Astronomai kasmet aptinka maždaug 900 naujų asteroidų, kurie skrieja sąlyginai arti Žemės. Šie kosmoso kūnai yra ne tik skraidančios Mendelejevo lenteles, bet ir patrauklus bei vertingas iškasenų šaltinis, rašo „Business Insider“.
Šią savaitę visiškai netoli žemės praskries vienas tokių asteroidų, kurio vertė gali siekti 195 mlrd. JAV dolerių (palyginimui Lietuvos metinis BVP yra beveik penkis kartus mažesnis).
Kol kas bent dvi bendrovės, „Planetary Resources“ ir „Deep Space Industries“ yra viešai pareiškusios apie ketinimus eksplotuoti asteroidus.
Bendrovė „Deep Space“ atskleidė galimą asteroidų kasybos taktiką.
„Deep Space“ ketina 2015 metais paleisti į kosmosą pirmąją zondų flotilę, kurios užduotis bus ištyrinėti gavybai tinkamus asteroidus. Šie nedideli, maždaug nešiojamo kompiuterio dydžio, kosminiai įrenginiai pavadinimu „FireFlies“ bus išsiunčiami į vienkartinę misiją truksiančią nuo 2 iki 6 mėnesių
Kol kas žmonija asteroidus galėjo stebėti tik per teleskopą bei iš meteoritų likučių. Visa bėda, kad toks tyrinėjimas nesuteikia galimybės itin gerai pažinti asteroidų paviršiaus, struktūros ir sukimosi apie savo ašį greičio.
25 kilogramus sveriantis zondas turės praskrieti pro mažesnius asteroidus ir padaryti maždaug 100 nuotraukų, kurių pagalba bus galima įvertinti tokio dangaus kūno būklę. „Deep Space“ domina tokios iškasenos kaip geležis, nikelis ar platina, todėl būtų apmaudu investuoti į beverčio asteroido kasinėjimus.
Bendrovė tikisi, kad pirmųjų kosminių zondų gamyba ir paleidimas į kosmosą kainuos maždaug 20 mln. JAV dolerių. „Deep Space“ teigimu „FireFlies“ zondai bus pakelti į kosmosą drauge su didesniais kitų bendrovių komunikacijų palydovais. „Deep Space“ tikina pirmajam etapui reikalingus pinigus surinksianti iš investuotojų, rėmėjų ir tokių kosminių agentūrų kaip NASA.
2016 metais į misiją bus paleistas kiek didesnis kosminis įrenginys „DragonFly“ Šio zondo misija truks du – tris metus, jos metu „DragonFly“ rinks asteroidų mėginius ir parskraidins juos į žemę detalesniems tyrimams. „Deep Space“ ketina pirkti reikiamus komponenetus iš kitų gamintojų ir pritaikyti juos „DragonFly“ misijai.
Įvertinusi mėginius bendrovė žada paleisti į kosmosą dar vieną kosminį įrenginį, kurio tikslas bus pačiupti ir partempti nedidelį 3-7 metrų asteroidą arčiau Žemės.
Pritrauktą asteroidą imsis apdoroti specialus erdvėlaivis, kuris skaidys uolieną į pavienius metalus ir atskirs nuo asteroido ten esantį ledą. „Deep Space“ teigimu per artimiausią dešimtmetį bus pakankamai išvystytos technologijos ledžiančios tokį ledą perdirbti į kosminį kurą.
Asteroidas taps kosmine degaline aplink Žemę skriejantiems komunikacijų palydovams. Anot „Deep Space“ vadovo Davido Gumpo, vieneri papildomi tokio palydovo veikimo metai jo savininkui galėtų sutaupyti nuo 50 iki 100 mln. JAV dolerių.
Šiuo metu „Deep Space“ kuria šaldytuvo dydžio trimatį spausdintuvą, kuris būdamas kosmose galėtų perdirbti suskaldytą asteroidą į metalines detales bei įrankius. Iš šių dalių pačiame kosmose būtų galima pastatyti atskiras gamyklas ir astronautams skirtas stotis ir naujus asteroidų medžiotojus.
Galimybė statyti erdvėlaivius ir kosmines stotis atvirame kosmose leistų sutaupyti daugybę pinigų, nes kol kas visas reikiamas dalis tenka skraidinti iš Žemės ir šis malonumas yra ne pigus. D. Gumpo teigimu pakelti į kosmosą 1 kilogramą sveriantį produktą kainuoja maždaug 20 tūkst. JAV dolerių.
Vis dėlto tam, kad asteroiduose išgautas iškasenas būtų galima panaudoti Žemėje turės prabėgti bent 15 ar 20 metų.
Tuo tarpu Masačiusetso technologijų universiteto mokslininkas Richardas Binzelis net ir tokius planus vadina kiek optimistiniais, tačiau ir jis pritaria, kad kažkas kada nors turi tapti naujos verslo ir kosmoso tyrimų šakos pionieriumi.
