„Manome, kad įstatymas visiems biudžetininkams turi būti bendras, tačiau atsižvelgiant į mokytojų darbo specifiką ir mokyklų finansavimo sistemą. Siūlėme, kad įstatyme pedagogų darbo apmokėjimo specifiškumas būtų užfiksuotas atskirame priede. Įstatymo rengėjai su tuo nesutiko, todėl šis klausimas neišvengiamai turės būti svarstomas Valdančiosios koalicijos politinėje taryboje, Vyriausybėje “, – teigia švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė.
Tai ji pareiškė ketvirtadienį su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene ir švietimo profesinių sąjungų atstovais aptarusi Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą.
Projektą Vyriausybės nurodymu rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pirminiam projektui, numatančiam visiems biudžetininkams bendrą sistemą, priešinosi pedagogų profsąjungos. Su jų atstovais prieš kelias savaites susitikusi A.Pabedinskienė sutarė Vyriausybei siūlyti, kad Švietimo ir mokslo ministerija dėl pedagogų algų sistemos parengtų atskirą laikiną įstatymą.
„Iš tiesų švietimo ir mokslo profesinės sąjungos buvo kreipęsi jau su tuo, kad jų darbo užmokesčio sistema būtų atskirai reglamentuota, mes tam pritariame ir artimiausiame Vyriausybės atstovų pasitarime, atsižvelgdami į kitų suinteresuotų institucijų, socialinių partnerių pastabas, taip pat pasiūlysime, kad pereinamuoju laikotarpiu švietimo ir mokslo sistemos darbuotojų darbo užmokestis būtų reglamentuotas Švietimo įstatyme“, - žurnalistams liepos pabaigoje sakė A.Pabedinskienė.
Ji sakė, kad perinamasis laikotarpis galėtų trukti iki 2020 metų - iki tol turėtų būti sukurta mokytojo darbo specifiką atitinkanti etatinio darbo užmokesčio sistema.
Pedagogų profesinės sąjungos teigia, kad siūlymas suvienodinti valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų atlyginimų sistemą jų netenkina, nes nenumato algų kėlimo perspektyvos, neatitinka mokytojų darbo specifikos ir mokyklų finansavimo sistemos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pataisas rengia po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo reglamentuojama pedagogų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, prieštarauja pagrindinam šalies įstatymui.
Anot KT, Vyriausybės nutarimu nustačius biudžetinių įstaigų darbuotojų, tarp jų valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagogų, tarnybinių atlyginimų dydžius ir kitas jų darbo apmokėjimo sąlygas, neatsižvelgta į tai, kad pagal Konstituciją esminės asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos, lemiančios jų darbo užmokestį, turi būti nustatytos įstatymu.
Pasak KT, Vyriausybė, savo nutarimu reguliuodama darbo apmokėjimo santykius, gali tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką, reglamentuoti procedūrinius darbo apmokėjimo aspektus.
Šis KT nutarimas įsigalios 2017 metų sausio 2 dieną - taip siekiama išvengti darbo apmokėjimo trikdžių dėl teisinio reguliavimo neapibrėžtumo.
