Po Saulėje įvykusios vainiko masės išvaržos į kosmosą Žemės kryptimi išmestas plazmos pliūpsnis laikinai gali sutrikdyti radijo ryšį ir gerokai sustiprinti poliarines pašvaistes, skelbia NASA.
Pirmoji didelė Saulės vainiko masės išvarža užregistruota pirmadienį, kiek vėliau sekė ir antroji, praneša „Space.com“. Pasak mokslininkų, pirmasis Saulės plazmos dalelių srautas Žemės magnetinį lauką turėjo pasiekti trečiadienio naktį, maždaug 22.20 val. Lietuvos laiku, neatmetama tikimybė, kad tai gali atsitikti ir 7 val. vėliau.
Abu Saulės plazmos pliūpsniai šiandien Žemėje gali sukelti mažo ir vidutinio stiprumo magnetines audras, kurių poveikis gali būti jaučiamas aukštųjų šiaurinių platumų regionuose. Šios magnetinės audros gali laikinai sutrikdyti GPS palydovų signalus, radijo komunikacijas ir elektros tinklų veiklą, sakoma pranešime.
Pasak JAV nacionalinės Vandenynų ir atmosferos administracijos Kosminių orų prognozavimo centro atstovų, dėl Saulės vainiko masės išvaržų poveikio gruodžio 29 d. prognozuojamos G1 kategorijos (nedidelės) magnetinės audros, o radijo ryšio sutrikimai prognozuojami iki pat gruodžio 31 dienos. Taip pat skelbiama, kad dėl šių įvykių poliarinės pašvaistės Žemėje sustiprės nuo 20 iki 40 proc.
Daugelis ekspertų prognozuoja, kad sustiprėjęs Saulės aktyvumas bus jaučiamas dar kelerius metus. Dabartinio 11 metų trukmės Saulės aktyvumo ciklo viršūnė turėtų būti pasiekta 2013 metais.