• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Astronomai vėl prakalbo apie dar neatrastą devintąją Saulės sistemos planetą, tariamai skriejančią labai ištęsta orbita. Tikintys sąmokslo teorija apie senovės šumerų minėtą milžinišką planetą Nibiru, kas 3600 metų periodiškai priartėjančią prie Žemės, jau pastatė ausis.

REKLAMA
REKLAMA

Nepaisant to, kad vieni astronomai ne kartą yra paneigę prielaidas, kad Saulės sistemos pakraštyje gali egzistuoti dar neatrasta planeta, skriejanti labai eliptine orbita, kiti kelia naujas jos egzistavimą remiančias prielaidas. Naujausia iš jų JAV astrofizikų bendruomenei buvo pristatyta prieš kelias dienas Oregone vykusiame Amerikos astronomijos draugijos susirinkime, skelbia „Digital Journal“.

REKLAMA

Brazilijos nacionalinės observatorijos Rio de Žaneire astronomas Rodney Gomesas kolegoms pareiškė, kad jo atlikti skaičiavimai rodo, jog Saulės sistemos pakraštyje, už Neptūno, galimai egzistuoja nežinoma planeta, kurios masė 4 kartus didesnė už Žemės masę. Žinoma, mokslininkas neminėjo žodžio „Nibiru“, o tik pristatė savo skaičiavimų rezultatus, liudijančius, kad šeši Koiperio juostos (esančios už Neptūno orbitos maždaug 30 - 50 astronominių vienetų atstumu nuo Saulės) objektai, nedideli dangaus kūnai, skrieja keistomis orbitomis. Tokį jų keistumą, nesuderinamą su dabartiniu Saulės sistemos modeliu, esą lemia dar neatrasto dangaus kūno, kurio masė maždaug 4 kartus didesnė už Žemės, trauka.

REKLAMA
REKLAMA

Koiperio juosta (Wikimedia Commons nuotr. )Koiperio juosta (Wikimedia Commons nuotr. )

Pasak R. Gomeso, egzistuoja vos kelios prielaidos tokioms keistoms Koiperio juostos objektų orbitoms paaiškinti. Mokslininko teigimu, pati paprasčiausia yra hipotezė apie planetinės masės dangaus kūną, skriejantį aplink Saulę. Tai reikštų, kad nežinoma planeta skrieja labai toli nuo Saulės, tačiau yra pakankamai masyvi, kad galėtų daryti poveikį nedideliems Koiperio juostos objektams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šie objektai yra nedideli lediniai dangaus kūnai, tarp jų ir kelios mažosios planetos, skriejančios toliau už Neptūno orbitos. Jie yra per maži, kad būtų įmanoma įžiūrėti teleskopais. Plutonas, anksčiau laikytas devintąja Saulės sistemos planeta, dabar vadinamas vienu didžiausių Koiperio juostos objektų. Astronomai Koiperio juostoje yra atradę dešimtis kitų objektų, kurių skersmuo siekia šimtus kilometrų.

REKLAMA

Pranešama, kad R. Gomesas priėjo išvadą apie Saulės pakraštyje, už Neptūno orbitos galimai tūnančią dar neatrastą planetą išanalizavęs 92 Koiperio juostos objektų orbitas ir palyginęs rezultatus su kompiuterinio modeliavimo, kokios būtų šių dangaus kūnų orbitos, jeigu jų neveiktų nežinomas planetos masės dangaus kūnas, išvadomis. Astronomas pareiškė, kad tokiu atveju 6 Koiperio juostos objektų orbitos nebūtų ištęstos. Tačiau tai prieštarauja nustatytiems faktams.

REKLAMA

Tada R. Gomesas pabandė apskaičiuoti šiuos objektus veikiančio dangaus kūno masę. Jis priėjo išvadą, kad tūnanti planeta turėtų būti Neptūno dydžio, o jos masė turėtų 4 kartus viršyti Žemės masę. Ši neatrasta planeta turėtų skrieti už 225 milijardų kilometrų nuo Saulės esančia orbita. Šis atstumas 1500 kartų didesnis už nuotolį nuo Žemės iki Saulės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau mokslininkas pripažįsta egzistuojant ir dar vieną prielaidą: jo skaičiavimai rodo, kad Marso dydžio objektas, labai ištęsta orbita skriejantis 8 milijardų kilometrų arčiau Saulės, nei hipotetinė Neptūno dydžio planeta, Koiperio juostos objektams darytų tokį patį gravitacinį poveikį.

REKLAMA

R. Gomesas mano, kad neatrastoji planeta galėjo būti išsviesta iš savosios žvaigždės sistemos, o vėliau ją pagavo Saulės trauka. Taip pat ši planeta anksčiau galėjo priklausyti mūsų Saulės sistemai, tačiau dėl kitų planetų traukos galėjo būti išstumta į Saulės sistemos pakraštį. Mokslininko manymu, aptikti ją bus keblu, nes tai turėtų būti labai blausus astronominis objektas, be to, skaičiavimais negalima pakankamai tiksliai nustatyti galimos jos buvimo vietos, kad į ją būtų galima nukreipti kosminius teleskopus.

REKLAMA

Taigi, kol intriguojančius brazilų astronomo tyrimų duomenis išnagrinės jo kolegos, tarptautinė Nibiru katastrofos sąmokslo teorijos šalininkų bendruomenė vėl turi ką veikti, savaip interpretuodama šią naujieną. Šia prasme labai tinka prisiminti klasikines „planetos-žudikės“ šiurpykles, kad būtų įdomiau laukti šių metų gruodžio 22 dieną prasidėsiančios pasaulio pabaigos...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų