Iš visų objektų, kurie mįslingai pradingsta kosmoso gelmėse, šimtų milijonų kilometrų skersmens dulkių debesis, ko gero, yra vienas iš labiausiai gluminančių. Astronomai sutriko, pastebėję, jog staiga neliko įspūdingai švytėjusio už 450 šviesmečių spindinčios TYC 8241 2652 žvaigždės dulkių žiedo. Žvaigždę astronomai stebėjo pastaruosius 25 metus, pažymi „Space.com“.
„Kaip kokiame klasikiniame iliuzionisto triuke: objektas yra, ir staiga jo nebėra, – analogiją pasitelkia tyrimo vadovas. – Skirtumas tik tas, jog šiuo atveju kalbame apie dulkių kiekį, kurio pakaktų užpildyti vidinę Saulės sistemos dalį (erdvę nuo Žemės iki Saulės). Ji iš tikrųjų dingo!“
Nors periodas, per kurį neliko dulkių žiedo, prilygsta 2,5 Žemės metams, kosmoso masteliais tai yra gerokai mažiau už akimirksnio dalelę. Teleskopais gauti žvaigždės vaizdai patvirtino apie beveik visišką dulkių žiedo išnykimą. Šis atvejis aprašytas žurnale „Nature“.
„Tiek daug dulkių greta jaunos žvaigždės reiškia, jog to šviesulio apylinkėse formuojasi uolingos, kietos, mūsų Žemės tipo planetos, – pasakoja tyrimui vadovavęs Benas Zuckermanas iš Kalifornijos universiteto (San Diegas, JAV). – Dar nežinome, kur tiksliai prapuolė dulkės, o dar neaiškiau, kas sukėlė tokį spartų jų dingimą.“
Mokslininkai mano, jog išsiaiškinus šį atvejį, daug kas paaiškėtų ir apie Saulės sistemos bei joje egzistuojančių planetų susiformavimo procesus. Žvaigždei TYC 8241 2652 – vos 10 mln. metų, kai tuo tarpu mūsų Žemei – jau 4,5 mlrd. metų.
Taip dabar atrodo TYC 8241 2652 žvaigždę supęs dulkių diskas (nuotr. iš vaizdo įrašo)
Tyrimo bendraautorius Carlas Melisas kalba apie du galimus paaiškinimus, kur išnyko dulkių žiedas: jas į žvaigždę galėjo sutraukti šviesulio gravitacija arba jos buvo nupūstos į tarpžvaigždinę erdvę. Tiesa, antrajam atvejui reikėtų kur kas daugiau laiko.
Žvaigždę supęs dulkių telkinys sugerdavo jaunos žvaigždės energiją ir skleidė infraraudonuosius spindulius. Pagal dujų telkinio švytėjimą ar blausumą, astronomai galėdavo įvertinti, kiek medžiagos supa žvaigždę.
TYC 8241 2652 juosęs dulkių diskas buvo atrastas 1983 m., o nepakitęs išliko 25 metus. Mokslininkų vertinimu, jį sudarė maždaug tūkstantis trilijonų dulkių smiltelių – maždaug tiek susikaupę visuose Žemės paplūdimiuose, rašo „Space.com“.
Tačiau 2009 m. situacija staiga pasikeitė. Stebėjimai „Gemini South“ teleskopu Čilėje liudijo, jog infraraudonųjų spindulių švytėjimas priblėso daugiau kaip dvigubai. Naujausi stebėjimai rodo, kad dulkių debesies praktiškai išvis neliko. Atsižvelgiant į tai, jog daugelis astronominių procesų vyksta milijonus metų, 2,5 metų laikotarpis atrodo pribloškiamai trumpas.
„Tas dujų žiedas dingo taip greitai, jog iš pradžių manėme, jog į duomenis įsivėlė klaida“, – neslepia B. Zuckermanas.
Dulkių kiekis aplink žvaigždes laikui bėgant auga, o po to vėl mažėja. Vos gimus žvaigždei, planetos susiformuoja iš jos apylinkėse likusių kosminių šiukšlių, kurios sudaro vadinamąjį protoplanetinį ūką. Planetinės sistemos naujagimystės periodu tipiniai vykstantys procesai yra milijonus metų trunkantis dulkių tankėjimas ir nuožmūs susiformavusių medžiagos luistų susidūrimai. TYC 8241 2652 atveju dulkės, užuot tankėjusios, dingo.
