Per 10 dienų jau antra kometa nukrito į Saulę, ir jau antrą kartą tai sutapo su į kosminę erdvę išmestu galingu žvaigždės plazmos pliūpsniu. Mokslininkai tai laiko paprasčiausiu sutapimu.
Saulę stebintys NASA palydovai STEREO jau antrą kartą per 10 dienų užfiksavo Saulės audros metu į Saulę nukritusią kometą, pranešė „Space.com".
Gegužės 20 - 21 d. Saulėje įvyko vainiko masės išvarža – plazmos pliūpsnio, kuriame gali būti milijardai tonų karštos plazmos, atplėšimas nuo žvaigždės ir išsviedimas į kosmosą nepaprastai dideliu greičiu, viršijančiu 400 km/s. Iškart po to buvo užfiksuota į Saulę nukritusi kometa.
Gegužės 11 d. į Saulę nukritusi kometa ir prasidėjusi vainiko masės išvarža. NASA nuotr.
„Netrukus po išvaržos pradžios buvo pastebėta iš dešinės Saulės disko pusės į ją krentanti kometa. Jai artėjant buvo matoma gerokai pailgėjusi uodega, kuri netrukus prapuolė kometai suirus", - sakoma NASA pranešime.
Kometos kritimas, praktiškai sutampantis su Saulės vainiko masės išvarža, beveik tiksliai pakartojo prieš 10 dienų STEREO palydovų stebėtą vaizdą, kai į Saulę nukritio kita kometa ir tuo pat metu buvo išmestas galingas plazmos pliūpsnis. Mokslininkai mano, kad kometų kritimas į Saulę, sutapęs su jos vainiko masės išvaržomis, yra visiškai atsitiktinis reiškinys.
Šiaip ar taip, faktas, kad keturi visiškai nesusiję reiškiniai poromis pasikartojo per 10 dienų laikotarpį, yra tikrai įdomus.
Manoma, kad abi šios kometos priklauso vadinamajai Kreutzo kometų šeimai. Jų orbitos priartėja prie Saulės per kelis šimtus tūkstančių kilometrų. Astronomai daro prielaidą, kad visos Kreutzo kometos yra vienos milžiniškos kometos, suirusios prieš kelis šimtus metų, liekanos. Jos pavadintos XIX a. astronomo Heinricho Kreutzo, įrodžiusio, jog šios kometos yra susiję, garbei.
