iškasenos
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „iškasenos“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „iškasenos“.
Misija „Psyche“: kvadrilijonų vertės kosminis projektas, kuris gali sudrebinti pasaulio ekonomiką
JAV nacionalinė kosmoso agentūra patvirtino misijos į asteroidą „16 Psyche“ grafiką. Mokslininkai apskaičiavo, kad šiame dangaus kūne brangiųjų metalų yra už 10 tūkst. kvadrilijonų. 2022 metais į skraidantį Klondaiką bus išsiųstas pirmasis zondas. Zondas tik ištirs aplinką, apie galimą brangiųjų metalų kasybą kol kas dar nėra kalbama. Mokslininkai nori detaliai ištirti kosminį kūną ir nustatyti galimą išteklių gavybos būdą. Kol kas tikrai žinoma tik viena.
J. Satkūnas: švelniai tariant, mūsų gintaro ištekliai – kuklūs
LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Dėl politinės padėties pablogėjus prekybiniams ryšiams su Rusija, visiškai nutrūko prekyba gintaru, kurio Lietuva gaudavo iš šių išteklių turtingos Kaliningrado srities. Gintaro žaliava Lietuva nuo šiol sieks apsirūpinti pati. Aplinkos ministerija praneša, kad Geologijos tarnyba skelbs konkursą detaliai gintaro išteklių žvalgybai. Geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas sako, kad Lietuva gintarą turėtų pradėti gauti jau kitų metų pavasarį.
Premjero patarėja apie „Chevron“: jie išeis patys
Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius žada, kad bus ištirtas jo patarėjos Jūratės Juozaitienės elgesys per susitikimą su Žygaičių bendruomene dėl skalūnų dujų žvalgybos. "Ji aiškina, kad tai buvo sumontuota, sukarpyta, kaip mėgstama Lietuvoje kalbėti, bet turime tai iki galo išsiaiškinti (...) Kiek aš peržiūrėjau, pagal tą įrašą galima suprasti, kad ji dėstė tam tikrus argumentus prieš investuotojus.
Nacionalizacija: ar žemės ištekliai turi priklausyti tautai?
1938 metais Meksikos prezidentas Lazaro Cardenas nacionalizavo naftos pramonę. Lotynų Amerika ir daugelis skurdesnių pasaulio tautų su džiaugsmu sutiko šią naujieną. Skurdžios, tačiau žemės gelmių ištekliais garsėjančios šalys, pagaliau pajuto galinčios atsikratyti užsienio bendrovių diktato ir savo nuožiūra naudoti žemės turtus, kuriuos savinosi turtingos valstybės, rašo „Financial Times“. Šūkis „Nafta priklauso mums“ atspindėjo laiko dvasią.
Nepamatuota atsinaujinančių energijos išteklių energetikos plėtra – spąstai, į kuriuos geriau nepatekti (I)
Lietuvoje vis daugiau procesų, vykstančių įvairiose gyvenimo srityse, įgauna panašumų su kitų Europos Sąjungos šalių kasdienybe. Ne išimtis yra ir energetika. Nors energetine prasme dar esame Rytuose, turime aiškius planus, kaip praplėsime savo galimybes pasirinkti, iš kur importuoti dujas ir elektros energiją. Tačiau, kaip žinia, importas materialinės gerovės nesukuria. Kad uždirbtume, privalome patys gaminti ir eksportuoti.
Mongolija – naujasis ekonominis stebuklas
„Mongolija – pati nepriklausomiausia valstybė pasaulyje, nes nuo jos niekas nepriklauso“, - mėgsta pajuokauti istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas. Didžiulė ir retai apgyvendinta stepių valstybė priglaudė klajoklių ir galvijų augintojų tautą, kuri tik šiandien pradeda išgauti gamtos turtus, glūdinčius po kojomis. Kalnakasybos projektai suteikė paspirtį ekonominiam augimui ir šiuo metu Mongolija atsidūrė tarp sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų.
Tikrieji šių dienų ekonomikos laimėtojai
Mūsų poindustrinės visuomenės kelyje įvyko kažkas keisto. Tikrieji globalios ekonomikos laimėtojai yra ne kūrybingi žmonės arba technologijų kūrėjai, o naudingosiomis iškasenomis paremti verslai: tos valstybės ir bendrovės, kurios ištobulino gamybą žemės ūkio, energetikos ir gamybos sektoriuose, rašo „Forbes“. Labiausiai išsivysčiusios pasaulio ekonomikos (Norvegija, Australija, Kanda, dalis Persijos įlankos šalių) globalioms pasaulio rinkoms tiekia naftą ir dujas, metalą, industrinius mineralus...
„Deep Space“: asteroidus paversime į dolerius
Astronomai kasmet aptinka maždaug 900 naujų asteroidų, kurie skrieja sąlyginai arti Žemės. Šie kosmoso kūnai yra ne tik skraidančios Mendelejevo lenteles, bet ir patrauklus bei vertingas iškasenų šaltinis, rašo „Business Insider“. Šią savaitę visiškai netoli žemės praskries vienas tokių asteroidų, kurio vertė gali siekti 195 mlrd.
Siekdami laimėti kovą prieš skalūnų dujų žvalgybą politikai pasitelkia apsišaukėlius ekspertus
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto kova su skalūnų dujų žvalgyba mokslininkus ir stebina, ir piktina. Jie kreipėsi į šalies vadovus ir įspėjo nekreipti dėmesio į apsišaukėlius ekspertus, informuoja "Lietuvos rytas". Lietuvos geologus užrūstino kai kurių Seimo narių sprendimas siūlyti stabdyti skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje.
Paslaptingos pasaulio salos: Nauru – pasakiškų turtų prisiminimas skurde (IV)
Išrinkti gražiausią pasaulio salą – nesunku. Nors iš tiesų žvėriškai sunku, nes tokių – begalė. Seišeliai, Santorini, Maldyvai... Tik apsispręskite, kokie bus jūsų grožio kriterijai, ir nepastebėsite, kaip gražuolių salų suskaičiuosite daugiau nei turite pirštų.
Tačiau apie idilišką palmių, balto smėlio ir žydros jūros vaizdelį daug neprirašysi.
REKLAMA
REKLAMA
10 faktų apie Negyvąją Jūrą
Druskų persotinta Negyvoji jūra – viena keistesnių pasaulio vietų. Ši jūra skalauja Vakarų Kranto, Jordanijos ir Izraelio krantus. Tai net nėra jūra, o didelis ežeras, nes neturi tiesioginio ryšio su pasauliniu vandenynu.
Negyvosios jūros paviršius ir krantai yra 423 metrai žemiau jūros lygio. Ši vietovė yra pats žemiausias Žemės sausumos paviršiaus taškas.
Negyvosios Jūros gylis – 377 metrai. Tai giliausias druskų persotintas ežeras pasaulyje. Šis ežeras yra sūresnis už jūros vandenį.
Asteroidai ir mėnulis – kieno tai nuosavybė?
Planai kasinėti dangaus kūnų mineralus gali pažeisti daugybę tarptautinio kosmoso įstatymo punktų. Ar asteroidai, savyje turintys daug brangiųjų metalų, įstatymiškai turėtų būti traktuojami kaip žuvys jūroje? Kaip teigia viena neseniai susikūrusi firma „Planetary Resources” iš Sietlo – tai vienas iš variantų, kurį galėtų priimti Jungtinės Tautos.
Ši firma per artimiausius du metus planuoja paleisti į Žemės orbitą kosminius teleskopus, kurie turėtų aptikti artimus, tinkamus kasimui, asteroidus.
Išteklius medžioja užsienio žemėse
Augantis vandens, maisto ir energetikos poreikis davė pradžią naujam reiškiniui – žemių graibstymui, kurį pradėta vadinti XIX amžiaus kolonializmu. Sparčiai besivystančios pasaulio ekonomikos, maistą importuojančios valstybės ir net kai kurios korporacijos nusitaikė į skurdesnes valstybes ieškodamos galimybių nebrangiai įsigyti dirbamos žemės plotų.
JAV verslininkai naudingų iškasenų ieškos asteroiduose
JAV naujausių technologijų magnatų grupė planuoja mokslinę fantastiką paversti tikrove ir išgauti naudingas iškasenas iš netoli Žemės skriejančių asteroidų, informuoja AP.
Planuojama naudoti automatiškai veikiančius erdvėlaivius ir iš pro Žemę reguliariai praskriejančių asteroidų išgauti raketų kurą bei vertingas iškasenas, kaip auksas ir platina. Vienas iš bendrovės „Planetary Resources Inc.“ įkūrėjų prognozuoja, kad tai padaryti pavyks iki 2020 metų.
Vokietija ir Kazachstanas pasirašė sutarčių už 3 mlrd. eurų
Trečiadienį Vokietija ir Kazachstanas pasirašė 3 mlrd. eurų vertės sutarčių, pagal kurias šalys bendradarbiaus naudingųjų iškasenų gavybos, pramonės ir technologijų srityse, informuoja AFP.
Maždaug 50 sutarčių buvo pasirašytos Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo vizito Berlyne metu.
„Vokietijos kompanijos labai domisi galimybėmis daugiau investuoti Kazachstane“, – susitikimo metu kalbėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Unikalūs toksinių atliekų baseinų peizažai
Būdvardžio „gražus“ reikšmė dažniausiai susijusi su kiekvieno iš mūsų asmeninėmis asociacijomis ir gražiais kartais pavadiname daiktus ar reiškinius, kurie anaiptol neatspindi jokių pozityvių dalykų. Būtent žodžiu „gražu“ dažnai apibūdinami ir vandens telkiniai, kurie iš tiesų yra toksinių atliekų kapinynai ir nusausinus šiuos telkinius iškiltų rimtas pavojus aplinkinėms ekosistemoms ir gyventojams, rašo tinklalapis Environmentalgraffiti.com.
Brangiausios medžiagos, kurias sunku įpirkti
Auksas visuomet simbolizavo prabangą, rašo „Business Insider“. Šis metalas buvo siejamas su turtu ir gerove.
Vis dėlto ši iškasena yra daug kartų pigesnė už brangiausias medžiagas, kurias galima atrasti arba sukurti mūsų planetoje.
Žemėje egzistuoja daugybė vertingo turto, kurį, priešingai nei auksą, galima panaudoti labai pragmatiškai.
Pateikiame brangiausių žemės turtų šešioliktuką
16. Šafranas
Vieno gramo kaina – 11,13 JAV dolerių.
Lietuvoje rastos roplio, gyvenusio prieš 220 mln. metų, liekanos
Pernai Akmenės raj. rastos roplių dantų ir kaulų liekanos priklauso phytozaurui – tai paaiškėjo po taksonomijos tyrimų.
Apie tai pranešė Lietuvos geologijos tarnyba.
Varšuvos universiteto geologas ir stuburinių paleontologas Grzegorzas Niedzwiedzkis, biologijos fakulteto doktorantas, kartu su Steve'u Brusatte'u (Gamtos istorijos muziejus, Niujorkas), Richardu Butleriu (Miunchenas), Tomaszu Suleju (Varšuva) 2010 metais lankėsi Akmenės raj.
Izraelyje rasti 400 tūkst. metų senumo žmogaus dantys
Tel Avivo universiteto mokslininkai Izraelyje rado iki šiol seniausius Homo sapiens dantis, kurių amžius apie 400 tūkst. metų.Tel Avivo universitetas antradienį savo tinklapyje pranešė, kad per kasinėjimus viename urve aptikti Homo sapiens dantys, kurių amžius – maždaug 400 tūkst. metų.
Iki šiol Afrikoje buvo rastos tik maždaug 200 tūkst. metų senumo žmogaus liekanos.
Kinai surado 2,4 tūkst. metų senumo sriubą
Kinijos archeologai tiki atradę 2,4 tūkst. metų senumo sriubą. Bronzinis indas su ja iškastas prie antikinės sostinės Siano, pirmadienį pranešė šalies spauda.„Tai pirmas toks atradimas kinų archeologijos istorijoje, – „Global Times“ cituoja Liu Daiyun iš Shaanxi archeologijos instituto. – Šis atradimas vaidins svarbų vaidmenį tiriant Džou dinastijos valgymo įpročius ir kultūrą“.
Sriuba ir kaulai buvo rasti mažame bronziniame inde kape, kuris atkastas plečiant Siano oro uostą, praneša AFP.