Astronomai teigia aptikę iki šiol neįtikėtinu laikytą reiškinį: planetas, kurios neturi žvaigždės šeimininkės ir tiesiog keliauja po kosmosą.
Per dvejus metus trukusį kosmoso tyrimą, mokslininkai rado 10 planetų, savo mase prilygstančių didžiausiai Saulės sistemos planetai Jupiteriui. Tačiau jos taip smarkiai nutolę nuo artimiausios žvaigždės, kad kai kurios, galima sakyti, tiesiog laisvai klajoja po Paukščių Taką, praneša naujienų agentūra AFP.
Britų mokslo žurnale „Science“ paskelbtas tyrimas paruošia naują dirvą egzoplanetų, egzistuojančių už mūsų Saulės sistemos ribų, mokslui.
Nuo 1995 metų nustatyta daugiau kaip 500 tokių planetų. Tačiau šios yra pirmosios Jupiterio dydžio egzoplanetos, skriejančios tokiu dideliu nuotoliu nuo artimiausios žvaigždės ar netgi jos „nesaistomos“.
Paiešką vykdę mokslininkai žvalgėsi objektų, kurie nuo žvaigždės nutolę per 10–500 astronominių vienetų. Astronominis vienetas (AU) naudojamas atstumams Saulės sistemoje nustatyti, jis lygus vidutiniam atstumui tarp Saulės ir Žemės (149,6 mln. kilometrų).
Palyginimui, Jupiterį nuo Saulės skiria tik kiek daugiau nei 5 AU, o Neptūną, tolimiausią planetą, – 30 AU.
Planetų teorija teigia, kad planetos yra dujų ir dulkių sankaupos, pavergtos savo žvaigždžių ir pasmerktos aplink jas skrieti tol, kol gyvuoja žvaigždė.
Naujame tyrime teigiama, kad šios labai tolimos planetos iš gravitacinių grandinių išsilaisvino ankstyvoje fazėje.
„Jos galėjo susiformuoti protoplanetiniuose diskuose ir pamažu išsibarstyti po laisvas ar labai tolimas orbitas“, – sakoma tyrime.
Straipsnį parašė dvi mokslininkų komandos, per dvejus metus, naudodami gravitacinio mikrolęšio techniką, ištyrė dešimtis milijonų Paukščių Tako žvaigždžių. Gravitacinis lęšis – reiškinys, kuomet šviesa iš labai tolimo ir ryškaus šaltinio „užlinksta“ už masyvaus arčiau esančio objekto.
„Šio atradimo reikšmė yra didžiulė. Mes pirmą kartą pamatėme naują planetų masės objektų populiaciją mūsų galaktikoje. Dabar mums reikia tirti jų savybes, pasiskirstymą, dinamines būsenas ir istoriją“, – teigė vokiečių astronomas Joachimas Wambsganssas.
