asteroidai

Kol pasaulis buvo užsiėmęs šeštadieniais reikalais, futbolo aikštės skersmens asteroidas prašvilpė pro mūsų planetą. NASA mokslininkai masyvų asteroidą Arizonos observatorijoje pastebėjo, likus vos kelioms valandoms iki jo praskridimo. Vos po 21 valandos nuo pradinio pastebėjimo, asteroidas 2018 GE3 prisigretino kiek nejaukiai arti. Skriedamas ~106 000 km/h greičiu, asteroidas nuo Žemės buvo per pusę vidutinio atstumo tarp Žemės ir Mėnulio.

JAV nacionalinė kosmoso agentūra patvirtino misijos į asteroidą „16 Psyche“ grafiką. Mokslininkai apskaičiavo, kad šiame dangaus kūne brangiųjų metalų yra už 10 tūkst. kvadrilijonų. 2022 metais į skraidantį Klondaiką bus išsiųstas pirmasis zondas. Zondas tik ištirs aplinką, apie galimą brangiųjų metalų kasybą kol kas dar nėra kalbama. Mokslininkai nori detaliai ištirti kosminį kūną ir nustatyti galimą išteklių gavybos būdą. Kol kas tikrai žinoma tik viena.

2015 m. buvęs JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, kuris leidžia komerciniais tikslais išgauti vertingas medžiagas iš dangaus kūnų. Tai geros naujienos didelėms įmonėms, kurios ketina plėsti savo veiklos sritį kosmose. „Deep Space Industries“ atstovas teigia, jog įmonė planuoja ieškoti asteroidų, vertinti jų sudėtį, užsiimti asteroidų kasyba ir iš jų išgauti naudingas medžiagas. Gautas iškasenas įmonė taip pat apdoros bei paruoš naudojimui.

Iš lūpų į lūpas perduodamas patarimas sako, jog jei pamatysi danguje krentančią žvaigždę, greitai sugalvok norą. Jis išsipildys ir visus metus būsi laimingas ir sveikas. Vienintelis minusas, kad nepasakoma, kas atsakingas už noro išpildymą. Ar tas žiburys, kuris sudegė? Kai iš medžiagos formavosi Saulės sistemos planetos, Jupiteris neleido susidaryti dar vienai planetai. Manoma, kad dauguma asteroidų yra iš šios medžiagos. Jie skrenda tarp Marso ir Jupiterio.

Japonijos kosminis zondas, kuris per šešerių metų misiją turėtų ištirti vieną tolimą asteroidą, bus paleistas pirmadienį, nes raketos startas anksčiau buvo atidėtas dėl blogų orų, pranešė pareigūnai. Dabar planuojama, kad Japonijos pagrindinė raketa nešėja H-IIA, turinti iškelti zondą „Hayabusa 2“, pakils iš Tanegašimos kosminio centro šalies pietuose pirmadienį 13 val. 22 min. vietos (6 val. 22 min.

JAV kosminės agentūros NASA programa, skirta Žemei pavojingų asteroidų aptikimui ir planetos apsaugojimui nuo susidūrimų su jais, yra beviltiška ir smarkiai atsilieka nuo reikalavimų, pirmadienį paviešintas programos audito išvadas skelbia „Physorg.com“. „Iš metinio 40 mln. JAV dolerių tik 1 mln. skiriamas asteroido atrėmimo strategijai ar teritorijų, kurioms gresia smūgis, evakuacijai“, – pabrėžė NASA inspektorius, generolas Paulas Martinas.

Gali būti, kad Žemę milžiniški asteroidai daužė net milijardu metų ilgiau, nei manyta iki šiol. Jeigu ši teorija pasitvirtins, pirmosios gyvybės planetoje užuomazgos išgyveno net tikromis apokalipsės sąlygomis. Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų. Manyta, kad planetą dar šimtus milijonų metų daužė dangaus kūnai, kurių daugumos skersmuo buvo didesnis negu kilometras. Skaičiuota, kad bombardavimas iš kosmoso turėjo sustoti maždaug prieš 3,8 mlrd. metų.

 Gali būti, kad Žemę milžiniški asteroidai daužė net milijardu metų ilgiau, nei manyta iki šiol. Jeigu ši teorija pasitvirtins, pirmosios gyvybės planetoje užuomazgos išgyveno net tikromis apokalipsės sąlygomis. Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų. Manyta, kad planetą dar šimtus milijonų metų daužė dangaus kūnai, kurių daugumos skersmuo buvo didesnis negu kilometras. Skaičiuota, kad bombardavimas iš kosmoso turėjo sustoti maždaug prieš 3,8 mlrd. metų.

NASA asteroidų perėmimo misija gali išbandyti naują Žemės gynybos metodą. Drąsus NASA planas nusileisti asteroide šalia Mėnulio gali patikrinti ir naują Žemės apsaugos nuo pavojingų kosminių kūnų būdą. Pernai agentūra pranešė ketinanti nutempti netoli Žemės skriejantį asteroidą į stabilią Mėnulio orbitą, kur jį retkarčiais galėtų aplankyti astronautai. NASA tebederina detales misijos, kurios metu gali būti perimtas visas mažas kosminis kūnas ar uoliena nuo didelio asteroido paviršiaus.

Asteroidai stebėtinai reguliariai bombarduoja Žemę, o kai kurių smūgio energija prilygsta didelį miestą sunaikinti galinčioms atominėms bomboms, teigia mokslininkai. Asteroidų paieškas vykdančios organizacijos „B612 Foundation“ atstovų teigimu, nuo XXI amžiaus pradžios kelios dešimtys asteroidų įsirėžė į Žemę.

 Apie ką paprastai galvojate, kai žiūrite į žvaigždes? Ar esame ne vieni Visatoje? Kur ji baigiasi? Tiesa ta, kad toli gražu ne į visus klausimus galime atsakyti. Tiksliai net nežinome, kokia didelė ji yra. O dalykai, kuriuos mokslininkai jau sugebėjo išsiaiškinti, išties neįtikėtini. Štai keletas iš jų – galėsite apie tai pamąstyti, kai pažvelgsite į žvaigždėtą dangų.

Žemės drebėjimai asteroiduose, kurių orbitos priartėja prie Žemės, dažniausiai vyksta dėl Marso gravitacijos poveikio, nustatė Masačusetso Technologijos instituo (MIT) mokslininkai. Pasak jų, dėl tos pačios priežasties šie asteroidai nukrypsta nuo pradinių savo orbitų. JAV mokslininkai tokią išvadą priėjo išnagrinėję 60 sąlyginai netoli Žemės skriejančių asteroidų judėjimo ypatumus.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos inžinieriai pademonstravo robotą, kuris galės judėti stačiomis uolų sienomis ir kalnų šlaitais naudodamas šimtus trumpų kabliukų, kuriais bus užsikabinama už nelygumų. Robotas vadinasi LEMUR IIB. Kiekviena iš jo „rankų“ turi daugiau nei 750 kabliukų, kurie kabinasi už grubaus asteroido ar kitos planetos paviršiaus.

Robotizuoti kosminiai aparatai galės pakeisti bet kurios grėsmę mūsų planetai keliančios kosminės uolienos trajektoriją ir apsaugoti Žemę nuo susidūrimo. Tokia vizija svarstoma Jungtinėse Tautose (JT), o kai kurios šio plano dalis JT jau patvirtino. Jų įgyvendinimas bus pradėtas jau šių metų gruodį.

Tomas Asminavičius Visatos platybėse plaukioja daugybė įvairių objektų, ir gali būti įdomu, kokie gi pagrindiniai jų skirtumai. Vis dėl to, ne visi kosmoso objektai tėra paprasčiausi akmens gabalai (nors tokių taip pat yra nemažai). Ypač dažnai maišomi meteorų, meteoritų, asteroidų ir kometų pavadinimai.

Maždaug ketvirtis Mėnulio kraterių gali būti užpildyti ne Mėnulio gruntu ir uoliena, kaip buvo manoma anksčiau, o nedideliu greičiu skriejusių ir su Mėnuliu kadaise susidūrusių asteroidų fragmentais, skelbia planetologai straipsnyje, kuris publikuotas žurnale „Nature Geoscience“. Vienu iš charakteringiausių Mėnulio bruožų laikomi didžiuliai krateriai, kuriais nusėta tiek matoma, tiek kita Mėnulio pusė. Jie susiformavo nukritus asteroidams.

Šiemet Velykos sutampa su gana intensyviu kosminiu judėjimu Žemės prieigose. Jei tik dangus bus giedras, švenčių dienomis netrukus po saulėlydžio plika akimi dangaus skliaute turėtume įžiūrėti kometą. Nors oficialiai ji vadinama „Pan-STARRS“ (C/2011 L4), ji taip pat buvo praminta ir „Velykų kometa“, rašo Italijos dienraštis „Corriere della Sera“. Ši kometa buvo atrasta 2011 m. birželio 6 d. 1,8 metro skersmens „Pan-Starrs 1“ teleskopu Havajuose.

Kitą savaitę Kanados kosmoso agentūra (CSA) į orbitą iškels asteroidų žvalgybai skirtą savo palydovą „NEOSSat“ (Near-Earth Object Surveillance Satellite). Pasak CSA atstovų, šis palydovas apsisuks aplink Žemę kas 100 minučių ir visą laiką stebės kosminę erdvę šalia Saulės ieškodamas dar neatrastų asteroidų, kurie vieną dieną gali priartėti prie Žemės.

Žemę nuo grėsmingų asteroidų ginti galėtų... saulės lazeriai, byloja naujausio tyrimo rezultatai. JAV mokslininkai sukūrė planą, kaip panaudojant saulės energiją, būtų galima per 60 minučių išgarinti, pavyzdžiui, asteroidą 2012 DA14, kuris penktadienį praskriejo labai arti Žemės. Maža to, ta pati saulės lazerių sistema galėtų naikinti ir dešimtkart didesnius kosminius kūnus. Tiesa, tam reikėtų daugiau laiko – maždaug vienerių metų vienam asteroidui.

Astronomai kasmet aptinka maždaug 900 naujų asteroidų, kurie skrieja sąlyginai arti Žemės. Šie kosmoso kūnai yra ne tik skraidančios Mendelejevo lenteles, bet ir patrauklus bei vertingas iškasenų šaltinis, rašo „Business Insider“. Šią savaitę visiškai netoli žemės praskries vienas tokių asteroidų, kurio vertė gali siekti 195 mlrd.

Nors metalų ir kitų naudingųjų iškasenų gavyba Saulės sistemos asteroiduose iki šiol buvo tik mokslinės fantastikos objektas, ši hipotetinė veikla jau tampa realiais verslo projektais ir investicijomis. Jungtinėse Valstijose šiandien įsteigta nauja vadinamosios kosminės kalnakasybos bendrovė „Deep Space Industries“, kuri užsiims naudingųjų iškasenų gavyba iš netoli Žemės skriejančių atsteroidų. Pirmieji kasybos darbai turėtų prasidėti po 10 metų.

JAV kosmoso ekspertų grupė pritarė privataus kosminio teleskopo „Sentinel“ projektui. Jį planuojama paleisti į kosmosą 2017 metais. Pelno nesiekianti JAV organizacija „B612 Foundation“ ir jos partnerė bendrovė „Ball Aerospace“ planuoja paleisti į orbitą specialiai asteroidų stebėjimams skirtą teleskopą „Sentinel“, praneša „Space.

Giedra rudens naktis – pats tinkamiausias laikas pažvelgti į žvaigždes ir bent pabandyti įminti tūkstančius metų žmonėms ramybės neduodančias visatos paslaptis. Visi norintieji į dangaus skliautą pažvelgti pro teleskopą neseniai turėjo puikią progą tai padaryti apsilankę Molėtų observatorijoje, kur vyko astronomų renginys, skirtas plačiajai visuomenei, – „Tyrėjų naktis“. Habil. dr.

JAV pelno nesiekianti organizacija pranešė apie planus į kosmosą paleisti asteroidų ieškosiantį teleskopą, skelbia BBC. „Sentinel“ infraraudonųjų spindulių teleskopo užduotis bus surasti ir sekti galimai pavojingus netoli Žemės esančius asteroidus. Projektas kainuos kelis šimtus milijonų dolerių ir bus finansuojamas iš privačių aukų.

Grupė NASA mokslininkų iš Reaktyvinio judėjimo laboratorijos, vadovaujama Amy Mainzer, išstudijavo Žemės orbita skrendančio infraraudonųjų spindulių teleskopo WISE duomenis ir patikslino bendrą potencialiai pavojingų asteroidų skaičių, kurie „sukiojasi“ netoli Žemės. Priminsime, jog potencialiai pavojingu asteroidu (angl. Potentially hazardous asteroids, PHA) vadinamas toks dangaus kūnas, kuris priartėja prie mūsų planetos ne mažiau kaip 8 mln.

Mokslininkai įvardijo 10 valstybių, kurioms gresia didžiausias Žemės susidūrimo su asteroidu pavojus. Naujas NASA atliktas ir pats tiksliausias Žemei potencialiai pavojingų asteroidų tyrimas atskleidė, kad su mūsų planeta susidurti gali beveik 4 700 asteroidų. Atsižvelgiant į galimą skaičiavimų paklaidą šis skaičius gali būti 1500 didesnis arba mažesnis.

JAV naujausių technologijų magnatų grupė planuoja mokslinę fantastiką paversti tikrove ir išgauti naudingas iškasenas iš netoli Žemės skriejančių asteroidų, informuoja AP. Planuojama naudoti automatiškai veikiančius erdvėlaivius ir iš pro Žemę reguliariai praskriejančių asteroidų išgauti raketų kurą bei vertingas iškasenas, kaip auksas ir platina. Vienas iš bendrovės „Planetary Resources Inc.“ įkūrėjų prognozuoja, kad tai padaryti pavyks iki 2020 metų.

Masačiusetso technologijų institutas pranešė apie paslaptingą projektą, kurio kūrėjai tikisi sukurti naują gamtos išteklių eksplotavimo metodą. Bendrovė „Planetary Recources“ savo planus ruošiasi pristatyti balandžio 24 dieną. Trumpame pranešime skelbiama, kad naujo projekto dalyviai ketina radikaliai pakeisti požiūrį į kosmoso tyrimus bei išteklių gavybą ir papildyti pasaulio BVP trilijonais JAV dolerių, rašo theverge.

Nors Jupiterio trauka saugo Žemę nuo jos pusėn skriejančių ilgo periodo kometų, paaiškėjo, kad ši apsauga nėra įvairiapusė: Jupiteris į mus nukreipia asteroidus. Dar XIX amžiuje prancūzų matematikas Pierre'as Simonas Laplace'as buvo apskaičiavęs, kad kometos labai dažnai priartėja prie Jupiterio. Iki šiol buvo manoma, kad Jupiterio trauka saugo Žemę nuo kometų, „išmesdama“ daugelį jų iš Saulės sistemos.

Du asteroidai buvo pavadinti programuotojų Kennetho Thompsono ir Denniso Ritchie garbei. Šie du mokslininkai labai prisidėjo prie operacinės sistemos „Unix“ kūrimo. Asteroidus, kuriems buvo suteikti Thompsono ir Ritchie vardai, 2008 metais atrado astronomai Tomas Glinosas ir Davidas H. Levy. „Jet Propulsion Laboratory“ duomenų bazėje šie kosminiai objektai pavadinti 00909 Kenthompson ir 294727 Dennisritchie.

Gali būti, kad didžiulė mūsų Paukščių Tako galaktikos centre esanti juodoji skylė kasdien naikina asteroidus, teigiama naujame tyrime. Keletą metų NASA „Chandra“ kosminis aparatas fiksavo maždaug kartą per dieną iš mūsų galaktikos centrinės juodosios skylės, vadinamos Šauliu A*, sklindančius rentgeno spindulių žybsnius. Gali būti, kad šiuos žybsnius sukelia asteroidai, krentantys į supermasyvios juodosios skylės nasrus, teigia mokslininkai.

Visus domina klausimas, ar pasaulio pabaiga yra tikėtina, rašo „The Guardian“. Ilgainiui augant žmonijos moksliniam išprusimui, atsakymas į šį klausimą tampa ne toks jau ir mistinis. Atsižvelgiant į pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusius įvairių rūšių katastrofų filmus, galima numanyti, kad žmoniją savotiškai žavi pasaulio pabaigos tikimybė. Realybėje mes neturime galimybės numatyti kada ir kaip žmoniją ištiks pražūtis. Gyvybė, nuo pat atsiradimo prieš 3,5 mlrd.

Visą dangų tyrinėjęs NASA teleskopas aptiko, kad netoli Žemės skrieja mažiau potencialiai pavojingų asteroidų. Mokslininkai suskaičiavo 19,5 tūkst. vidutinio dydžio asteroidų. Tai beveik 50 proc. mažiau nei anksčiau pateiktas 35 tūkst. siekęs skaičius. Taigi galima manyti, kad „asteroidų Žemei keliamas pavojus yra mažesnis nei anksčiau manyta“, pažymi NASA pareigūnai. Vis dėlto dar yra tūkstantis asteroidų, kurių skersmuo gali siekti 5,3 tūkst. kilometrų ir kurie vis dar neatrasti, rašo SPACE.

Šiandien Žemėje randami brangieji metalai gali būti dangiškos kilmės, prieš milijardus metų atkeliavę iš kosmoso, teigia mokslininkai. Tuomet, kai Žemė dar tik formavosi, dabar planetą sudarančios medžiagos jungėsi ir skirstėsi sluoksniais, priklausomai nuo jų svorio – lengvesnės medžiagos iškilo į paviršių ir dabar sudaro Žemės plutą, o sunkesnės, tokios kaip geležis, nugrimzdo į Žemės vidų, rašoma OurAmazingPlanet.com.

Kinijos mokslininkai nagrinėja galimybę „atitempti“ į Žemės orbitą dar vieną dangaus kūną, kuris taptų antruoju natūraliu mūsų planetos palydovu. Tsinghua universiteto Pekine (Kinija) mokslininkų grupė, vadovaujama Hexi Baoyino, siūlo nukreipti į orbitą aplink Žemę vieną iš netoliese skriejančių asteroidų ir net yra parinkę tinkamiausią kandidatą, praneša „Technology Review“. Paprastai netoli Žemės skriejantys asteroidai yra diskusijų apie galimą pavojų mūsų planetai objektas.

Rusijos valstybinis akademiko V. Makejevo vardo raketinis centras (rus. GRC) kuria Žemei pavojingų asteroidų naikinimo sistemą, kurioje bus naudojamos raketos su branduoliniais užtaisais. Apie tai, remdamasi Ispanijoje vykusios konferencijos „Kosmoso savaitė" metu surengto GRC pristatymo medžiaga, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Pranešama, kad šiuo metu rusų mokslininkai ir inžinieriai užbaigė parengiamąjį tokios kosminės apsaugos sistemos projektavimą.

Mokslininkai pasiūlė naują ir gana originalų būdą nežemiškoms civilizacijoms ieškoti. Šią idėją pasufleravo tikėtina žmonijos ateitis ieškant prieinamų gamtos resursų. Edinburgo universiteto (D. Britanija) astronomas Duncanas Forganas ir Smithsono astrofizikos centre Harvarde (JAV) dirbantis jo kolega Martinas Elvisas  mokslo publikacijų svetainėje „Arxiv.org" paskelbė straipsnį, kuriame siūlomas naujas nežemiškų civilizacijų paieškų būdas.

Kosminis infraraudonųjų spindulių teleskopas WISE užbaigė NEOWISE tyrimų projektą. Atliktų stebėjimų metu Saulės sistemoje buvo aptikta 20 nežinomų kometų, daugiau nei 33 000 asteoridų, skriejančių pagrindiniame asteroidų žiede, ir 134 Žemei artimi objektai. Taip vadinami asteroidai ir kometos, kurių orbitos yra ne daugiau nei už 45 mln. kilometrų nuo Žemės orbitos aplink Saulę, pranešė NASA. Kosminis teleskopas WISE buvo paleistas į orbitą 2009 m. gruodį.

Daugėja įrodymų, kad gyvybė Žemėje susiformavo ne savaime, o buvo „pasėta“ iš kosmoso atkeliavusių asteroidų ir kometų, praneša BBC. Ankstesnių tyrimų metu paaiškėjo, kaip amino rūgštys – esminės gyvybės sudedamosios medžiagos – galėjo susiformuoti kitose kosmoso vietose. Amino rūgštys yra į dešinę arba į kairę pusę susuktos spiralės formos molekulės.

Erdvėlaivių su saulės burėmis flotilė galėtų užstoti asteroidams Saulės radiaciją ir taip pakeisti jų keliavimo kryptį, siūlo prancūzų mokslininkas. Toks planas galėtų padėti šiek tiek pakeisti Apofio, kuris 2036 metų balandžio 13 dieną atsidurs šiek tiek per arti Žemės, orbitą. Tačiau ekspertai jau anksčiau įspėjo, kad bet kokie bandymai nukreipti šį kosminį kūną gali tik pabloginti padėtį, rašo tinklalapis SPACE.com.

JAV ir D. Britanijos mokslininkai sukūrė internetinį skaičiuotuvą, galintį įvertinti tikėtinas įvairaus dydžio asteroidų susidūrimo su Žeme pasekmes. Jei kada buvote sau uždavę klausimą, kokie būtų jūsų išgyvenimo šansai, jei netoli jūsų gyvenamosios vietos į žemę rėžtųsi didelis asteroidas, smalsumą patenkinti padės nauja interneto svetainė, skelbia „DailyMail.co.

Tūkstančiai asteroidų nuo 100 metrų iki kelių kilometrų dydžio kelia potencialią grėsmę Žemei, - praneša Rusijos astronomijos institutas. „Link Žemės artėjančių objektų užfiksuota apie 7 tūkstančiai. Potencialiai grėsmę kelia 1000-1200. Iš jų apie 150 objektų dydis siekia daugiau nei kilometrą, tūkstančiai objektų yra nuo 100 metrų iki kilometro“, – teigia instituto direktorius Borisas Šustovas. Pasak jo, kilometrinius objektus nuolat stebi NASA.

Šiandien tarp Žemės ir Mėnulio pralėks iškart du asteroidai – iki 13 metrų skersmens kosminis luitas 2010 RF12 ir iki 22 m dydžio 2010 RX30, pranešė NASA. Tai, kad per vieną parą taip arti nuo Žemės praskries du asteroidai – precedento neturintis įvykis, skelbia „Space.com“. Abu šiuos plika akimi nematomus asteroidus šiemet atrado Mount Lemmon observatorijos Arizonoje (JAV) astronomai, dalyvaujantys netoli Žemės skriejančių kosminių kūnų paieškos programoje.

Tai ne tik mūsų planetos problema. Visa mūsų Saulės sistema yra perkrauta. Visi teleskopai, stebėję dangų nuo 1980-ųjų, atrado begalę asteroidų, esančių netoli mūsų planetos. D.Britanijos astronomai pateikia asteroidų išsidėstymą: Kai asteroidai aptinkami, jie pažymimi balta spalva. Vaizdo medžiagoje matome asteroidų išsidėstymą Saulės sistemoje pagal spalvas.

Sekmadienį iš pirmosios misijos į asteroidą grįžęs japonų zondas „Hayabusa“ galėjo atgabenti pirmuosius šių dangaus kūnų mėginius . Tačiau šios zondo atgabentos kosminės dulkės gali pateikti daugiau klausimų, nei atsakymų, mano mokslininkai. Iš kur asteroidai atsirado? Nors dalis į Žemę nukritusių meteoritų yra nuo Mėnulio ir Marso atskilę uolienos, dauguma jų, manoma, atkeliauja iš asteroidų žiedo.

Dviejų tyrimų rezultatus paskelbę astronomai teigia pirmą kartą asteroide aptikę ledo ir organinių junginių. Šie atradimai paremia teoriją, jog prieš maždaug 4 mlrd. metų Žemę atakavę kometos ir asteroidai atnešė vandens ir anglies junginių molekules, kurios buvo būtinos gyvybės formavimuisi, praneša naujienų agentūra AFP.

Kiekvieną dieną naujasis kosminis teleskopas WISE Saulės sistemoje aptinka dešimtis optiniais teleskopais nematomų asteroidų, pranešė NASA. Infraraudonųjų spindulių diapazone veikianti kosminė observatorija WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) skirta „tamsiųjų“ kosmoso objektų, įskaitant vadinamąsias rudąsias nykštukes (tarpinę padėtį tarp žvaigždžių ir planetų užimančius dangaus kūnus), didelius dulkių debesis bei asteroidus, stebėjimams, skelbia „Space.

Palyginti netoli Žemės gali egzistuoti visa eilė dar nežinomų asteroidų – tokią išvadą priėjo Boulderyje (Kolorado valstija, JAV) veikiančio Kosmoso tyrimų instituto mokslininkai, pranešė „New Scientist“. Pasak astronomų, didelius asteroidus palyginti  lengva pastebėti, nes jie atspindi daugiau šviesos. Tuo tarpu mažesnius (bent 30 – 50 m skersmens) užfiksuoti teleskopais yra gana sudėtinga, jie paprastai pamatomi tik labai priartėję prie Žemės.

Naujausio tyrimo metu astronomai įsitikino, jog Žemė gali „atjauninti“ asteroidus per nuotolį, daug didesnį, nei manyta iki šiol. Šį tyrimą paskatino neįprastos arti Žemės praskriejančių asteroidų savybės. Tyrinėdami nuo asteroido paviršiaus atsispindėjusių spindulių spektrą, mokslininkai gali nustatyti apytikslį jo amžių.