Astronomai teigia, kad kosmoso gilumoje pastebėti šeši ypač ryškūs blyksniai – tai senos sprogstančios žvaigždės, kurios yra naujo tipo supernovos.
„Turime visiškai naują klasę objektų, kurių negali paaiškinti jokie iki šiol matyti modeliai“, – teigia keistų sprogimų tyrimui vadovavęs Robertas Quimby iš Kalifornijos technologijos instituto.
Dauguma supernovų sprogimų įvyksta tuomet, kai labai masyvi žvaigždė išdegina visą kurą. Tuomet jos branduolys suyra ir ji sprogsta, po savęs palikdama neutroninę žvaigždę arba juodąją skylę.
Rečiau pasitaikančiu atveju vėstančios senstančios taip vadinamos raudonosios žvaigždės masė perduodama „baltajai nykštukei“, karštam ir tankiam senos žvaigždės branduoliui, kuris galiausiai pats suyra ir tuomet sprogsta.
Tačiau šešios R. Quimby ir jo komandos stebėtos supernovos neturėjo jokių šioms žinomoms supernovoms būdingų cheminių pėdsakų.
Tyrimas prasidėjo 2005 metais, kai R. Quimby pastebėjo supernovą SN 2005ap, kuri buvo 100 mlrd. kartų ryškesnė nei Saulė ir pasirodė beesanti dvigubai ryškesnė nei ankstesnė rekordininkė.
Maždaug tuo pačiu metu „Hubble“ kosminis teleskopas aptiko taip pat keisto cheminio spektro supernovą, pavadintą SCP 06F6.
Tai paskatino suburti specialią komandą „laikiniems gyventojams“, kaip vadinami šie efemeriški blyksniai, danguje ieškoti. Tam jie pasitelkė didelius teleskopus Kalifornijoje, Havajuose ir Kanarų salose.
Supernovų tinklą papildė dar keturi nauji objektai. Jie aptikti mažose, vadinamosiose nykštukinėse galaktikose, turinčiose keletą milijardų žvaigždžių.
Britų mokslo žurnale „Nature“ mokslininkų komanda teigia, kad naujosios supernovos yra ypač karštos – jų temperatūra siekia apie 20 tūkst. laipsnių Celsijaus, o sprogimo banga kosmosu keliauja maždaug 10 tūkst. kilometrų per sekundę greičiu.
Be to, jos išblėsta žymiai lėčiau – maždaug per 50 dienų, kai „įprastoms“ supernovoms, kurių ryškumas priklauso nuo radioaktyvaus skilimo, reikia vos kelių dienų ar kelių savaičių
Tačiau vis dar nežinoma, kodėl jos tokios ryškios. Vienas galimų paaiškinimų – ryškumo šaltinis yra „pulsuojanti“ žvaigždė, labai didelė žvaigždė, nusimetanti dujų sluoksnius, kuriuose nėra vandenilio. Kai žvaigždė galiausiai sprogsta supernova, sprogimas sluoksnius įkaitina iki itin aukštų temperatūrų, o tai sukelia švytėjimą.
„Šios naujos supernovos labai įdomios, nes jos 10 kartų ryškesnės nei visos kitos ir leidžia mums raustis giliau erdvėje ir laike, atgal iki pirmųjų 10 proc. Visatos amžiaus“, – teigė prancūzų astronomas Francoise Combesas.
