algos

Sveikatos apsaugos ministerijai skyrus lėšų nuo vasaros didinti Lietuvos gydytojų atlyginimus, kol kas pokyčių nematyti. Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad Vyriausybė aiškinsis, kodėl taip nutiko, tačiau ligoninių atstovai turi paprastą paaiškinimą. Anot jų, pinigų niekas šiaip sau nedavė, juos reikia užsidirbti, o kaipgi juos užsidirbti, kai vasarą ligonių srautas išskirtinai mažas. Skaičiuojama, kad SAM skyrus 24,6 mln.

Ar norėtumėte žinoti, kiek uždirba jūsų draugai, kolegos ar net viršininkas? O gal jūs esate iš tų retų, kurie žinote? Mat apklausos rodo, kad daugiau nei pusė visų dirbančiųjų apie bendradarbių ir savo vadovų algas gali tik spėlioti. Tiesa, pasirodo, kad nors lietuviai ir nori žinoti kolegų algas, apie saviškes pasakotis nelinkę. Visgi pasak specialistų, išduoti savąją ir žinoti kito algą gali būti ir naudinga.

Statistika patvirtina, kad atlyginimai šalyje auga ir daugeliui. Tačiau augant atlyginimams kyla ir kainos, o kartu ir vis opesne problema tampa darbo našumas. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus bruto darbo užmokestis šalyje išaugo 8,7 proc.

Maždaug dviem dešimtims gydymo įstaigų neįvykdžius Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijos pakelti algas gydytojas ir slaugytojams, BNS kalbinti kelių tokių įstaigų vadovai aiškina tam neturį pinigų, bet žada, kad prie šio klausimo grįš rudenį.

Dirbantiems lietuviams per metus algos pakilo dešimtadaliu. Nors skirtumus turėjo pajusti 3 iš 5 tautiečių, žmonės skirtumų nejaučia. Specialistai aiškina, kad tai lemia kelios priežastys. Esą dalis darbuotojų vis dar gauna atlyginimus vokeliuose, o ir atlyginimai skirtingose srityse esą kyla nevienodai. Sostinėje kelius prižiūrinčios bendrovės „Grinda“ darbuotojai užbaiginėja Geležinio vilko gatvės remonto darbus: kloja šaligatvius, saugumo saleles bei tiesia plentą.

Vidutinė alga Lietuvos apgyvendinimo ir maitinimo versle pernai kilo beveik dvigubai sparčiau nei visame ūkyje. Ekspertai sako, kad pristabdyti algų šuoliavimą būtų galima palengvinus užsieniečių įdarbinimo procedūras, - tą jau įrodė Lenkijos pavyzdys, rašo „Verslo žinios“. „Didėjantis šalies BVP jau kurį laiką grindžiamas vidaus vartojimu, tad nenuostabu, kad ir maitinimo įmonių vadovai nusiteikę optimistiškai ir ruošiasi paklausos augimui.

Lietuvoje gyventi sunku ne tik pensininkams. Energingiausiems ir darbingiausiems - dvidešimtmečiams bei trisdešimtmečiams - net ir sunkiai dirbant, iš algos pragyventi taip pat sunku. Atlyginimo dažnai neužtenka ne tik savam būstui nusipirkti, bet net ir nuomotis. Tad dažnas priverstas laimės ieškoti svetur arba kraustytis į pigesnę provinciją. Vilnietė Rūta augina dvi mažametes dukras. Vos trijų mėnesių mažylė kaip tik važiuoja šiame vežimėlyje, vyresnėlė eina greta.

Ko lietuviams trūksta iki pilnos laimės? Pasirodo, tūkstančio eurų per mėnesį. Pagal šią formulę Lietuvoje laimingi žmonės tilptų Kauno mieste – jų vos ketvirtis milijono. O štai daugiau nei pusantro milijono tautiečių, išgirdę politikus, kalbančius apie gerėjantį gyvenimą šalyje, siūlo aplankyti konteineriuose maisto ieškančius pensininkus.

Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų gali būti padidinta, sako premjeras Saulius Skvernelis. Anot ministro pirmininko, jos dydis priklausys nuo derybų Trišalėje taryboje. „Mechanizmas minimalios algos kelimo prasideda nuo derybų Trišalėje taryboje. Tikrai šitame sezone tai bus padaryta. Profesinės sąjungos mano, kad tai galėtų būti 500 eurų, darbdaviai turi kitą nuomone, Vyriausybė irgi turi paskaičiavimus, koks galėtų būti spaudimas ekonomikai.

Jau ne kartą buvo skambinama varpais, kad lietuvių atlyginimai auga, o produktyvumas ne. Tačiau kokią iš ties vertę lietuvis sukuria per vieną valandą ir kaip tai atrodo kitų šalių kontekste? Atsakymą pateikia analitikai iš Londono. Expert Market ištyrė daugiau nei 35 šalių produktyvumą. Analitikai bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį padalino iš vidutiniškai išdirbtų valandų skaičiaus, taip nustatydami, kokia vertė šalyje sukuriama per vieną valandą.

Remiantis statistika Lietuvoje atlyginimai vis auga, tačiau ar pakankamu greičiu, kad kada pavytume Švediją? Naujienų portalas tv3.lt pateikia tų pačių profesijų atlyginimų skirtumus šiose šalyse. Kilus diskusijai Švedijoje, ar šiukšlių surinkėjai uždirba daugiau nei kitų specialybių atstovai, „Svenska Dagbladet“ pateikė profesijų Švedijoje sąrašą su atlyginimais. Pastarąjį galima palyginti su Lietuvoje tų pačių profesijų atstovų uždarbiu.

Lietuvoje sumažėjo darboviečių, mokančių darbuotojams daugiau kaip 10 tūkst. eurų. „Sodros“ surinkti duomenys rodo, kad praėjusį mėnesį tik vienoje darbovietėje vidutinis atlyginimas buvo didesnis kaip 10 tūkst. eurų. Vasaros pradžioje tokių bendrovių buvo septynios. Didžiausias algas birželį mokėjo 4 darbuotojus turinti farmacijos kampanija UAB „Lundbeck Lietuva“. Vaistus gaminanti įmonė pakėlė savo darbuotojams algas ir vidutinis užmokestis joje išaugo net 10 kartų – iki 20.250 eurų.

Išgirdę, kad valstybinės įmonės vadovui išmokėtas 26 tūkstančius eurų siekiantis atlygis, žmonės pasipiktino. O dalis Seimo narių svarsto, ar tikrai įmonės taip pelningai dirba, kad jų darbuotojams būtų atseikėti tūkstančiai. Premjeras ragina nepavydėti, nes didelį atlygį gaunantys ir gerai dirbantys žmonės ir biudžetui uždirba milijonus.

Mokesčių mokėtojų pinigai tyliai pildo monopolininkų įkurtų įmonių sąskaitas - gyventojai net neįtaria, kad čia mokami atlyginimai didesni nei ministro, rašo „Kauno diena“. Dienraštis išsiaiškino, kad 2003 metais įkurta ir pavadinimą 2015 metų rudenį iš „Gotlitas“ į Elektroninių mokėjimų agentūrą pakeitusi „Lietuvos energijos“ grupės įmonė, kaip ir bet kuris kitas įmokų surinkėjas, už jų surinkimą ir paskirstymą tiekėjams ima mokestį, kuris vartotojui šiuo metu yra 0,15 euro už vieną įmoką.

Vilniaus miesto savivaldybė darželių auklėtojoms didina atlyginimus - nuo liepos 1 dienos darželinukus ugdantys pedagogai gaus 150 eurų didesnę algą. Didesnį darbo užmokestį gaus daugiau nei 1800 auklėtojų, dirbančių 126 Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. „Vertiname vaikų darželių auklėtojų darbą ir suprantame, kokia atsakomybė tenka šiems specialistams. Akivaizdu, kad ir atlygis už atliekamą darbą turi būti tinkamas.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 817,6 euro - 9,3 proc. daugiau nei 2016-ųjų tą patį ketvirtį. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 10,4 proc. iki 644,5 euro, pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį (palyginti su 2016-ųjų spalio-gruodžio mėnesiais) vidutinis paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis atitinkamai sumenko 0,6 proc. ir padidėjo 1,2 procento.

Šventojo Florijono, ugniagesių globėjo dieną ne tik džiaugiamasi, jog šiemet gaisruose jau išgelbėta 200 gyvybių, bet ir kalbama apie neužsiveriančias piktžaizdes. Dauguma ugniagesių-gelbėtojų norėdami išmaitinti šeimas iki šiol turi dirbti per kelis darbus. O žadėtomis tūkstantinėmis algomis nė nekvepia.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo kitąmet šiek tiek – iki 132 eurų – padidinti bazinį dydį, nuo kurio priklauso politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų algos. Dabar šis dydis siekia 130,5 euro. Jis nebuvo keistas nuo 2009 metų.

Dėl nulūžusios Nacionalinės teismų administracijos buhalterinės apskaitos ir finansų valdymos sistemos algos Lietuvos teismų darbuotojams tiesiog nėra pervedamos, taip tikina į tv3.lt naujienų portalą kreipęsis šaltinis. Šiandien apie tai jie buvo informuoti laišku, tačiau tiksli data, kada algos išmokėtos bus nėra nurodyta. Nacionalinė teismų administracija patvirtina, kad sistemos trukdžių yra, o algos darbuotojus pasieks po savaitgalio.

„Valstiečiams“ siūlant pasirašyti susitarimus su darbdaviais dėl atlyginimų didinimo, premjeras mano, kad tai būtų labiau simbolinis veiksmas, parodantis verslo socialinę atsakomybę. Saulius Skvernelis pripažįsta, kad tokių susitarimų vykdymo sukontroliuoti nepavyks, tačiau į verslo elgesį bus galima atsižvelgti ateityje. „Tas susitarimas - tai nėra įsipareigoti. Mes suprantame, kad mes negalime, niekas ir neįpareigos jokį verslą administracinėmis priemonėmis kelti atlyginimą.

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, o algos šalyje augs kur kas sparčiau nei kainos. Pabrangusi nafta stumia kainas į viršų Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per metus infliacija ūgtelėjo nuo 1,2 iki 3,1 proc. Šiemet ji aukštesnė pirmiausia dėl pabrangusių energetikos produktų.

Valdantieji „valstiečiai“ tikina sugalvoję, kaip mažinti emigraciją. Tik jų siūlomas metodas kelia šypseną ne tik oponentams ir ekonomistams, bet ir varo į neviltį žmones. „Valstiečiai“ suplanavo, kad partijos ir visuomeninės organizacijos turi pasirašyti susitarimą dėl emigracijos stabdymo. O toliau beliks vykdyti Vyriausybės programą. Tačiau joje nėra užmojo mažinti darbo apmokestinimą, nors būtent tai labiausiai lengvintų žmonių gyvenimą.

Itin maži darželių auklėtojų atlyginimai kvalifikuotus specialistus veja į užsienį dirbti sandėlininkais. O jų vietos ugdymo įstaigose taip ir lieka tuščios, mat norinčiųjų auklėti vaikus tiesiog nėra. Darželių vadovai skelbia pavojų, nes netrukus šalyje neliks patyrusių auklėtojų, jų vietas užims tik studentai, tačiau ir jų, pasak vadovų, neužtenka. Ketverius metus vaikams pasakas skaito ir juos ugdo Vilniaus „Lazdynėlio“ auklėtoja Aistė.

Susirinkę didžiųjų Lietuvos įmonių atstovai įvardijo, kad pagrindinė šių ir ateinančių metų problema – demografija. Tačiau konkurencija dėl darbuotojų ir kylančios kainos turės teigiamą aspektą – visi iki vieno žada padidinti atlyginimus. „Man sunkiai suprantama, kaip žmogus dirba visą darbo dieną už MMA. Arba su žmogumi kažkas negerai, arba su darbdaviu“, – SEB banko konferencijos metu sakė AB „Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas.

Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) vėluojant pervesti mokinio krepšelio lėšas Vilniaus savivaldybei, didžiojoje dalyje mokyklų mokytojams vėluoja atlyginimai. „Nežinau, ar dėl to, kad finansiniai metai prasidėjo, bet yra iš ministerijos tas vėlavimas. 23 dieną tie avansai mokytojams turėjo būti pervesti, vakar iki pietų jų nebuvo“, - BNS sakė už švietimą atsakingas vicemeras Valdas Benkunskas.

Seimas skubėdamas priimti biudžetininkų darbo užmokestį reguliuojantį įstatymą jame paliko „bombikę“, teigia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. „Per skubėjimą paprasčiausiai visados priimami ne patys geriausi sprendimai. Manau, kad didžiausias minusas šito įstatymo, kad bėgdami nuo subjektyvumo, ant jo dar labiau užlipome“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė politikas. Jo teigimu, įstatymas nustatė galimybę darbuotojui 100 proc.

Jau praeitais metais darbdaviams teko konkuruoti dėl darbuotojų. Nors Lietuvoje nedirbančių gyventojų rezerve – per 150 tūkst. asmenų, jų kvalifikacijos nepakanka užimti laisvas darbo vietas. Emigracijos mastams nemažėjant, šiais metais problema tik aštrės. Norint pritraukti kvalifikuotus darbuotojus darbdaviams teko konkuruoti ir atlyginimais. Lietuvos bankas gruodį buvo informavęs, kad atlyginimai 2016 m. augo 7,3 proc.

Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) ruošiantis perimti šilumos ūkį iš „Vilniaus energijos“, tiek darbuotojų, tiek gyventojų lauks pasikeitimai. Šiuo metu ruošiamas ne tik naujas šilumos kainos tarifas, bet ir galimybės, kaip bus galima atsiskaityti. Naujienų portalui tv3.lt Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) direktorius Mantas Burokas papasakojo, kaip vyksta perėmimo procesas ir ko tikėtis vilniečiams.

Nuo kitų metų pradžios augs mažiausiai uždirbančių mokytojų algos, taip pat ruošiamasi keisti jų skaičiavimo tvarką, penktadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Švietimo ir mokslo ministerija per tris ateinančių metų mėnesius parengs naują etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelį. Atlyginimą mokytojams numatoma skaičiuoti nebe pagal kintantį pamokų skaičių, bet už visus su ugdymo procesu susijusius darbus. „Tai mokytojams suteiks daugiau stabilumo ir saugumo.

Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis su darbdaviais aptarė galimybę pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuriame būtų valstybės ir verslo įsipareigojimai susiję su naujuoju Darbo kodeksu ir visu socialiniu modeliu. Valdžia pažadėtų liberalizuoti darbo rinką, o darbdaviai įsipareigotų didinti darbuotojų atlyginimus. „Mes norime susitarimą padaryti, kad darbdaviai įsipareigotų algų kėlimą. Manome, kad mums pavyks pasirašyti ar nacionalinį susitarimą, ar kitokia forma.

Kelių valstybinių mokslo tyrimų institutų darbuotojų iniciatyvinė grupė spalio 28 d. 12–14 val. rengia piketą, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žeminančią mokslininko padėtį Lietuvoje ir reikalaujama, kad 2017 m. valstybės biudžete būtų numatyta lėšų mokslininkų atlyginimams didinti. Dar 2008 m. Vyriausybė parengė programą, pagal kurią per trejus metus mokslininkų atlyginimai turėjo išaugti 70 proc., bet prasidėjus krizei šie įsipareigojimai nebuvo įgyvendinti.

Kadenciją baigianti valdžia visą savo valdymo laiką deklaravo kovą su šešėline ekonomika. Apie būtinybę mažinti, naikinti šešėlį kalba ir dabar į Seimą išrinktos partijos. Tačiau nepaisant garsios retorikos, veiksmų ir pažadų – šešėlyje vis dar skendi ketvirtadalis ekonomikos. Tai nepasikeis, kol priimant sprendimus nebus atsižvelgta į tikrąsias šešėlinės ekonomikos priežastis.

Pagrindinis faktorius lemiantis lietuvių pasitenkinimą darbu - atlyginimas. Deja, didžioji dalis mano gaunantys per mažą užmokestį ir dėl to savo darbo vietoje jaučiasi prastai. Karjeros portalo „CV-Online“ atliktos apklausos duomenimis, dirbantieji savo pasitenkinimą darbu apskritai (darbo sąlygomis, atlyginimu, karjeros galimybėmis ir t.t.) vidutiniškai įvertino 5,73 balo. Dešimtbalėje sistemoje tai yra tarp silpnai ir patenkinamai.

Darbo grupei antradienį bandant pakoreguoti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektą, ministrė Audronė Pitrėnienė sakė, kad ilgalaikė pedagogų darbo užmokesčio didinimo programa nestartuos nuo 2017 metų sausio. „Aš manau, kad programos startas ir neturi būti sausį.

Valstybės vadovai, ministrai net ir savo atsakomybės srityse visažiniais būti negali, todėl jiems į pagalbą ateina patarėjai, padedantys priimti tinkamus sprendimus. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su ministerijų, aukščiausių šalies vadovų patarėjų atlyginimais ir nuspręsti, kam patarinėti apsimoka labiausiai.

Apie ekonomiką galima rašyti įvairiai, net ir romanai gali būti su giliomis ekonominėmis įžvalgomis. Kas ketverius metus turime progą skaityti ypatingo žanro ekonominius kūrinius – partijų rinkimų programų dalis apie ekonomiką ir verslą. Šis žanras ypatingas tuo, kad tekste naudojami ekonominiai terminai ir išsireiškimai, tačiau perteikiamas turinys kiek primena revoliucingąją Vladimiro Majakovskio poeziją.

Nuo 2005 metų, kuomet vaizdo įrašų svetainė „Youtube“ paleido pirmąjį filmuką, ne vienas internautas šios platformos dėka užsidirbo milijonus. Tarp milijonų žinomų įrašų, nuo „Žvaigždžių karų“ vaikio iki pianinu grojančių kačių, vienų vartotojų kanalai ir kuriami klipai taip išpopuliarėjo, jog dabar jie uždirba net daugiau nei kai kurios kino žvaigždės. „Forbes“ sudarė daugiausiai uždirbančių „Youtube“ žvaigždžių sąrašą. Sudarant sąrašą įvertintos pajamos prieš atskaičiuojant mokesčius.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė nesutinka, kad mokytojų algų sistema turėtų būti apibrėžta atskirame įstatyme - ji mano, kad visiems biudžetininkams užtektų vieno įstatymo. „Manome, kad įstatymas visiems biudžetininkams turi būti bendras, tačiau atsižvelgiant į mokytojų darbo specifiką ir mokyklų finansavimo sistemą. Siūlėme, kad įstatyme pedagogų darbo apmokėjimo specifiškumas būtų užfiksuotas atskirame priede.

Krizių per šiandieninės Lietuvos istoriją jau turėjome ne vieną. Pradedant nuo to, kad visa atkurtos nepriklausomos valstybės pradžia buvo nuolatinė besitęsianti krizė, vėliau murkdėmės bankų, Azijos, Rusijos, na ir pastarojoje pasaulinėje krizėje. Todėl drąsiai galime sakyti, kad dauguma mūsų tam tikrą krizės jausmą jau esame įgiję. Jis, žinoma, nėra toks tikslus, koks būna jausmas po kaitros prieš artėjančią audrą, bet krizės simptomai mums jau pasidarė gana standartiniai.

„Kitų metų valstybės biudžeto išlaidos planuojamos, įvertinus Vyriausybės prioritetus, valstybės įsipareigojimus savo piliečiams, todėl eilėje prie biudžeto pinigų nebus nei „lygių ir lygesnių“, nei nusipelniusių ar kitaip privilegijuotų ministerijų ir institucijų“, - žada finansų ministrė Rasa Budbergytė. Šiandien ji susitiko su Darbo partijos frakcija Seime, kurioje buvo klausiama dėl galimybių kitąmet didinti gyventojų atlyginimus.

Šį siūlymą ministerija aiškina tuo, kad apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos dydis esą yra neproporcingas, atsižvelgiant į teisėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus, jų darbo krūvį, už darbą gaunamo atlyginimo santykį su kitiems pareigūnams, tarnautojams, taip pat kitų teismų teisėjams iš valstybės biudžeto lėšų mokamais atlyginimais.

Pradedant darbą tikimasi, kad kylant karjeros laiptais kils ir mokamas atlyginimas. Nors daugumai būtent šitoks scenarijus ir pažįstamas, apklausos parodė, kad kai kurių darbo užmokestis menko.  Beveik kas penktas 26-40 metų lietuvis teigia, kad per savo karjerą algą išaugino daugiau nei dvigubai, tačiau kas septintas skundžiasi per karjerą netgi „atpigęs”, teigia specialistų portalas cvmarket.lt.

Statistika skelbia, kad Lietuva atsiduria tarp 4 mažiausiai už produktus mokančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau pažiūrėjus į atlyginimų statistiką, vaizdas niūresnis. Lietuva įsitaisiusi tarp trijų mažiausią vidutinį atlyginimą į rankas gaunančių šalių. Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais Lietuvoje sudarė 78 proc. ES vidurkio. Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.

Panašu, kad ekonomikos atsigavimą po 2009 m. finansinės krizės Lietuvoje pajuto beveik visi – vidutinis darbo užmokestis kyla, minimali mėnesinė alga ir toliau didinama, mokytojų, policijos pareigūnų algos ūgtelėjo. Vis dėlto, panašu, kad valdžia tarsi užmiršo vieną darbuotojų sektorių ir diržus veržtis jiems gali tekti ir kitąmet.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos skuba rinkėjus apipilti naujais pažadais apie šviesesnę ateitį. Tačiau, ar pamenate, ką Jums žadėjo keturis metus Lietuvą valdančios partijos prieš 2012 m. Seimo rinkimus? Politikai pripažįsta, jog toli gražu ne visus tikslus, kuriais prieš ketverius metus suviliojo rinkėjus, jiems pavyko įgyvendinti, o pasiteisinimams pasitelkia įvairiausias versijas.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos pradėjo tikrą pažadų pasiutpolkę, lenktyniaudamos, kurios žmones pradžiugintų didesniu vidutiniu atlyginimu, minimalia mėnesine alga (MMA) ar senatvės pensija. Tuo metu apžvalgininkai perspėja, jog žongliravimas skaičiukais tėra masalas rinkėjas, mat ne viskas priklauso nuo politikų sprendimų.

Įsivaizduokite situaciją, jog Jūsų darbdavio vadovaujama įmonė per mėnesį uždirbo 100 tūkst. eurų pelno. Verslo sėkme pasidžiaugęs vadovas tris ketvirtadalius pelno pasiima sau, o likusią dalį atiduoda Jums ir Jūsų kolegoms, siekdamas paskatinti Jus dirbti dar efektyviau. Ir taip – kiekvieną kartą. Tokią tvarką nori numatyti parlamentaras Vytautas Antanas Matulevčius, pateikęs pasiūlymą šiuo metu Seime svarstomam naujam Darbo kodekso projektui.

Kitąmet politikų, teisėjų, tarnautojų, pareigūnų pareiginė alga turėtų būti skaičiuojama vadovaujantis tuo pačiu baziniu dydžiu, kaip iki šiol, siūlo Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Pagal registruotą projektą, 2017 metais valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis siektų 130,5 euro. Toks pat bazinis dydis yra nustatytas ir skaičiuoti šiemetiniams tarnautojų, teisėjų bei politikų atlyginimams.

Europos Komisija ir Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neseniai įvairiais pjūviais įvertino Lietuvą. Tarptautiniai ekspertai atkreipė ypatingą dėmesį į prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, artimiausi darbai, norint suvaldyti laukiančią demografinę krizę, valstybės turto efektyvesnis valdymas ir investicijų pritraukimas.