Expert Market ištyrė daugiau nei 35 šalių produktyvumą. Analitikai bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį padalino iš vidutiniškai išdirbtų valandų skaičiaus, taip nustatydami, kokia vertė šalyje sukuriama per vieną valandą. Lietuva pagal šiuos skaičiavimus 2017 metais atsidūrė 29 – oje vietoje, tai yra 3 pozicijomis žemiau nei prieš metus. Pagal išdirbtų valandų skaičių lietuviai lenkia pirmoje vietoje atsidūrusį Liuksemburgą, tačiau sukurta verte ne. Lietuvoje žmogaus produktyvumas per vieną valandą įvertintas 6,88 Eur, tuo tarpu Liuksemburge – 57,89 Eur.
Daugiau duomenų lentelėje apačioje.
Produktyvumui įtaką daro aukštosios technologijos
„Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas aiškina, kad produktyvumas nepriklauso vien nuo pačių darbuotojų našumo. Taip, svarbu turimi įgūdžiai, bet svarbu ir kaip organizuojamas darbas bei, kokiais įrenginiais dirbame.
„Tos įmonės, kurios naudoja pažangiausias technologijas, robotus, dirbtinį intelektą – daug našesnės, joms mažiau darbuotojų reikia, tas mažesnis skaičius sukuria didesnę pridėtinę vertę tam vienam darbuotojui.
Kita vertus, labai svarbi ekonomikos struktūra. Jei daug aukštųjų technologijų, tai jose sukuriama pridėtinė vertė yra daug didesnė nei darbo jėgai imliose šakose. Deja, bet pagal aukštųjų technologijų dalį ekonomikoje esame visiškai ES uodegoje ir čia pirmauja tos šalys, kurios pirmauja ir pagal aukštųjų technologijų dalį – Liuksemburgas, Šveicarija. Tiek kalbama ir apie gamybą, tiek ir apie paslaugas. Yra aukštesniųjų technologijų paslaugų – IT, finansų sektorius“, – teigia ekonomistas.
Dėl tokio bendro produktyvumo vertinimo negalima atskirai spręsti kiekvienos specialybės našumo. Dažniausiai statistikoje ir atsispindi pramonės indėlis – ar naudojamos naujausios technologijos padedančios sukurti daugiau prekių per mažesnį laiką. Dėl to R. Grajauskas sako, kad reikėtų dar įvertinti kainų skirtumą. Tačiau tai labai pakilti į viršų nepadėtų.
„Kai kalbame apie prekes lengva pamatuoti, nes jų kainos bent ES yra labai panašios, jas lengva pervežti. O paslaugų kainos gana stipriai skiriasi. Jei kirpėjas Lietuvoje vidutiniškai kerpa už 10 eurų, o kirpėjas Norvegijoje už 30 eurų, tai atrodytų, kad jis sukūrė daugiau pridėtinės vertės ir jo našumas daug didesnis, bet realiai tai ta pati kirpimo paslauga. Dėl to šioje vietoje reikia įvertinti tą kainų skirtumą.
Rokas Grajauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo) Tada kiltume į viršų, nes pas mus kainos mažesnės. Bet vis tiek atsiliekame pagal našumą ir čia daugiausia gamyboje tas skirtumas. Paslaugų sektoriuje produktyvumas gerokai abstraktesnis. Jį sunkiau išmatuoti“, – teigia R. Grajauskas.
Jis pamini, kad paslaugų sektorių galima įvertinti pagal tai, ar šalyje dominuoja aukštesnės pridėtinės vertės paslaugos, kur reikalingi žmonės su aukštesnių išsilavinimu. Be to, jei tokios kaip teisės ar IT paslaugos eksportuojamos, jos taip pat sukuria didesnę vertę. Pavyzdys – Liuksemburgas, Estija, Nyderlandai.
„Tada jiems reikalingi darbuotojai ir šitose srityse atlyginimai didesni, reikia gerokai didesnių įgūdžių ir tada daugiau pridėtinės vertės sukuriama. O jei tokių paslaugų mažai ir dominuoja aukštojo išsilavinimo nereikalaujančios paslaugos, pridėtinė vertė bus sukuriama mažesnė. Tiek pagal finansų, tiek pagal IT paslaugų dalį mes esame atsiliekančioje nišoje Europoje“, – mano R. Grajauskas.
Dirba nemažai, tačiau neefektyviai
Ekonomistas R. Grajauskas išskiria lietuvių dirbtų valandų skaičių, mat esame vieni pirmaujančių – daugiausiai dirbančiųjų.
„Mažiausiai dirba tokios šalys kaip Vokietija, Nyderlandai – valstybės, kuriose yra daug darbo ne pilnu etatu. Dėl to dirbtų valandų skaičius mažesnis. Tuo tarpu daugiausia dirba korėjiečiai, meksikiečiai, pakankamai daug ir graikai. Jie dirba pakankamai daug, bet neefektyviai. Nes vokiečiai dirba sąlyginai mažiau, bet sukuria pakankami daug pridėtinės vertės per tą laiką, kurį dirba. Tai lietuviai dirba pakankamai nemažai bet, natūralu, mažiau turtingos valstybės dirba daugiau dėl to, kad norime turėti daugiau ir tą matome iš tos situacijos, kuri yra ir darbo rinkoje“, – komentuoja jis.
Pasak jo, būtent dėl to Lietuvoje paplitęs papildomas darbas: uždirbama nedaug, o norima turėti daugiau. „Bet esmė yra efektyvumas, kaip mes dirbame“, – pabrėžia R. Grajauskas.
Produktyvumas siejamas ir su atlyginimais
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė teigia, kad yra galimi neatitikimai tarp produktyvumo ir atlyginimų. Pavyzdžiui, lenkų produktyvumas dar mažesnis, bet jų atlyginimai didesni. Pasak jos, visų pirma atlyginimo lygis priklauso nuo tokio dalyko, kaip aukštųjų technologijų svarba.
„Lietuva išsiskiria ES blogąja prasme šiuo klausimu. Dirbančiųjų skaičius aukštųjų technologijų sektoriuje 2014 m. buvo vos 2 proc. ir atsilikome stipriai tiek nuo ES vidurkio, tiek nuo kitų Baltijos šalių. Jei pasižiūrėtume į atlyginimų lygį Lietuvoje aukštųjų technologijų sektoriuje ir kitose, kur kas didesnio vidutinio atlyginimo šalyse, mes nematytume labai didelio skirtumo.
Kitas dalykas, Lietuvoje turime didelį viešąjį sektorių, kone 30 proc. visų darbuotojų dirba viešajame sektoriuje, o galimybės yra kone vienos mažiausių ES, nes ribotus resursus padalinant dideliam darbuotojų skaičiui atlyginimai tampa neadekvatūs“, – sako ji.
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė (nuotr. Swedbank) Ekonomistės teigimu, svarbu ir tiesioginės užsienio investicijos – užsienio įmonės moka kiek didesnius atlyginimus. Tačiau Lietuvai nesiseka pritraukti šių investicijų – vėlgi atsiliekame ir nuo kitų Baltijos šalių ir nuo ES vidurkio.
Dar viena priežastis, kodėl oficialūs atlyginimai galėtų būti mažesni negu yra – nemaža šešėlinės ekonomikos dalis, kai atlyginimai mokami ne oficialiai – vokeliuose.
Atlyginimams augti erdvės yra
Kadangi pastaruoju metu atlyginimai auga, o našumas kyla lėčiau, Lietuvai iškyla rizika prarasti konkurencingumą. R. Grajauskas pasakoja, kad mūsų prekės neišvengiamai taptų brangesnės užsienyje, o našumui neaugant būtų vis sunkiau jas parduoti. Nuo to nukentėtų visa ekonomika.
„Kol kas našumo ir atlyginimo dinamika neigiama, bet ir iš šitos lentelės galima matyti, kad pagal našumo ir atlyginimų santykį dar atrodome neblogai. Kitaip tariant, našumas sąlyginai didesnis nei kitose valstybėse, atlyginimai mažesni. Vadinasi erdvės augti atlyginimams, kad neprarastume konkurencingumo yra. Dar atlyginimai 10–15 proc. gali augti“, – svarsto jis.
Ekonomistė V. Šečkutė nurodo, kad produktyvumui padidinti šiuo metu reikalingos dvejopos priemonės. Valstybė gali imtis struktūrinių reformų susijusių su darbo rinka.
„Darbdaviai sunkiai suranda darbuotojų, nes didelė dalis bedarbių neturi reikiamos kvalifikacijos arba jaunuoliai baigę aukštąsias nėra pakankami pasiruošę darbo rinkai. Aukštasis mokslas yra viena iš sričių, kuri turėtų didelės teigiamos įtakos produktyvumui.
Siekiant pritraukti užsienio investicijų, reikia turėti tiek palankią mokestinę aplinką, tiek visą institucinę aplinką, viešųjų paslaugų kokybę. Reikėtų nesudaryti papildomų kliūčių ir siekti tapti patrauklia valstybe grįžtantiems reemigrantams ir imigrantams iš kitų šalių“, – nurodo ekonomistė.
