rudoji nykštukė

Mokslininkai aptiko žvaigždę, kurios paviršiuje temperatūra būna tokia pat, kaip vasaros dieną Žemėje. Tai šalčiausia žvaigždė už Saulės sistemos ribų. WD 0806-661 B yra nedidelė žvaigždė, kurios masė 6–9 kartus didesnė nei dujinio milžino Jupiterio, rašo „Daily Mail“. „Tai labai maža žvaigždė, kurios atmosferinė temperatūra beveik tokia pat vėsi kaip Žemės“, – teigia objektą atradęs astronomas ir astrofizikas Kevinas Luhmanas.

Toronto universiteto mokslininkų komanda pastebėjo labai didelius šviesio kitimus rudojoje nykštukėje. Šie šviesio kitimai gali reikšti be galo didelę audra, vykstančią šiame kosminiame kūne. Senų rudųjų nykštukių ir milžiniškų dujinių planetų atmosferų sandaros panašios, todėl šis atradimas gali paskatinti pertikrinti mūsų turimas žinias apie kitų planetų orų reiškinius. Rudosios nykštukės yra nei žvaigždės, nei planetos.

Pagaliau šalčiausios galaktikos žvaigždutės nebesislepia. Astronomai surado šešias nykštukines žvaigždutes, kurių temperatūra itin žema. Naudodamiesi NASA WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) teleskopu, jie pagaliau surado jau dešimtmetį nesėkmingai ieškotas vadinamąsias Y nykštukes – beveik žvaigždutes, rašoma newscientist.com. Y nykštukės yra šalčiausia rudųjų nykštukių klasė – į žvaigždes panašūs dangaus kūnai, kurių masė yra pernelyg maža, kad savo šerdyse degintų vandenilį.

Įprasta manyti, kad žvaigždės – net ir neįprastosios rudosios nykštukės – būna nežemiškai karštos. Tačiau tradicinį žvaigždės vaizdinį gerokai pakoreguoti gali... tik ką atrasta kambario temperatūros rudoji nykštukė. Rudosios nykštukės (angl.„brown dwarfs“), kaip ir įprastos žvaigždės, susiformuoja iš sutankėjimų tarpžvaigždinių dujų ūkuose. Tačiau šio tipo žvaigždės nėra tokios masyvios, kad jose vyktų branduolinės reakcijos.