Sekmadienį iš pirmosios misijos į asteroidą grįžęs japonų zondas „Hayabusa“ galėjo atgabenti pirmuosius šių dangaus kūnų mėginius .
Tačiau šios zondo atgabentos kosminės dulkės gali pateikti daugiau klausimų, nei atsakymų, mano mokslininkai.
Iš kur asteroidai atsirado?
Nors dalis į Žemę nukritusių meteoritų yra nuo Mėnulio ir Marso atskilę uolienos, dauguma jų, manoma, atkeliauja iš asteroidų žiedo. Vis dėlto, jau daugelį metų mokslininkai bando išsiaiškinti, iš kokių asteroidų meteoritai atkeliauja, rašo portalas SPACE.com.
Problema ta, kad mokslininkai gali ištirti į Žemę nukritusių meteoritų sudėtį, tačiau asteroidų sudėtį nustatyti sudėtinga, nes jie yra ir gana maži, ir smarkiai nutolę.
Ilgą laiką, naudojant teleskopus surinkti duomenys rodė, kad asteroidų ir meteoritų sudėtis nesutampa. Neseniai erdvėlaiviai, skirti asteroidų tyrimui, tokie kaip NASA „Galileo“ ir „NEAR Shoemaker“ zondai, padėjo praskleisti šios paslapties šydą. Manoma, kad akmenuoti meteoritai, vadinami chondritais, atkeliauja iš tokių pačių uolingų, S klasės asteroidų. O jų sandaros skirtumus gali nulemti erozija, kurią asteroidai patiria dėl kosminės radiacijos ir susidūrimo su kitomis uolienomis.
„Planuojamas mėginio iš asteroido atgabenimas su „Hayabusa“ gali būti kitas didelis žingsnis, patvirtinantis tai, ką mes manome žinantys apie S klasės asteroidų ir paprastų chondritų ryšį“, – teigė planetų mokslininkas Danas Durda iš Southwesto tyrimų instituto Boulderyje, JAV.
Asteroidai be dulkių?
„Hayabusa“ aptiko, kad nedidelis, netoli žemės esantis uolingas asteroidas Itokawa, kurį zondas aplankė, neturi gilaus, miltelių pavidalo regolito, arba purvo, sluoksnio, kuris randamas ant didesnių uolinių asteroidų, tokių kaip Eros.
„Hayabusa“ padėjo atsakyti į klausimą, kaip atrodo mažų asteroidų paviršius, tačiau tuomet kilo naujas klausimas – kokios mažo asteroido paviršių veikiančios jėgos galėtų pašalinti regolitą“, – teigė mokslininkas Jay'us Meloshas iš Indianos Purdue universiteto.
Vietoj jo, kad būtų nuneštas nuo Itokawos, regolitas galėjo būti susiurbtas į asteroido vidų. Gravitacinė trauka, kuri veikia asteroidą, kai jis praskrieja netoli Žemės, galėjo taip pat pertvarkyti šiuos dulkių grūdelius.
„Netoli Žemės esančių asteroidų paviršius gali labai skirtis nuo tų, kurie yra asteroidų žiede“, – tvirtina J. Meloshas.
Koks asteroidas ryškiausias?
Ryškiausias asteroidas yra Vesta. Jos paviršius dėl nežinomų priežasčių šviečia triskart ryškiau nei Mėnulis. Toks neįprastas ryškumas leidžia manyti, kad asteroidas turi stiprų magnetinį lauką, kuris padeda apsisaugoti nuo saulės vėjo nešamų dalelių, kurios paprastai užteršia asteroidus.
Šiuo metu Vestos ir didžiausio žiede esančio asteroido Cereso link keliauja erdvėlaivis „Dawn“. Tačiau šis erdvėlaivis neturi magnetometro, tad negalės magnetinio lauko išmatuoti, teigė D. Durda.
Ar mums kyla pavojus?
Itokawa yra pirmasis asteroidas, kurį aplankė kosminė misija ir kuris kelia potencialią grėsmę žmonijai. Kol kas nustatyta 812 netoli Žemės esančių asteroidų, kurių plotis – didesnis kaip kilometras.
Mokslininkai atmetė galimybę, kad Žemė galėtų susidurti su šiais dideliais objektais, tačiau grėsmę kelia ir mažesnieji. O mokslininkai mano, kad vis dar neatrasta dešimtys netoli Žemės esančių didelių asteroidų.
Tyrėjai sukaupia vis daugiau žinių apie tai, kaip asteroidai elgiasi. Pavyzdžiui, NASA infraraudonųjų spindulių kosminis teleskopas WISE galėtų padėti mokslininkams geriau suprasti taip vadinamą Jarkovskio efektą, kai šiluminis nuolat besisukančio asteroido spinduliavimas skatina jį judėti kosmose.
Dėl Jarkovskio efekto atsirandančios jėgos išmatavimas būtų neabejotinai naudingas kuriant modelius, tvirtina asteroidų tyrinėtojai.
