vainiko masės išvarža

Sausio 23 d. Saulėje įvykęs M9 kategorijos žybsnis ir vainiko masės išvarža kitos dienos popietę Žemėje sukėlė magnetinę audrą. Šiuo metu didžiausias jos intensyvumas jau praėjo, ir neįprastai ryškias šiaurės pašvaistes galima stebėti tik speigračio regionuose, skelbia „Spaceweather.com“. Pagal stiprumą ši magnetinės audra buvo priskirta G1 kategorijai, ir net daug metų šiaurės pašvaistes stebintys specialistai buvo nustebinti kelių pastarųjų naktų pašvaisčių intensyvumo.

Po Saulėje įvykusios vainiko masės išvaržos į kosmosą Žemės kryptimi išmestas plazmos pliūpsnis laikinai gali sutrikdyti radijo ryšį ir gerokai sustiprinti poliarines pašvaistes, skelbia NASA. Pirmoji didelė Saulės vainiko masės išvarža užregistruota pirmadienį, kiek vėliau sekė ir antroji, praneša „Space.com“. Pasak mokslininkų, pirmasis Saulės plazmos dalelių srautas Žemės magnetinį lauką turėjo pasiekti trečiadienio naktį, maždaug 22.20 val.

Jei 2012 metais, kaip kai kas pranašauja, ateis pasaulio pabaiga, Saulė dėl to nebus kalta, teigia NASA mokslininkai. Priešingai nei tai, kuo bando įtikinti kai kurie pesimistai, mūsų žvaigždė nesugeba išskirti tokio galingo Saulės žybsnio, kuris mūsų planetą visiškai sudegintų, teigia kosmoso agentūra. „Tačiau svarbiausia tai, kad Saulėje paprasčiausia i nėra pakankamai energijos, kad ji galėtų 149,6 mln.

Astronominės vasaros pradžia Žemės šiaurės pusrutulyje sutapo su Saulėje kilusia magnetine audra, kurios pasekmes mūsų planeta pajus rytoj, birželio 23 dieną. Vakar Saulę stebinti NASA ir ESA kosminė observatorija SOHO jos atmosferoje užfiksavo galingą žybsnį ir vainiko masės išvaržą, kurios metu į kosminę erdvę buvo išmestas įmagnetintos plazmos pliūpsnis, pranešė „Spaceweather.

Žemės kryptimi lekia iš Saulės išmestas plazmos pliūpsnis, kuris rytoj gali sukelti stiprią geomagnetinę audrą, pranešė NASA mokslininkai. Vakar rytą NASA kosminė observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) užfiksavo Saulėje kilusią audrą, kuri savo apogėjų pasiekė maždaug 06.41 val. GMT laiku ir truko ilgiau nei 3 valandas, pranešė NASA Goddardo kosminių skrydžių centras. Įvykusios Saulės vainiko masės išvaržos metu buvo išmestas milžiniškas žvaigždės medžiagos debesis.

Per 10 dienų jau antra kometa nukrito į Saulę, ir jau antrą kartą tai sutapo su į kosminę erdvę išmestu galingu žvaigždės plazmos pliūpsniu. Mokslininkai tai laiko paprasčiausiu sutapimu. Saulę stebintys NASA palydovai STEREO jau antrą kartą per 10 dienų užfiksavo Saulės audros metu į Saulę nukritusią kometą, pranešė „Space.

Saulę stebinti NASA kosminė observatorija SOHO užfiksavo keistą sutapimą: susidarė įspūdis, kad į Saulę nukritusi kometa sukėlė stiprią žvaigždės vainiko masės išvaržą – į kosminę erdvę išmestą galingą plazmos pliūpsnį. Tokiuose į kosmosą išmestuose Saulės vainiko masės išvaržos dalelių debesyse gali būti milijardai tonų plazmos. Tais atvejais, kai plazmos debesys būna išmesti Žemės kryptimi, po 3 - 4 dienų jie pasiekia mūsų planetą ir sukelia silpnesnes ar stipresnes magnetines audras.

Anksti trečiadienį Žemę turėtų pasiekti galinga Saulės vainiko masės išvarža – į kosmosą mūsų planetos kryptimi paleistas plazmos pliūpsnis.Yra net ir tokia tikimybė, kad Lietuvos gyventojai šiomis naktimis gali pamatyti Šiaurės pašvaistę. Saulės vainiko masės išvaržą sekmadienį užregistravo NASA palydovas „Solar Dynamics Observatory“, nuolat stebintis Saulę įvairiuose elektromagnetinių bangų spektro diapazonuose.