašo SPACE.com.

Savanoriai gali keliauti į „Planethunters“ internetinę svetainę tyrinėti 150 tūkst. žvaigždžių nuotraukų, darytų „Kepler“ kosminiu teleskopu. Savanoriai lankytojai pirmiausia supažindinami, kaip nuotraukoje galima atrasti planetą. Ją pastebėjus prašoma pranešti ekspertams, rašo bbc.co.uk. „Žmonės geba atrasti kompiuterio nepastebėtas planetas, – sakė Chrisas Lintottas iš Oksfordo universiteto.

Kinija ir Indija kelią į priešakines astronominių tyrimų gretas nusprendė skintis spėriai ir ambicingai – Azijos milžinės paskelbė apie savo sprendimą taipogi statyti didžiausią pasaulyje optinį teleskopą, kurio skersmuo sieks 30 metrų. Abi šalys pareiškė prisijungsiančios prie Havajuose, Mauna Kea ugnikalnio viršūnėje statomo ir šio dešimtmečio pabaigoje (2018 m.) planuojamo atidaryti didžiausio planetoje antžeminio optinio teleskopo „Thirty Meter Telescope“ (TMT) statybų.

Amerikiečių astronomai nustatė, kokios tiksliai spalvos yra mūsų gimtoji Paukščių Tako galaktika, praneša BBC. Nors iš Žemės ji atrodo balta, iš tiesų tai šviesos sukuriama apgaulė. Tad mokslininkai nusprendė nustatyti, kaip ji atrodo žvelgiant iš išorės. Palyginus žvaigždžių tipus kitose galaktikose, gautas tikriausiai nestebinantis rezultatas: mūsų galaktika yra balta. Tačiau ne bet kokia balta, o primenanti pavasarinį sniegą praėjus valandai po saulėtekio arba valanda prieš saulėlydį.

Mokslininkai pagaliau priėjo išvadą, kad apie kitas žvaigždes skriejančios planetos yra ne išimtis, o taisyklė. Naujo statistinio tyrimo rezultatai rodo, kad vien mūsų galaktikoje, Paukščių Take, yra mažiausiai 160 milijardų planetų. Egzoplanetos yra labai paplitusios mūsų galaktikoje, o jų skaičius gerokai viršija pačių žvaigždžių skaičių, praneša „Space.

Didžiausias ankstyvojoje Visatoje pastebėtas galaktikų telkinys vieną dieną gali padėti atskleisti tamsiosios medžiagos paslaptis, teigia tyrėjai. „El Gordo“ išvertus iš ispanų kalbos reiškia „storulis“. Taip pramintas telkinys oficialiai vadinamas ACT-CL J0102-4915 ir yra už daugiau kaip 7 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Stebėdami jį astronomai gali pažvelgti į laikus, kai visata buvo perpus jaunesnė, teigė tyrimo bendraautorius Johnas Patrickas Hughesas iš Rutgerso universiteto.

Žūstančių žvaigždžių spiečiaus generuota mirtinos gama spinduliuotės dozė kadaise galėjo nulemti vieną iš masinių gyvybės išmirimų Žemėje, rašo „NewScientist.com“. Dar 2003 m. Kanzaso universiteto mokslininkų kolektyvas, vadovaujamas Adrijano Meloto (Adrian Melott), suformulavo prielaidą, jog galingas gama spindulių žybsnis, kilęs už keleto tūkstančių šviesmečių buvusiame žvaigždžių spiečiuje, galėjo sukelti masinį gyvybės išmirimą Žemėje. Taip galėjo nutikti prieš 443 mln. metų.

Tarptautinė astronomų komanda, naudodamasi galingu teleskopu, skenavusiu 10 mln. galaktikų duomenis, sukūrė didžiausią tamsiosios energijos žemėlapį. Ši paslaptinga medžiaga, kaip manoma, sudaro maždaug ketvirtadalį Visatos, tačiau jos prigimtis – vis dar yra mįslė, mat ją galima aptikti tik netiesiogiai, stebint gravitacinę trauką, kuria ji veikia matomą medžiagą, praneša naujienų agentūra AFP.

Astronomui mėgėjui iš Prancūzijos pavyko nufilmuoti neveikiantį Rusijos Marso palydovą „Fobos-Grunt“, praneša BBC. Thierry Legault naudoja modernią teleskopinę sekimo sistemą. Praeitais metais jam pavyko nufilmuoti nebenaudojamą JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) palydovą UARS. Rusijos palydovas „Fobos-Grunt“ pamažu artėja link Žemės. Spėjama, kad per ateinančias 8–9 dienas palydovas pasieks Žemės atmosferą ir krisdamas link Žemės paviršiaus sudegs.

Astronomai aptiko dvi potencialias planetas, kurios išliko net tuomet, kai jas prarijo besiplečianti mirštanti motininė žvaigždė. Šis atradimas – staigmena daugeliui mokslininkų, mat iki šiol buvo manoma, kad jokia planeta negalėtų atlaikyti tokio nuožmaus ir intensyvaus svilinimo. Dar viena staigmena: ištvermingi nežemiški pasauliai, atrodo, patys padarė žalos išsiplėtusiai žvaigždei, nuplėšdami didžiąją dalį jos masės, praneša SPACE.com.

JAV bendrovė „Moon Express“, dalyvaujanti „Google X Prize“ varžybose, kurių dalyviai turi nugabenti į Mėnulį savaeigius robotus, siūlo  įrengti jame nuotoliniu būdu valdomą teleskopą. „Moon Express“ kartu su kitomis 26 „Google X Prize“ projekte dalyvaujančiomis komandomis kovoja dėl 30 mln. JAV dolerių prizo, kuris atiteks tam varžybų dalyviui, kuris iki 2015 m. gruodžio 31 d. pirmasis nuskraidins į Mėnulį  pačių pagamintą mėnuleigį.

Mokslininkai pastebėjo, kad milžiniškas dujų debesis artinasi prie mūsų galaktikos centre esančios juodosios skylės, informuoja BBC. Nors jau žinoma, kad juodosios skylės į save siurbia viską, kas atsiduria netoliese, tai bus pirma galimybė tai stebėti.

JAV astronomai aptiko visą eilę aplink masyvias žvaigždes skriejančių milžiniškų planetų. Pranešama, kad visos jos didesnės už Jupiterį. Šis atradimas 50 proc. padidino atrastų egzoplanetų, besisukančių aplink masyvias žvaigždes, skaičių, skelbia „Space.com“. Šio naujo tyrimo rezultatai taip pat padės astronomams geriau suprasti, kaip tolimose žvaigždžių sistemose formuojasi ir auga milžiniškos planetos, sakoma pranešime.

Britanijoje susirinkę žymiausi viso pasaulio mokslininkai svarstys siūlymą Grinvičo laiką galiausiai perkelti į istorijos paraštes. Daugiau kaip 120 metų Grinvičo laikas buvo tarptautinis laiko matavimo standartas, tačiau dabar jam pavojų kelia naujas laiko apibrėžimas, besiremiantis ne Žemės sukimusi, o atominiais laikrodžiais, praneša naujienų agentūra AFP.

Lapkričio 8 dieną prie Žemės priartės beveik keturių futbolo aikščių dydžio asteroidas 2005 YU55, kuris ateityje gali kelti pavojų mūsų planetai. Pasak mokslininkų, toks didelis dangaus kūnas taip arti Žemės pralėks pirmą kartą. Artimiausiame Žemei savo orbitos taške ši maždaug 400 metrų skersmens kosminė uola atsidurs lapkričio 8 dieną, antradienį, 22.28 val. GMT laiku. Tuo metu ji bus už maždaug 325 000 kilometrų nuo Žemės, praneša „Space.

Mokslininkai aptiko žvaigždę, kurios paviršiuje temperatūra būna tokia pat, kaip vasaros dieną Žemėje. Tai šalčiausia žvaigždė už Saulės sistemos ribų. WD 0806-661 B yra nedidelė žvaigždė, kurios masė 6–9 kartus didesnė nei dujinio milžino Jupiterio, rašo „Daily Mail“. „Tai labai maža žvaigždė, kurios atmosferinė temperatūra beveik tokia pat vėsi kaip Žemės“, – teigia objektą atradęs astronomas ir astrofizikas Kevinas Luhmanas.

Sekmadienį „Pasaulio pabaigos kometa“ praminta Elenin turėtų priartėti mažiausiu atstumu nuo Žemės. Ji atsidurs apie 35,4 mln. kilometrų nuo mūsų planetos, tad ši žinia sukėlė išties nemažai nerimo, rašo RT.com. Tačiau dabar astronomai mano, kad artėjanti kometa kelia palyginti menką grėsmę. Rugpjūtį kometa Elenin pradėjo irti, kai ją pasiekė galinga Saulės audros banga. Toliau keliaudama skeveldrų pavidalu, ji turėtų netrukus pasiekti savo artimiausią tašką nuo Žemės.

Toronto universiteto mokslininkai rado daug naujų rudųjų nykštukių.Jos yra tarsi riba tarp žvaigždžių ir planetų. Kartai jos vadinamos neužsižiebusiomis žvaigždėmis, kurios, kol yra jaunos, šviečia dėl gravitacinio traukimosi, tačiau laikui bėgant šis energijos šaltinis išsenka ir šių kūnų atmosferos tampa labai panašios į dujinių planetų.

Astronomai sugalvojo naują metodą labai dideliems atstumams matuoti. Jis remiasi aktyvių galaktikų branduoliais – labai aktyviomis ir šviesiomis sritimis, esančiomis galaktikų centruose. Kuo tiksliau matuoti atstumui iki tolimiausių Visatos objektų – labai svarbus uždavinys, stengiantis išsiaiškinti kaip erdvė, laikas ir materija elgiasi visos Visatos masteliu, kokia tamsiosios energijos, dėl kurios Visata plečiasi, prigimtis.

Toronto universiteto mokslininkų komanda pastebėjo labai didelius šviesio kitimus rudojoje nykštukėje. Šie šviesio kitimai gali reikšti be galo didelę audra, vykstančią šiame kosminiame kūne. Senų rudųjų nykštukių ir milžiniškų dujinių planetų atmosferų sandaros panašios, todėl šis atradimas gali paskatinti pertikrinti mūsų turimas žinias apie kitų planetų orų reiškinius. Rudosios nykštukės yra nei žvaigždės, nei planetos.

Astronomai atrado antrą planetą už Saulės sitemos ribų, kurioje, rodos, būtų galima gyventi, nes ji yra tinkamoje zonoje, rašoma telegraph.co.uk. Vis dėlto sąlygos ten ne pačios puikiausios – itin karšta ir tvanku. Panašiai kaip garinėje pirtyje. Europos astronomai apie šį ir dar 50-ies planetų atradimą paskelbė JAV vykusioje konferencijoje. Ši planeta glūdi vadinamojoje „Goldilokų zonoje“, kurioje skystos būsenos vandeniui nėra nei per karšta, nei per šalta.

Artimiausiomis dienomis naktiniame Lietuvos danguje bus galima pamatyti ne dažnai pasitaikantį reiškinį – už 21 mln. šviesmečių esančią supernovą. Stebėti užteks mėgėjiško teleskopo Anot astronomo Algirdo Kazlausko, sprogstanti žvaigždė bus ryškiausiai matoma rugsėjo 9–12 dienomis. „Sprogimas ypatingas tuo, kad įvyko palyginti netolimoje galaktikoje – už 21 mln. šviesmečių. Todėl supernova bus gana šviesi“, – lrt.

Ne tik žmonės, bet žvaigždės nemėgsta vienumos, jos buriasi į grupes. Dauguma jų skrieja kosminėje erdvėje galaktikų forma. Kosminės infraraudonojo spektro observatorijos „Hershel" duomenys keičia mūsų įsitikinimą apie galaktikų formavimosi ypatumus. Galaktikos formuojasi žymiai greičiau, negu buvo manyta. Iki šiol astronomai teigė, kad galaktikos gimdo žvaigždes maždaug vienodu greičiu pastaruosius tris milijardus metų. Tai netiesa.

Tai įvykis, kurį bet kuris profesionalus astronomas laikytų vieną kartą gyvenime pasitaikančiu atradimu. Tačiau 18-metei studentei iš Didžiosios Britanijos, vasarą besidarbavusiai Faulkeso teleskopo projekte, tai tapo ryškiausiu praktikos įvykiu, praneša „Discovery News“. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. St. Johnso koledže Kardife besimokanti Hannah Blyth taip pat padėjo atrasti daugiau kaip 20 iki šiol nežinomų asteroidų, du jų ji aptiko pati.

Maxo Plancko astronomijos instituto Heidelberge (Vokietija) astrofizikės Lisos Kaltenegger vadovauja tyrėjų grupė pranešė atradusi už 36,23 šviesmečių nuo Žemės esančią egzoplanetą HD 85512b, kuri sukasi aplink žvaigždę HD 85512, skelbia USAtoday.com. Tai jau 573 į egzoplanetų – už Saulės sistemos ribų esančių planetų – katalogą įtrauktas dangaus kūnas, sakoma pranšime.

Mėnulio uolienų analizė rodo, kad Žemės palydovui yra 4,36 mlrd. metų – maždaug 200 mln. metų mažiau nei manyta iki šiol. Nauji skaičiavimai gauti datuojant švino ir neodimo izotopus, rastus geležies anortozito, plutos uolienos, susidarančios iš magmos, pavyzdžiuose. Mėnulio kilmės teorija teigia, kad jis susidarė, kai su jauna Žeme susidūrė stambus planetos dydžio objektas.

Perseidų lietus intensyviausias bus naktį iš penktadienio į šeštadienio. Tuomet per valandą danguje bus galima suskaičiuoti iki 100 meteorų. Kaip pasakojo astronomijos mėgėjų klubo „Albireo“ vadovas Jonas Kaspariūnas krintančiomis žvaigždėmis vadinami meteorai – tai buvusios kometos liekanos kurios skrieja orbita aplink Saulę. Kai Žemė tą orbitą kerta, jos pakliūva į atmosferą, ten įkaista ir sudega, taip sukurdamos krintančios žvaigždės įspūdį.

NASA kosminis zondas „Cassini" vienoje nuotraukoje užfiksavo išsyk penkis Saturno palydovus. Originalią neapdorotą jų nuotrauką galima pamatyti „Cassini“ programos svetainėje. Astronomas mėgėjas Jasonas Majoras internete paskelbė kompozitinį „Cassini" padarytų nuotraukų atvaizdą, kuriame visi penki Saturno palydovai „nuspalvinti“ natūraliomis spalvomis. Jo apdorota nuotrauka paskelbta „Flickr" portale. Nuotraukos centre matomas Enceladas.

Pirmieji radijo teleskopai pastatyti XX amžiuje, praėjus maždaug 300 metų po Galilėjaus žvilgsnio į naktinį dangų pro paties pasidarytą teleskopą. Dabar teleskopai yra vieni pagrindinių prietaisų astronomijoje. Apžvelgsime keletą naujų ir įdomių šių metų radijo teleskopų projektų. 5. Sausyje prasidėjo Penkių šimtų metrų apertūros sferinio teleskopo FAST statyba Kinijoje, Guizhou provincijoje (nuotrauka Fast). Ši antena bus baigta 2016 ir pakeis 305 metrų Arecibo radijo teleskopą.

Astronomai atrado karščiausią planetą, kuri sukasi aplink žvaigždę, esančią Andromedos žvaigždyne. Ji nuo Saulės sistemos nutolusi per 300 šviesmečių. Planeta, pavadinta WASP-33b, yra įkaitusi iki 3350 laipsnių pagal Celsijų. Ji aplink savo žvaigždę apsisuka per 1,22 dienos, t.y. sukasi labai arti žvaigždės. Šios planetos paviršiaus temperatūra net 900 laipsnių karštesnė nei ankstesnės rekordininkės WASP-12b, kuri yra už 600 šviesmečių nuo mūsų.

Nufotografuotas už 35 milijonų šviesmečių esantis Leo A galaktikų tripletas. Leo A galaktikų tripletą sudaro trys  tarpusavyje sąveikaujančios spiralinės galaktikos, labai panašios į Paukščių Taką. Keista tai, kad profesionali observatorija nufotografavo visas tris galaktikas kartu, tačiau tai leido padaryti naujasis 2,6 m VLT apžvalgos teleskopas (VST), apginkluotas 268 megapikselių CCD kamera, kuri ir užfiksavo šią šeimyninę nuotrauką.

Naujos simuliacijos rodo, kad Žemės palydovas – ne tik unikalus Saulės sistemoje, bet ir retas dalykas visoje Visatoje. Tyrėjai teigia, kad mažiau nei 10 proc. sausumos planetų gali turėti pakankamai didelius palydovus, užtikrinančius stabilumą, kurio reikia gyvybei vystytis, praneša SPACE.com. Žemė sukasi aplink savo orbitinę ašį, keisdama savo pokrypį Saulės atžvilgiu – ekliptikos pasvirimą – šiek tiek daugiau nei laipsniu per tūkstančius metų.

Prieš 14 metų ESA Infraraudonųjų spindulių observatorijos įrengimais stebėdami Saturną, astronomai dujinio giganto atmosferos viršutiniuose sluoksniuose pastebėjo mįslingai atsiradusių vandens garų požymių. Ir tik dabar, naudojantis ESA „Hershel“ teleskopu, jiems pavyko išsiaiškinti, iš kur Saturne tas vanduo. Paaiškėjo, kad įspūdingiausiai atrodančią Saulės sistemos planetą milžiniškais vandens srautais iš savojo pietinio poliaus laikas nuo laiko „palaisto“ jos palydovas Enceladas.

Nuo Saulės sistemos maždaug per 3000 šviesmečių nutolusios viena aplink kitą sukasi dvi senos žvaigždės. Šis jų suartėjimas ilgainiui pasibaigs tragiškai joms abiems, po jų susidūrimo danguje įsižiebs supernova. Šią dvinarę žvaigždžių sistemą sudaro dvi baltosios nykštukės, užgesę, bet dar labai karšti kadaise buvusių normalių Saulės tipo žvaigždžių branduoliai. Šios dvi žvaigždės sukasi aplink viena kitą 600 km/s greičių, o po maždaug 900 000 metų įvyks įspūdingas sprogimas – supernova.

Vasarį stebėtą netikėtą meteorų lietų greičiausiai sukėlė kosminiai „trupiniai“, kuriuos pažėrė dar neatrasta kometa, teigia astronomai. Anot jų, šis dangaus kūnas gali būti potencialiai pavojingas Žemei, praneša SPACE.com. Mažyčiai meteroidai, kelias valandas vasario 4-ąją kritę į Žemės atmosferą, buvo iki tol nežinomas meteorų lietus, teigia tyrėjai. Atrodo, kad nuolaužų pažėrė ilgo periodo kometa.

Mokslininkai nustatė, kad keistos pailgos formos nykštukinė planeta Haumėja  ir jos palydovai aptraukti kristaliniu ledu. To priežastis, anot jų, gali būti radioaktyvumas ir gravitacija, rašo SPACE.com. Haumėja, pavadinta Havajų gimdymo deivės vardu, skrieja aplink Saulę už Neptūno orbitos. Aplink ją sukasi du palydovai – Hi'iaka ir Namaka, pavadinti deivės dukterų vardais. Haumėja yra keista nykštukinė planeta, savo forma primenanti amerikietiško futbolo kamuolį.

Kalnuotoje šiaurės vakarų Kinijos Sindziango provincijoje atrastas bene didžiausias meteoritas, nukritęs ant Žemės paviršiaus. Pekino planetariumo mokslininkas Baolin Zhangas šio mėnesio pradžioje surengė ekspediciją į 2 900 m aukštį Altajaus kalnų masyve, kad ištirtų gautus pranešimus apie ten neva gulintį meteoritą. Pranešimai su kaupu pasitvirtino, kuomet buvo atrastas milžiniškas keistos formos akmuo, kurio masė, pagal pirminius įvertinimus, gali būti tarp 25 – 30 tonų.

Žmogaus trauka žvaigždėms savo stiprumu prilygsta instinktui. Kažkam užtenka tuščio paplūdimio ir pilno žvaigždžių dangaus, o kažkas nori tuos pačius vaizdus stebėti pro galingus profesionalius teleskopus. Observatorijų pasaulyje yra labai daug. Vienos jų įdomios lyg muziejai, kitos vertingos savo turima aparatūra, trečios įkurtos nuostabiose vietose.

Saturne siaučia Žemės dydžio audra, kur žaibai blykčioja 10 kartų per sekundę, o jų iškrovos 10 tūkst. kartų galingesnės nei įprasta. Vienas intensyviausių Saulės sistemoje oro reiškinių prasidėjo praėjusį gruodį ir, praėjus 8 mėnesiams, vis dar žavi astronomus, praneša britų žurnalas „Nature“. Audrą tyrinėjo tiek profesionalai, tiek astronomai mėgėjai, naudoję įvairiausią įrangą – nuo mažų, ant žemės esančių teleskopų iki NASA kosminio aparato „Cassini“, informuoja naujienų agentūra AFP.

Astronomai paskelbė užfiksavę senos ryškios galaktikos su ypač masyve juodąja skyle branduolyje, šviesą. Manoma, kad tai padės daugiau sužinoti apie ankstyvąją Visatą, praneša naujienų agentūra AFP. Šis fenomenas vadinamas kvazaru. Tai labai ryški, bet labai tolima galaktika, kurios centre yra galinga juodoji skylė. Iki šiol labiausiai nutolęs kvazaras skleidė šviesą praėjus 870 mln. metų po Didžiojo sprogimo, kuris, kaip manoma, įvyko prieš 13,7 mlrd. metų.

Kosmosas – tai tarsi galaktikų „hipertelkiniai“, rodo naujas kosminis žemėlapis. Žinoma, kad netrukus po gimimo Visata buvo vientisa. Kosminės elektromagnetinės foninės spinduliuotės matavimai rodo tik labai nedidelius tankio skirtumus įvairiose vietose. Tuomet ėmė veikti trauka, ir šie skirtumai padidėjo iki dabartinių galaktikų ir galaktikų telkinių, kurie sudaro didesnius vėrinius ir mazgus, vadinamus supertelkiniais, o tarp jų iš esmės yra vakuumas, rašo NewScientist.com.

Astronomų dėmesio centre atsidūrė didžiulio masto Pandoros telkinyje lėtai vykstantis kosminis susidūrimas. Pandoros telkinys yra keturių galaktikų telkinių, susidūrusių per 350 mln. metų, mišinys. Šios „avarijos“ tyrimas turėtų pateikti mokslininkams daugiau užuominų apie tamsiosios energijos prigimtį, praneša BBC.

Kai astronomai aptiko pirmąsias egzoplanetas, greitai tapo aišku, kad planetų formavimosi teorijos, sukurtos remiantis Saulės sistemos modeliu, nėra visiškai teisingos. Jos nepaaiškina didelio skaičiaus karštų į Jupiterį panašių planetų, kurias astronomai aptinka beveik visur. Taigi astronomai grįžta prie teorijų tobulinimo, šįkart jau remdamiesi naujais duomenimis. Dabar teorija teigia, kad formavimosi metu įvyksta vienas kolapsas, o dujų diskas, iš kurio formuojasi planetos, auga lėčiau.

D. Britanijos ir Pietų Afrikos Respublikos astronomų grupė paskelbė savo stebėjimų duomenis apie retos ir keistos planetų sistemos egzistavimą. Jie teigia turintys įrodymų apie dvi milžiniškas planetas, skriejančias aplink dvinarę žvaigždę – dvi viena apie kitą besisukančias žvaigždes. Jei šių stebėjimų rezultatus patvirtins tolimesni tyrimai, dvinarė žvaigždė UZ For, esanti Krosnies žvaigždyne, bus pripažinta pačia keisčiausia mokslui žinoma planetų sistema, skelbia „Physorg.

Už 2 mlrd. šviesmečių esančiame kosminiame sraute teka didžiausia iki šiol užfiksuota 1018 amperų elektros srovė. Ji prilygsta trilijonams žaibų iškrovų. Philippas Kronbergas iš Toronto universiteto Kanadoje su kolegomis išmatavo radijo bangų pasiskirstymą aplink galaktiką 3C303, iš kurios centro trykšta galingas medžiagos srautas. Jie pastebėjo staigų pokytį bangų pasiskirstyme, kuris sutampa su srautu, praneša NewScientist.com. „Tai vienareikšmiškas srovės ženklas“, – teigia Ph.

Kelionės į pasirinktas Saulės sistemos planetas, apsilankymas Paukščių Take ir galimybė pamatyti 20 mln. žvaigždžių nušviestą dangų. Tai tik pora pramogų, kurias siūlys šeštadienį Varšuvos Koperniko mokslo centre atidaromas planetariumas, praneša thenews.pl. „Koperniko dangumi“ pavadintas planetariumas yra viena moderniausių astronomijos įstaigų Europoje. Jame vienu m etu gali būti 146 lankytojai.

Ryškus gama spindulių žybsnis, pastebėtas kovą, atkeliavo iš tolimos galaktikos, esančios už beveik 4 mlrd. šviesmečių. Ten buvusią Saulės dydžio žvaigždę prarijo juodoji skylė, teigia JAV astronomai. Šio kataklizminio sprogimo energija stebima net praėjus pustrečio mėnesio, teigiama žurnale „Science“ paskelbtame tyrime. „Tai tikrai skiriasi nuo bet kokio kito sprogstamojo įvykio, kurį teko stebėti iki šiol“, – teigė tyrimo autorius Joshua Bloomas iš Kalifornijos universiteto Berklyje.