„Per skubėjimą paprasčiausiai visados priimami ne patys geriausi sprendimai. Manau, kad didžiausias minusas šito įstatymo, kad bėgdami nuo subjektyvumo, ant jo dar labiau užlipome“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė politikas.
Jo teigimu, įstatymas nustatė galimybę darbuotojui 100 proc. padidinti pastoviąją atlyginimo dalį ir dar leidžia jam mokėti kintamąją dalį, kuri gali siekti iki 50 proc. pastoviosios dalies. Anot A.Syso, ar mokėti didesnę algą, ar mažesnę, realiai lemtų vadovų sprendimai.
„(...) Darbo užmokestį galima bus pasididinti viršininko pagalba 100 proc. ir net 150 procentų. (...) Tai subjektyviai nustato įstaigos vadovas. Žinant, kad pas mus kolektyvinių sutarčių mažoka, čia yra tam tikra bombikė“, – sakė parlamentinio komiteto pirmininkas.
Jo teigimu, svarstant įstatymo projektą, siekta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų pastovioji dalis sudarytų 70 – 80 proc., o kintamoji dalis, kurią lemtų subjektyvūs veiksniai, – 20 – 30 procentų. Dabar galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje ši proporcija, pasak A.Syso, sudaro 50 proc. ir 50 proc. ar 40 ir 60 procentų.
„Priėmus tą įstatymą (...) mes išbalansuojame ir pakeičiame. Kintamosios ir pastoviosios dalies reguliavimas atiduotas labai subjektyviai (nuspręsti), ir tas santykis gali būti vienas prie dviejų, tai yra pastovioji dalis gali būti mažesnė negu šiandien yra. Manau, čia atsiras trintis ir labai greitai“, – tvirtino parlamentaras.
Būtina grįžti
Jis sakė, kad pavasario sesijoje būtina grįžti ir taisyti sausio viduryje priimtą biudžetininkų atlyginimus nustatantį įstatymą. A.Sysas mano, kad tai daryti turėtų Vyriausybė.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas taip pat tvirtino, kad naujasis įstatymas biudžetinių įstaigų darbuotojams suteikia per daug vilčių gauti didesnius atlyginimus, nors lėšų tam nenumatyta.
„Suteikėme daug vilčių ir daug lūkesčių neturėdami finansinių lėšų juos įgyvendinti. Dabar tuos lūkesčius turi tik švietimiečiai, priėmus šitą įstatymą turės visi biudžetininkai“, – sakė A.Sysas.
Jis priminė, kad mokytojų algoms didinti šiemet papildomai skirta 18 mln. eurų, o visų mažiausiai uždirbančių biudžetininkų – 16 mln. eurų. Politikas nuogąstavo, kad gali atsirasti konkurencija tarp tos pačios srities įstaigų, kai vienai pavyks gauti didesnį finansavimą ir taikyti didesnius koeficientus algoms nustatyti, o kita turės verstis su mažesniu biudžetu, tad atitinkamai darbuotojai uždirbs mažiau. A.Sysas sakė, kad tokia nesveika konkurencija jau buvo tarp statutinių institucijų, dėl to darbuotojai „migravo“ iš vienos institucijos į kitą.
Kaip įstatymo pliusą politikas nurodė, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai bus nustatomi pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinis dydžio, kuris taikomas ir valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų, pareigūnų atlyginimams. Šis dydis bus nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, tai yra sutarus profsąjungoms ir Vyriausybei.
Šiemet galios valstybės tarnautojams Seimo jau nustatytas bazinis dydis – 130,5 euro.
„Dabartinė Vyriausybė ir ypač mūsų kolegos valstiečiai žalieji deda dau vilčių į socialinį dialogą ir partnerių derybas. Ir šiame įstatyme yra parašyta, bet jeigu įsigilini, derybos vyks dėl kelių eurų, nes galima bus derėtis dėl bazinio dydžio. Jeigu bazinis yra 130,5 euro, derėsimės, kad jis būtų 132 eurai“, – kalbėjo A.Sysas.
Priimtas dar sausį
Sausio 17 dieną Seimas priėmė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą. Jis priimtas skubant, nes po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo algas reglamentavęs Vyriausybės nutarimas sausį nustojo galioti. KT pareiškė, kad pagal darbo sutartis valstybės ir savivaldybių įstaigose, įmonėse dirbančių asmenų darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas ne pagal Vyriausybės nutarimą, o įstatymą.
Pagal įstatymą, biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės suskirstomos į keturis lygius bei tris grupes. Darbo užmokestį sudarys pareiginė alga su pastoviąja ir kintamąja dalimis, priemokos, išmokos už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktimis, viršvalandžius bei premijos. Pastovioji algos dalis bus skaičiuojama pritaikius įvairioms darbuotojų kategorijoms nustatytus koeficientus, o kintamoji priklausys nuo darbuotojo praėjusių metų veiklos vertinimo.
Premijos biudžetinių įstaigų darbuotojams galės būti mokamos ne daugiau kaip kartą per metus, atlikus vienkartines ypač svarbias įstaigos veiklai užduotis, ir kartą – už gerus darbo rezultatus.
Numatyta galimybė darbuotojui skirti ir pašalpą, jeigu jo materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ar šeimos narių ligos, mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo. Maksimalus pašalpos dydis – penkių mėnesio minimalių algos dydžio. Dabar tai būtų – iki 1900 eurų. Įstatymas palies apie 180 tūkst. žmonių: socialinius, kultūros darbuotojus, mokytojus, jų padėjėjus, trenerius, psichologus, savivaldybių darbuotojus, kurie nėra valstybės tarnautojai, kitus.
Jeigu prezidentė pasirašys minėtą įstatymą, jis pradės veikti vasario 1 dieną.
