Pernai Akmenės raj. rastos roplių dantų ir kaulų liekanos priklauso phytozaurui – tai paaiškėjo po taksonomijos tyrimų.
Apie tai pranešė Lietuvos geologijos tarnyba.
Varšuvos universiteto geologas ir stuburinių paleontologas Grzegorzas Niedzwiedzkis, biologijos fakulteto doktorantas, kartu su Steve'u Brusatte'u (Gamtos istorijos muziejus, Niujorkas), Richardu Butleriu (Miunchenas), Tomaszu Suleju (Varšuva) 2010 metais lankėsi Akmenės raj. greta Ventos regioninio parko esančiame Šaltiskių molio karjere.
Mokslininkų apsilankymas Šaltiškių triaso periodo molio karjere buvo nepaprastai sėkmingas – rasta senovinių roplių dantų ir kaulų liekanų (du dantys ir dviejų žandikaulių (Premaxillary) liekanos).
Pirminės apžiūros metu nustatyti, kokiai gyvūnų rūšiai priklauso radiniai buvo labai sudėtinga. Manyta, kad fosilijos gali būti skiriamos arba ropliams Archozaurams, arba senovinėms žuvims. Tik po labai kruopščių taksonomijos tyrimų Varšuvos universitete, baigtų 2011 m. vasarą, tapo aišku, kad tai Phytozauro, priklausančio Archozaurų grupei, liekanos.
Šaltiškių karjero radiniai – unikalus atradimas. Triaso periodo Phytosaurai iki šiol buvo rasti tik Vidurio Europoje. Ventos krašte rastos gerai išsilaikiusios stuburinių gyvūnų fosilijos yra nepaprastai retas reiškinys, todėl būtini tolesni Šaltiškių karjero tyrinėjimai. Šie vertingi radiniai dabar yra Varšuvoje, juos artimiausiu metu tyrinėtojai ketina atvežti į Lietuvą.
Phytozaurai – išnykusi stambių, vėlyvojo triaso pusiau vandeninių roplių Archozaurų grupė. Phytozaurai priklauso Phytosauridae šeimai. Jie turėjo ilgą snukį (kaukolės dydis gali siekti daugiau kaip 120 cm), buvo gerai šarvuoti, savo dydžiu (apie 5 m ilgio), išvaizda ir gyvenimo būdu labai panašūs į šiuolaikinius krokodilus, gyveno ežeruose, upėse ir pelkėse.
Pavadinimas „phytozaur“ (augalėdis roplys) yra labai klaidinantis, šių roplių žandikalių ir dantų struktūra aiškiai rodo, kad phytozaurai buvo plėšrūnai. Pirmasis juos aprašė G. Jaeger (1828), jis tyrinėjo augalėdžius roplius ir Phytozaurai buvo klaidingai prie jų priskirti.
Phytosaurai labiausiai buvo paplitę triaso periode prieš 205–250 mln. metų. Jų fosilijų randama Vidurio Europoje, Šiaurės Amerikoje, Indijoje, Maroke, Tailande ir Madagaskare. Jų randama ir ankstyvosios juros periodo uolienose.
