Stulbinantis McNaughto kometos dydis pribloškė mokslininkus – pasak jų, apskaičiavimai liudija, kad tai pati didžiausia žinoma kometa Saulės sistemoje.
Išaiškėjęs McNaughto kometos, dar vadinamos Didžiąja 2007 m. kometa, dydis šokiravo mokslininkus, skelbia „Space.com“. Jos dydžiui nustatyti astronomai naudojo ne tokiais atvejais įprastą matomos kometos uodegos ilgio matavimą, o NASA ir ESA kosminio zondo „Ulysses“ perduotus duomenis apie jos paliktą plazmos šleifą.
Išnagrinėję zondo magnetometro matavimus, mokslininkai aptiko silpstančios šioje kosminės erdvės dalyje praskriejusios McNaughto kometos smūginės bangos požymius. Tokia smūginė banga susidaro dėl sparčiai judančių Saulės vėjo dalelių ir iš kometos branduolio išmetamų jonizuotų dujų sąveikos.
McNaughto kometą (C/2006 P1) 2006m. rugpjūtį atrado astronomas Robertas H. McNaughtas. 2007-ųjų sausio ir vasario mėnesiais dangaus skliaute stebėta McNaughto kometa tapo ryškiausia iš Žemės matoma kometa per pastaruosius 40 metų.
2007 m. šios kometos uodegos trajektoriją kirto kosminis zondas „Ulysses“ – šis netikėtas „pasimatymas“ leido mokslininkams surinkti visą eilę vertingų su ja susijusių duomenų, teigia leidinys.
Kosminis zondas didesniu nei 1,5 astronominio vieneto (nuotolis nuo Žemės iki Saulės) atstumu netikėtai aptiko McNaughto kometos uodegos pėdsakus – iš branduolio besiveržiančių jonizuotų dujų šleifą. Pasak mokslininkų, toks kometos uodegos ilgis yra nepalyginimai didesnis už 2007 m. iš Žemės stebėtą šios kometos paliktą dulkių juostą.
„Ulysses“ surinkti duomenys padėjo mokslininkams apskaičiuoti McNaughto kometos dydį. Pasak Londono universitetinio koledžo Mullardo kosminių tyrimų laboratorijos daktaro Gerainto Joneso, kometos plazminės uodegos ilgį, lyginant su aiškiai matomu jos paliktu dulkių šleifu, nustatyti stebint iš Žemės labai sunku. Mokslininko teigimu, kosminiam zondui „Ulysses“ prireikė net 18 dienų, kad perskristų McNaughto kometos sukeltą smūginę bangą. „Tai rodo, kad ši kometa ne tik įspūdingai atrodo žvelgiant iš Žemės, bet ir yra labai didelė kliūtis Saulės vėjo kelyje“, - sakė jis.
Mokslininkai palygino kitų kosminių aparatų atliktus matavimus su šios kometos plazmos uodegos dydžiu. Paaiškėjo, kad kosminis zondas „Giotto“, 1992 m. praskriejęs pro Griggo-Skjellerupo kometą, mažiau nei per valandą kirto smūgio bangos ruožą. Garsiosios Halley-Boppo kometos atveju tam prireikė tik kelių valandų.
2007 m. buvo manoma, kad McNaughto kometos branduolio skersmuo yra mažesnis, nei 25 km, tačiau G. Jonesas naudojo kitokį metodą kometos dydžiui nustatyti, teigia „Space.com“.
„Aktyvios kometos dydis labiau priklauso nuo jos skleidžiamų dujų kiekio, nei branduolio dydžio, – teigia mokslininkas. – Kometų branduoliai nebūtinai yra aktyvūs visame jų paviršiaus plote. McNaughto kometos skleidžiamų dujų kiekis yra kur kas didesnis, nei Hyakutake kometos“. Pastaroji laikoma didžiausią išmatuotą uodegą turinčia žinoma kometa.
Savo atlikto tyrimo rezultatus daktaras Geraintas Jonesas pristatys šiandien Glazge prasidedančiame Karališkosios astronomijos draugijos Nacionaliniame astronomijos susirinkime, teigiama pranešime.
Šiame vaizdo siužete - Saulės kosminės observatorijos SOHO 2007 m. atlikti McNaughto kometos stebėjimai.
