Astronomams neseniai pasisekė užfiksuoti, kaip aplink vieną iš juodųjų skylių susidaro savotiška įsiurbiamos materijos „karūna“. Tai pavyko padaryti stebint dvinarę sistemą, susidedančią iš juodosios skylės ir netoli skriejančios žvaigždės.
Ši sistema, astronomų pavadinta GX 339-4, nuo Žemės nutolusi per 26 tūkstančius šviesmečių. Dvinarę sistemą sudaranti juodoji skylė turi apie 10 kartų didesnę masę nei Saulė, o šalia jos skrieja beveik Saulės masės žvaigždė. Aplink juodąją skylę ji apskrieja per 1,7 žemiškosios dienos laikotarpį.
GX 339-4 sistema dailininko akimis. NASA iliustr.
Tokios dvinarės sistemos periodiškai į aplinką išspinduliuoja rentgeno spindulių srautus, kurie susidaro juodajai skylei siurbiant žvaigždės dujas. Kuomet juodoji skylė labai aktyviai „vagia“ šias dujas, jos susikaupia aplink įvykių horizontą ir taip suformuoja savotišką juodosios skylės „karūną“. Priminsime, jog įvykių horizontu vadinama erdvėlaikio sfera, supanti juodąją skylę. Šios sferos viduje gravitacija yra tokia didelė, jog sulaiko visas elektromagnetines bangas, todėl bet kokie sferoje vykstantys įvykiai yra nematomi išoriniam stebėtojui.
Tiesa, kuomet dujų srautas sumažėja, „karūnos“ kraštai atsitraukia nuo įvyko horizonto. Tokiu būdu, keičiantis „vagiamų“ dujų kiekiui, „karūnos“ diametras tai sumažėja, tai padidėja. Šis reiškinys mokslui žinomas jau senokai, tačiau iki šiol astronomams dar neteko jo stebėti visu grožiu.
Stebėjimams mokslininkai panaudojo orbitinius rentgeno spindulių teleskopus „Suzaku“ ir NASA „Rossi X-ray Timing Explorer“. Stebėjimų eigoje paaiškėjo, jog didelio aktyvumo metu dujinio žiedo diametras prie įvykių horizonto priartėja per 30 km, o esant minimaliam aktyvumui nutolsta iki 1000 km.
