Astronomai teigia užfiksavę, kaip manoma, seniausią iki šiol stebėtą galaktiką – žvaigždžių telkinį, susidariusį dar pačioje visatos kūdikystėje.
Mažytė šviesos dalelė, kurią užfiksavo kosminis teleskopas „Hubble“, iki Žemės keliavo 13,2 tūkstančius milijonų metų, o tai reiškia, kad galaktika gimė praėjus 480 mln. metų po Didžiojo sprogimo, kurio metu ir gimė kosmosas.
Anot mokslininkų, tikriausiai yra ir dar senesnių galaktikų, tačiau jas aptikti galės tik naujos kartos jutikliai, sumontuoti „Hubble“ teleskopo įpėdiniuose, praneša naujienų agentūra AFP.
„Artėjame prie pirmųjų galaktikų, kurios, kaip manome, formavosi maždaug 200–300 mln. metų po Didžiojo sprogimo“, – teigė Kalifornijos universiteto Santa Kruze astronomijos ir astrofizikos profesorius Garthas Illingworthas.
Žvaigždžių skleidžiamos šviesos amžių skaičiuojantys mokslininkai tiria raudonąjį poslinkį – kuo toliau šviesa keliauja, tuo didesnis ir „raudonesnis“ tampa jos bangos ilgis. Tad didesnis raudonasis poslinkis rodo, kad objektas yra labai senas, nes praeina milijardai metų, kol jo išspinduliuota šviesa per besiplečiančią visatą pasiekia mus.
Naujai aptikta galaktika UDFj-39546824 rasta piršto nago dydžio dangaus srityje, vadinamoje „Hubble Ultra-Deep Field“, kuri 2009 ir 2010 metais skenuota 87 valandas.
Mokslininkai paskaičiavo, kad jos raudonasis poslinkis siekia net 10,3, tad ši galaktika yra gerokai senesnė nei ankstesnioji praėjusį spalį atrasta rekordininkė, kurios raudonasis poslinkis buvo 8,6.
„Šis rezultatas yra ant mūsų galimybių ribos, tačiau mes mėnesius atlikome tyrimus jam patikrinti, tad dabar jaučiamės gana tikri“, – pranešime spaudai cituojamas G. Illingworthas.
Nepaisant garbaus amžiaus, ši galaktika yra labai mažutė, lyginant su vėlesnėmis. Mūsų pačių Paukščių takas yra 100 kartų didesnis. Stebėjimų metu taip pat pastebėtos dar trys galaktikos, kurių raudonasis poslinkis didesnis nei 8,3.
Kartu sudėjus, šie atradimai leidžia manyti, kad praėjus maždaug 480–650 mln. metų po Didžiojo sprogimo, galaktikos patyrė dramatiškų pokyčių, teigiama britų žurnale „Science“ paskelbtame tyrime.
Per šiuos 170 mln. metų, ankstyvojoje visatoje gimstančių žvaigždžių skaičius padidėjo 10 kartų.
„Per tokį trumpą periodą, apimantį vos 1 proc. dabartinio visatos amžiaus, tai nuostabą keliantis padidėjimas“, – pažymėjo G. Illingworthas.
Didėjant žvaigždžių skaičiui, daugėjo ir galaktikų, o tai paremia teoriją, kad galaktikų formavimąsi skatina gravitacinė mažai pažįstamos tamsiosios medžiagos trauka.
Šias galaktikas aptikti padėjo „Hubble“ teleskope neseniai įrengta kamera „ Field Camera 3“. Ji leido padidinti teleskopo raudonojo poslinkio jautrumą.
Tačiau mokslininkai teigia, kad 10,3 raudonasis poslinkis greičiausiai ir bus šio teleskopo riba. Norintiems dar toliau į praeitį žvilgtelėti astronomams teks laukti Jameso Webbo kosminio teleskopo, kurį NASA ketina paleisti 2014 metais.
