Mokslininkai aptiko žvaigždę, kurios paviršiuje temperatūra būna tokia pat, kaip vasaros dieną Žemėje. Tai šalčiausia žvaigždė už Saulės sistemos ribų.
WD 0806-661 B yra nedidelė žvaigždė, kurios masė 6–9 kartus didesnė nei dujinio milžino Jupiterio, rašo „Daily Mail“.
„Tai labai maža žvaigždė, kurios atmosferinė temperatūra beveik tokia pat vėsi kaip Žemės“, – teigia objektą atradęs astronomas ir astrofizikas Kevinas Luhmanas.
Šaltą žvaigždę mokslininkai aptiko naudodami jautriausią Žemėje NASA „Spitzer“ kosminį teleskopą, kuriuo skenavo 600 netoli Žemės esančių žvaigždžių, ieškodami aplink jas skriejančių objektų.
Tam naudojami infraraudonųjų spindulių teleskopai, nes jų nuotraukose šalti objektai „išsiskiria savo šviesa“. Žvaigždė rekordininkė yra už 63 mln. šviesmečių nuo Žemės, ji skrieja aplink tankią, suirusią baltąją nykštukę.
Ši žvaigždė yra rudoji nykštukė, susiformavusi iš dulkių ir dujų debesies. Tačiau kadangi jai iš dulkių debesies nepavyko sukaupti pakankamai masės, termobranduolinė reakcija, „užžiebianti“ kitas žvaigždes, neprasidėjo.
Žvaigždės paviršiuje temperatūra svyruoja nuo 27 iki 80 laipsnių Celsijaus, tad kai kuriose vietose ji žmogui būtų pakenčiama.
Tuo tada, kai 1995 metais atrastos pirmosios rudosios nykštukės, astronomai bando surasti naują šalčiausią žvaigždę rekordininkę. Šie objektai yra vertingos laboratorijos, leidžiančios suprasti už Saulės sistemos esančių planetų, kuriose temperatūros panašios į esančias Žemėje, atmosferas.
Astronomai rudąją nykštukę pavadino „WD 0806-661 B“. Ji skrieja aplink baltosios nykštukės branduolį. Ši baltoji nykštukė anksčiau švietė kaip mūsų Saulė, tačiau paskutinėje žvaigždės gyvavimo stadijoje išorinis jos sluoksnis buvo išmestas į kosmosą.
Rudosios nykštukės orbita yra didžiulė. Ji maždaug 2,5 tūkst. kartų didesnė nei Žemę ir Saulę skiriantis atstumas.
