Astronomams pavyko pastebėti iš karto dvi egzoplanetas, pagal pirminius duomenis atitinkančias „superžemių“ statusą. Priminsime, jog „superžemės“ yra egzoplanetos, kurių dydis Žemės planetą viršija ne daugiau kaip 10 kartų ir yra sudarytos iš kietų uolienų.
Naujasis atradimas mokslininkus nuteikia labai optimistiškai – jų manymu, belieka labai nedaug laiko iki į Žemę panašių planetų suradimo.
Pirmoji iš egzoplanetų surasta Mergelės žvaigždyne. Jame esanti žvaigždė 61 Virginis nuo mūsų nutolusi tik per 28 šviesmečius, iš Žemės naktimis matoma plika akimi. Ši žvaigždė jau ilgą laiką domino astronomus – juk jos dydis ir masė labai artimi Saulei. Be to, ne taip jau senai astronomai pastebėjo dulkių debesį, nuo žvaigždės nutolusi kiek daugiau nei dvigubas vidutinis Plutono planetos orbitos spindulys. Tai vienas iš pagrindinių požymių, jog sistemoje gali būti planetų.
Šis įtarimas pasitvirtino, kuomet astronomai į žvaigždę nukreipė Havajuose esantį Kesk teleskopą bei Australijoje esantį AAT teleskopą. Astronomai iš karto aptiko net tris šiai sistemai priklausančias egzoplanetas, kurių masės yra nuo 5 iki 25 Žemės masių. Pati lengviausia iš jų yra labai arti gimtosios žvaigždės, todėl jos paviršiaus temperatūra yra labai aukšta. Pasak astronomų, planetos paviršius tiek įkaitęs, jog net švyti.
Kita egzoplaneta, kurią būtų galima priskirti prie „superžemių“, surasta taip pat su dar dviem kaimyninėm egzoplanetom – visos jos sukasi aplink žvaigždę HD 1461, esančią Banginio žvaigždyne ir nuo Žemės nutolusioje per 76 šviesmečius. Naujosios egzoplanetos masė siekia 7,5 Žemės masių – taigi, beveik pusė Urano masės. Tiesa, kol kas astronomai nėra tikri, ar ši planeta dujinė, ar visgi padidinta Žemės kopija. Kaimyninių egzoplanetų masės yra dar didesnės, todėl jos astronomus domina kiek mažiau.
Taigi, iš viso mokslininkams pavyko aptikti 6 naujas egzoplanetas, iš kurių 2 priklauso „superžemės“ kategorijai. Šie atradimai aprašyti iš karto dviejuose straipsniuose, publikuotuose žurnale „The Astrophysical Journal“
