zondas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad paskutiniaisiais mėnesiais keliose Lietuvos vietovėse buvo rastos baltos dėžutės, tai – radiozondai, kuriuos galite grąžinti tarnybos specialistams. Socialiniuose tinkluose meteo.lt pranešė, kad radus šį neįprastai atrodantį daiktą, jį galima grąžinti ir paaiškino, kam naudojami tokie radiozondai.

NASA penktadienį paskelbė įspūdingų naujų nuotraukų, atsiųstų marsaeigio „Perseverance“, įskaitant vieną, kurioje aparatas matomas atsargiai lynais nuleidžiamas ant Marso paviršiaus. Pastaroji nuotrauka, padaryta iš nuleidžiamojo modulio, pakibusio virš paviršiaus veikiant šešiems raketiniams varikliams, yra pirmasis tokio pobūdžio NASA gautas vaizdas.

Tai – didelis pasiekimas, leisiantis geriau pažinti šią planetą. Be to, Emyratai yra pirmoji arabų šalis, kurios zondas nukeliavo Raudonąją planetą. Po septynis mėnesius trukusios kelionės ir beveik 500-tų milijonų įveiktų kilometrų, Jungtinių Arabų Emyratų zondas „Hope“ – „Viltis“ – pagaliau pasiekė Marso orbitą. Misijos stebėjimo centre plojimai ir palengvėjimas po pusvalandį trukusios įtampos ir rizikingiausios misijos dalies, kai zondas lėtino savo eigą, kad jį įtrauktų Marso gravitacija.

NASA zondas įvykdė istorinę misiją ir paėmė uolienų mėginių iš senesnio už Saulės sistemą asteroido. Mokslininkai sako, kad šis mėginys – Saulės sistemos kūdikystės nuotrauka, kuri padės sužinoti apie Žemės ir kitų planetų kilmę. Pergalinga NASA mokslininkų džiaugsmo akimirka. Kosmose penkerius metus skriejęs kibernetinis zondas įvykdė istorinę misiją – penkioms sekundėms prisilietė prie dangoraižio dydžio asteroido Bennu ir paėmė jo uolienų bei dulkių pavyzdžių.

Indijos kosmoso programa šeštadienį patyrė didelę nesėkmę, praradusi ryšį su kibernetiniu zondu, likus vos kelioms akimirkoms iki planuoto jo valdomo nusileidimo ant Mėnulio paviršiaus. Premjeras Narendra Modi stengėsi padrąsinti nusiminusius mokslininkus ir apstulbintą šalį, Bangalore įsikūrusiame Mėnulio tyrimų programos skrydžių valdymo centre pareiškęs, kad Indija didžiuojasi jų pasiekimais, taip pat apkabinęs pastebimai susijaudinusį misijos vadovą.

Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA) pranešė, kad sprogstamasis užtaisas, nuleistas iš zondo "Hayabusa2", sėkmingai išmušė kraterį asteroido Riugu paviršiuje. Per šią precedento neturinčią operacija siekiama paimti grunto mėginį iš didesnio gylio, ieškant užuominų apie Saulės sistemos formavimosi ankstyvąjį laikotarpį.

JAV kosmoso agentūra NASA šeštadienį paleido į Marsą savo zondą „InSight“, kuris nusileis ant Raudonosios planetos paviršiaus ir fiksuos „Marso drebėjimus“. Marsaeigis paleistas kartu su „Atlas V“ raketa 4 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min. Lietuvos) laiku iš Kalifornijos Vandenbergo oro pajėgų bazės.

NASA trečiadienį paleido 337 mln. dolerių (273,6 mln. eurų) vertės skalbimo mašinos dydžio kosminį aparatą, turintį padėti smarkiai išplėsti už mūsų Saulės sistemos ribų esančių planetų paiešką, ypač ieškant artimesnių Žemės dydžio planetų, kuriose galėtų būti gyvybės. „Trys, du, vienas – ir kylam!“ – pasakė NASA komentatorius Mike'as Curie (Maikas Karis), kompanijos „SpaceX“ raketai „Falcon 9“ su zondu „Transiting Exoplanet Survey Satellite“ (TESS) 18 val. 51 min. vietos (ketvirtadienį 1 val.

Europos ir Japonijos mokslininkai ketvirtadienį išdidžiai pristatė „BepiColombo“ erdvėlaivį, kuris leisis į septynerių metų trukmės kelionę į Merkurijų – vieną iš paslaptingiausių Saulės sistemos planetų. „BepiColombo“ erdvėlaivis bus paleistas ateinančiais metais. Tai bus pirmoji Europos kosmoso agentūros (ESA) misija į arčiausiai Saulės esančią planetą. Verta paminėti, kad „BepiColombo“ yra tikrai nestandartinis laivas, kadangi į orbitą neš du palydovus – Europos ir Japonijos.

Parkerio Saulės zondo misija NASA vadinama pirmuoju žmonijos vizitu Saulėje. Kitąmet vasarą į kosmosą pakilsiantis zondas net septynerius metus sukdamas ratus aplink Venerą artės prie mūsų šilumos šaltinio, mūsų žvaigždės Saulės. Skelbiama, kad zondas atliks seriją beprecedenčių priartėjimų prie Saulės atmosferos. Žinoma, artimais praskriejimais pro Saulę tai galima vadinti matuojant kosminiais matais. Mat atstumas iki Saulės sieks apie 7 mln. km.

Amerikiečių kosminis zondas „New Horizons“ sėkmingai atliko istorinį praskridimą netoli Plutono, antradienį pranešė JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), gavusi nekantriai lauktą signalą iš to aparato, rodantį, kad jis veikia. „Mūsų kosminis aparatas sveikas“, – nurodė šios misijos operacijų vadovė Alice Bowman, patvirtinusi, kad buvo užmegztas kontaktas su zondu, nuskriejusiu apie 4,8 mlrd. kilometrų. „Dabar tolstame nuo Plutono“, – pridūrė ji.

Mėnesius „miegojęs“ Europos kometos zondas „Philae“, skriejantis Saulės link, praėjusią naktį „nubudo“, sekmadienį pranešė Prancūzijos kosmoso agentūros CNES prezidentas. „Dviejų minučių periodu gavome naujus signalus iš („Philae“), kaip ir 40-ies sekundžių duomenis“, – sakė Jeanas-Yves‘as Le Gallis. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

  Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas „Philae“ pasiuntė į Žemę duomenų apie kometos branduolio grunto gręžimo eksperimentą, kuris buvo viena svarbiausių šios misijos operacijų, tačiau galiausiai turėjo išsijungti dėl energijos stygiaus akumuliatoriuose, šeštadienį nurodė misijos mokslininkas.

Europos kosmoso agentūra (ESA) trečiadienį patvirtino išrinkusi vietą ant kometos paviršiaus, kur kitą mėnesį turėtų būti nutupdyta kibernetinė laboratorija. Šaldytuvo dydžio zondas „Philae“ turėtų nutūpti „J srityje“, prioritetinėje nusileidimo ant kometos 67P/Čuriumov-Gerasimenko vietoje, sakoma agentūros pranešime. Lapkričio 12 dienos operacija bus pirmasis bandymas per visą kosmoso tyrimų istoriją nutupdyti kibernetinę laboratoriją ant toli kosmose skriejančios kometos paviršiaus.

Galiausiai pasiekęs 67P/Churyumov-Gerasimenko kometą, Rosetta zondas pasirengė pagelbėti narplioti vandenynų atsiradimo Žemėje klausimą. Rosetta zondas įėjo į istoriją praeitą savaitę, kai pirmasis pradėjo suktis apie kometą. Dabar jis turi imtis pagrindinės savo misijos: išsiaiškinti 67P/Churyumov-Gerasimenko kometos paslaptis ir jos ryšius su gyvybe Žemėje. Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas jau atsiuntė neįtikėtinas svetimo peizažo nuotraukas.

Skrisdamas tarpžvaigždine erdve, NASA zondas „Voyager 1“ užregistravo Saulės cunami – įelektrintų Saulės dalelių pliūpsnį, pasiekusį zondą praėjus beveik metams nuo jų išmetimo iš Saulės. Tai jau antroji tokia banga, užregistruota zondo – pirmoji įvyko pernai, ir leido padaryti išvadą, kad „Voyager 1“ jau paliko heliosferą ir skrieja už Saulės sistemos ribų. „Paprastai tarpžvaigždinė erdvė yra tarsi ramus ežeras“, teigia Edas Stounas, mokslininkas, dirbantis šiame projekte nuo 1972 metų.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ernestui Kalabuckui dar tik dvidešimt, o jis jau kuria projektus, kuriuos būtų galima supainioti su NASA projektais. Paleidęs du savadarbius zondus į kosmosą ir nufotografavęs Lietuvą, studentas nesustoja ir ketina į orą skraidinti vis sunkesnius daiktus, galų gale – ir patį žmogų. E. Kalabuckas pirmasis Lietuvoje ir Baltijos šalyse sukūrė zondą „Glory 2“, kuris pakilo į kosmosą ir ten padarė per 3 tūkst. nuotraukų.

Astronomai kasmet aptinka maždaug 900 naujų asteroidų, kurie skrieja sąlyginai arti Žemės. Šie kosmoso kūnai yra ne tik skraidančios Mendelejevo lenteles, bet ir patrauklus bei vertingas iškasenų šaltinis, rašo „Business Insider“. Šią savaitę visiškai netoli žemės praskries vienas tokių asteroidų, kurio vertė gali siekti 195 mlrd.

Labiausiai nemaloniomis pacientai laiko stomatologines, urologines, ginekologines bei skrandžio tyrimo procedūras. Tokie rezutai gauti vaistų nuo rėmens „Ipraalox“ gamintojo užsakymu atlikus reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Tyrimo duomenimis, pusė gyventojų šalyje kaip nemaloniausius įvardijo stomatologines, 36 proc. – urologines, ginekologines procedūras, tuo tarpu trečdalis minėjo ezofagogastroduodenofibroskopiją, t. y. skrandžio tyrimą su zondu.

Daugiau kaip keturis dešimtmečius orbitoje praleidęs pirmasis Sovietų Sąjungos orų palydovas „Meteor-1“ antradienio naktį sugrįš į Žemės atmosferą. Sovietų Sąjunga „Meteor“ serijos palydovus kūrė septintajame dešimtmetyje. 1969 metų kovo 26 dieną „Vostok“ raketa į orbitą iškėlė „Meteor-1“, pirmąjį sovietų „Meteor“ palydovų tinklo zondą.

Viskas prasidėjo 2008-ųjų vasarą. Pasakiau sau – gausiu Lietuvos nuotraukas iš kosmoso. Nors tada net nežinojau tikslaus veiklos plano, tačiau tikėjau, kad man pavyks. Daug kas mėgino pašiepti tuometines mano svajones... Dabar manau, kad būtent tai stūmė prie užsibrėžto tikslo – įrodyti ne tik sau, bet ir kitiems, kad galiu padaryti tai, apie ką dauguma nė nesvajoja! Apie projektą GLORY II (2011) Tada net nenutuokiau, kas manęs laukia.

Rusijai ir toliau nesiseka užmegzti ryšį su šią savaitę paleistu zondu „Phobos-Grunt“. Paleidus aparatą sugedo jo varikliai, tad zondo nepavyko nukreipti Marso link. „Per naktį ir šį rytą Rusijos specialistai iš Europos kosmoso agentūros bandė užmegzti ryšį. Tai buvo daroma iš Baikonūro ir kitų sekimo vietų, tačiau ryšys nebuvo užmegztas“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ šeštadienį teigė šaltinis kosmoso raketų pramonėje. Anot jo, Rusijai talkina ir JAV mokslininkai.