Šiandien Žemėje randami brangieji metalai gali būti dangiškos kilmės, prieš milijardus metų atkeliavę iš kosmoso, teigia mokslininkai.
Tuomet, kai Žemė dar tik formavosi, dabar planetą sudarančios medžiagos jungėsi ir skirstėsi sluoksniais, priklausomai nuo jų svorio – lengvesnės medžiagos iškilo į paviršių ir dabar sudaro Žemės plutą, o sunkesnės, tokios kaip geležis, nugrimzdo į Žemės vidų, rašoma OurAmazingPlanet.com.
Mūsų žinios apie planetos susiformavimą leidžia manyti, kad brangieji metalai, tokie kaip auksas ir volframas, linkę jungtis su geležimi, turėjo labai seniai nusėsti Žemės geležiniame branduolyje. Tačiau brangiųjų metalų gausu planetos paviršiuje ir po juo esančiame mantijos sluoksnyje.
Norėdami išsiaiškinti šio nesutapimo priežastis, mokslininkai tyrė senas uolienas iš Isua, Grenlandijos, norėdami nustatyti, kaip bėgant laikui planeta kito ir kada paveiksle pasirodė brangieji metalai. Jų analizė atskleidė, kad maždaug prieš 3,9 mlrd. metų Žemės sudėtis labai smarkiai pakito. Šis intensyvus laikotarpis vadinamas vėlyvuoju kosminiu bombardavimu. Tuomet daugybė asteroidų atakavo Žemę ir kitas vidines planetas. Šio antpuolio padariniai vis dar matomi daugybės kraterių nusėtame Mėnulio paviršiuje.
Kartu su šiais asteroidais atkeliavo ir dalis brangiųjų metalų.
„Būtent dėl šio proceso šiandien Žemėje turime daugelį brangiųjų elementų“, – teigia Bristolio universiteto Didžiojoje Britanijoje geologas Matthias Willboldas.
Jis su kolegomis, tyrinėdami senas uolienas iš Grenlandijos, dėmesį sutelkė į volframo izotopų paieškas. Visuose volframo izotopų atomuose yra 74 protonai, tačiau skirtingas neutronų skaičius. Volframe-182 yra 108 neutronai, o volframe-184 – 110.
Kai mokslininkai palygino šiuolaikines uolienas su pavyzdžiais iš Grenlandijos, senesniais nei vyko vėlyvasis kosminis bombardavimas, jie nustatė, kad ten volframo-182 ir volframo-184 santykis yra 13 dalių milijone mažesnis nei šiuolaikinėse uolienose. M. Willboldo ir jo kolegų teigimu, šis skirtumas leidžia manyti, kad didžioji volframo ir kitų brangiųjų metalų, aptinkamų dabar, dalis atkeliavo su meteorais.
Tyrimas skelbiamas žurnale „Nature“.
