Astronomai žengė dar vieną žingsnį egzoplanetų tyrimų kryptimi – jiems pavyko išmatuoti tiesioginį jos spektrą. Tai pirmasis kartais, kai apie tolimosios planetos atmosferos sudėtį galima spręsti ne iš netiesioginių duomenų, o iš informatyvaus spektrinio signalo.
Nors skaitant panašias naujienas, gali pasirodyti, jog skurdūs šiuolaikiniai egzoplanetų tyrimų duomenys verti ne XXI-ojo, o praėjusių amžių, tačiau patys tyrimai yra dar labai jauni – tik 1992 metais pavyko pirmą kartą eksperimentiškai įrodyti egzoplanetų egzistavimą, o 2008 metais pirmą kartą gauti jų nuotraukas. Prisiminus dar ir tą faktą, jog lyginant su žvaigždėmis jų ryškis yra nepalyginamai silpnesnis, turbūt nieko keista, jog iki šiol dar niekada nėra pavykę tiesiogiai išmatuoti egzoplanetos spektro.
Išmatuotas egzoplanetos spektras. ESA iliustr.
Mokslininkai tyrinėjo dar 2008 metais aptiktą žvaigždės HR 8799 sistemą ir joje žinomas tris egzoplanetas. Didžiausią dėmesį mokslininkai skyrė antrajai iš trijų egzoplanetų - HR 8799c. Ji priklauso vadinamų jų „karštųjų Jupiterių“ klasei – masė bent 10 kartų viršija Žemės masę, o paviršiaus temperatūra siekia 800 laipsnių Celsijaus.
Pasinaudojus VLT (Very Large Telescope) teleskopo teikiamomis galimybėmis, mokslininkams pavyko gauti HR 8799c nuotrauką su beveik 5 valandų trukmės ekspozicija. Gautuose duomenyse įvertinę jau žinomą gimtosios žvaigždės spektrą, mokslininkams pavyko išskirti tik egoplanetos spektrines dedamąsias.
Pagal spektrą mokslininkams pavyko nustatyti egzoplanetos atmosferos sudėtį ir gauti kai kurių papildomų duomenų apie planetos paviršinių sluoksnių medžiagas. Šiuo atveju ko gero labiau įdomūs ne patys rezultatai (žinoma, astronomus domina ir tai, tad plačiau apie juos galite paskaityti ESA tinklalapyje), o tai, jog jie nevisiškai sutapo su ankstesniais teoriniais HR 8799c duomenimis. Vadinasi, ir kitų jau surastų egzoplanetų spėjami duomenys apie atmosferos sudėtį gali būti netikslūs, tad laukia dar nemažai įdomių atradimų. Na, o šį tyrimą atlikę mokslininkus toliau „medžioja“ likusių dviejų sistemos egzoplanetų spektrinius duomenis.
Jeigu pavyktų gauti kitų egzoplanetų spektrus, mokslininkams atsivertų puikios galimybės derinti bendras astrofizikos hipotezes bei tikslinti planetų formavimosi ir jų evoliucijos eigą. Tikimasi, jog 2010 metais bus tikras proveržis šioje srityje – tam turėtų pasitarnauti Keplerio teleskopas, skirtas būtent egzoplanetų tyrimams. Priminsime, jog praėjusių metų pabaigoje jis aptiko net 5 naujas egzoplanetas.
