Lietuvos statistikos departamento ir „Sodros“ duomenimis, neatskaičius mokesčių vidutinis darbo užmokestis (VDU) šiuo metu šalyje siekia apie 756 Eur, MMA – 350 Eur (nuo liepos 1 d. žadama didinti iki 380 Eur), o vidutinė senatvės pensija – apie 266 Eur. Būtent į šiuos dydžius prieš Seimo rinkimus nusitaikė politinės partijos.
Algas žada „permesti“ per 1000 Eur ribą
Skaičių kalba pirmieji į rinkėjus tradiciškai kreipėsi Darbo partija su Valentinu Mazuroniu priešakyje, savo rinkimų programoje prioritetais įvardiję VDU, MMA bei vidutinės senatvės pensijos didinimą. „Darbiečiai“ žada, jog juos išrinkus į valdžią, VDU kils iki 1110 Eur, MMA – iki 656 Eur, o vidutinė pensija – iki 422 Eur.
Darbo partija taip pat žada siekti, kad kiekvienam jaunuoliui, kuriam sueis 18 metų, būtų skirta vienkartinė 2000 eurų išmoka gyvenimo pradžiai.
Didžiausia valdančiosios koalicijos Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuriai vadovauja dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius, žada, kad, jei po rinkimų sėdės valdančiųjų kėdėse, šalyje ne tik sumažins nedarbą, padidins aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų dalį darbo rinkoje, bet ir pasieks, kad VDU Lietuvoje viršytų 1100 Eur ribą, MMA būtų ne pažesnė kaip 500 Eur, o senatvės pensija padidės penktadaliu. LSDP rinkimų programoje taip pat teigiama, kad socdemai sieks, jog mokytojai vidutiniškai uždirbs ne mažiau, kaip 1200 Eur po mokesčių.
Opozicija žada perspjauti valdančiuosius
Apie pažadus kelti MMA ir didinti įvairias išmokas anksčiau kritiškai kalbėjusi opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija su jos vedliu Gabrieliumi Landsbergiu šiemet prieš Seimo rinkimus vis dėlto taip pat nusprendė savo pažadus iliustruoti skaičiais.
TS-LKD, pristatę pasiūlymų paketą „Naujas planas Lietuvai“, pažadais perspjovė ir „darbiečius“. Konservatoriai žada, jog, jei rinkėjai atiduos savo balsus jiems, VDU Lietuvoje sieks 1250 Eur, MMA – 500 Eur, o vidutinė senatvės pensija – 400 Eur.
Iki 2021 m. TS-LKD taip pat žada sukurti 147 tūkst. naujų darbo vietų, į šalį grąžinti 80 tūkst. darbingo amžiaus žmonių.
Gerokai kuklesni kol kas pasirodė Liberalų sąjūdis. Liberalai, į Seimo rinkimus einantys su šūkiu „Už Lietuvą, kurioje norisi gyventi!“, kalba apie demografinės šalies situacijos gerinimą, siekį stabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą, dėmesį šeimoms. Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis yra užsiminęs, kad partija nesieks lenktyniauti su kitomis partijomis dėl MMA didinimo. Tiesa, liberalai buvo užsiminę sieksiantys, jog VDU šalyje būtų didesnis negu 1000 Eur.
Tuo metu Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) (LLS), kuriems vadovauja buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, žada nurungti visus bent jau pažadu didinti VDU. Šią savaitę LSS programą „Už laimingą ir turtingą Lietuvą!“ pristatęs A. Zuokas žadėjo, kad, jei sulauks rinkėjų paramos, VDU šalyje sieks 1450 Eur, MMA – 450 Eur.
Žmonės pavargo nuo pažadų
Portalo tv3.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) humanitarinių mokslų daktaras, politologas Bernaras Ivanovas tikino, kad anksčiau pažadai didinti algas, pensijas buvo patrauklūs rinkėjams, tačiau šiuo metu šie politikų triukai nėra efektyvūs.
„Kai buvo premjeras Algirdas Brazauskas, rinkėjui labai imponuodavo jo dalykiška kalba, operavimas skaičiais, labai detali statistika – toks sovietinio ūkininko kalbėjimas. [...] Dabar situacija yra pasikeitusi ir žmonės yra pavargę nuo manipuliacijų ir nuo įvairių apgaulių, kurios kartojasi nuo rinkimų iki rinkimų. Ir visiškai aišku, kad dauguma tų skaičių paimti iš lubų ir siekiama tik vieno – ką nors dar pažadėti, nes galbūt rinkėjas dar patikės“, – pažymėjo B. Ivanovas.
Bet kodėl politinės partijos prieš rinkimus pasitelkia skaičių kalbą, siekdami prisivilioti kuo daugiau rinkėjų?
„Reikia juk kažkuo užpildyti komunikaciją. Nejaugi rimtu veidu kalbėsi apie vertybes, kuriomis netiki? Pačiam turbūt nesmagu būna, o kai skaičiais užpildai tą vakuumą, tai lyg ir jautiesi geriau. Galbūt tais skaičiais ir pats patiki“, – į klausimą atsakė B. Ivanovas.
Anot jo, švaistymasis pažadais labiau rizikingas mažosioms partijoms, o didžiosios partijos, kurių elektoratas yra gana stabilus, operavimas skaičiais ir rizikavimas nepateisinti žmonių lūkesčių, nėra labai rizikingas.
„Didžiosios partijos rizikuoja mažiau, o mažosios daugiau, nes mažųjų partijų arba tų, kurios yra sukuriamos prieš rinkimus, tikslai yra trumpalaikiai – jiems svarbu patekti į parlamentą, atlikti tam tikrus darbus užsakovams – mes juk nežinome, tų partijų virtuvės.
O didžiosioms partijoms, kurios turi stabilų elektoratą, kuris balsuoja širdimi, o ne protu, ir tokiu būdu partija gauna apie 10 procentų rinkėjų, nėra svarbu – „nuvilsime? Gerai. Neprabalsuos keli procentai, tai kitą kartą dar ką nors sugalvosime“. Manau, kad jos dėl to galvos nesuka. Kiek nuošimčių tų pažadų įvykdoma? Mano manymu, labai nedaug“, – aiškino VDU mokslų daktaras.
Atlyginimų dydžius diktuoja ne politikai
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad apie didesnes algas kalbantys politikai iš tikrųjų turi mažai galios savo rankose.
„Akivaizdu, kad tiesioginės įtakos Vyriausybė, Seimo nariai vidutiniam atlyginimui turi pakankamai mažai, tai yra gali vidutinį atlyginimą reguliuoti per minimalų mėnesinį atlyginimą arba per viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Bet kalbant apie privataus sektoriaus atlyginimus, apie vidutinį jų pokytį, tai trumpuoju laikotarpiu yra labai sudėtinga kažką pasiekti ir kažką pažadėti, nes atlyginimus nustato įmonė ir tokie dėsniai, kaip darbo jėgos pasiūla ir paklausa ir daugybė aplinkybių, kuriems tiesioginės įtakos nėra“, – portalui tv3.lt kalbėjo ekonomistas.
„Tokioje diskusijoje svarbiau išgirsti ne konkretų skaičių, bet konkrečias priemones, kurios leistų pakelti tuos vidutinius atlyginimus, nes, aišku, kad skaičius apeliuoja rinkėjus, gyventojams malonu išgirsti kažkokį skaičių, jeigu ypač jis yra aukštesnis už jų dabartines pajamas, bet tai yra tik nuogas skaičius. Kol nėra aiškių priemonių, nereikia tikėtis, kad tas skaičius taps realybė“, – aiškino N. Mačiulis.
Kirto dėl MMA ir pensijų didinimo
Ekonomistas perspėjo politikus, jog spartūs šuoliai, siekiant didinti MMA, jau dabar sukūrė rimtą problemą šalies darbo rinkoje, todėl toliau auginti minimalią algą reikėtų labai atsargiai.
„Dabar Lietuvoje pagrindinė problema, susijusi su tolesniu minimalios algos didinimu, yra tai, kad daugelis kvalifikuoto sektoriaus darbuotojų uždirba tik šiek tiek daugiau negu minimalus atlyginimas. Tai reiškia, kad mes, keldami tą minimalią algą ir beveik neliesdami arba daug mažiau keldami kvalifikuotų darbuotojų atlyginimus viešajame sektoriuje, ištriname skirtumą tarp tų, kurie kelis metus mokėsi universitetuose ir tų, kurie neturi nei patirties, nei išsilavinimo, nei specialybės. Tai yra labai demotyvuojantis veiksnys – švietimo, sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys darbuotojai šiuo metu uždirba 100-200 eurų daugiau negu MMA“, – atkreipė dėmesį N. Mačiulis.
„Tas susitelkimas tik į minimalią kartelę rodo tam tikrą idėjų vakuumą, kai politikai nesugalvoja nieko geresnio, neranda instrumentų, priemonių, išteklių, kaip kelti daug platesnio rato gyventojų pajamas“, – pridūrė pašnekovas.
„Swedbank“ vyriausiajam ekonomistai abejonių sukėlė ir politikų ryžtas didinti senatvės pensijas. Anot jo, šis procesas turėtų būti visiškai automatizuotas.
„Sodra“ surenka pajamas, priklausomai nuo to, kiek šalyje tuo metu yra dirbančiųjų, kiek jie uždirba, kiek socialinio draudimo įmokų išmoka, ir tos pajamos skiriamos pensijoms.
Kad pensija didėja ar mažėja, nėra politikų nuopelnas. Tai galėtų būti visiškai automatizuotas procesas, indeksuojamas su „Sodros“ įplaukomis, priklausomai nuo dirbančiųjų skaičiaus ir darbo užmokesčio.
Tada galėtų politikai kalbėti ne apie tai, kad jie padidins pensijas, bet kaip jie paskatins darbo užmokesčio augimą, nuo ko atsirastų galimybės didėti pensijoms, arba kaip jie didins užimtumą, kaip sukurs naujas darbo vietas, kaip jas užpildys. Nes dabar kai kurie pažadai sukurti naujas darbo vietas prieštarauja realijai, kad Lietuvoje labai sparčiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius, ir, jeigu mes nepaskatinsime imigracijos, tai tos naujos darbo vietos nebus niekam reikalingos, nes nebus, kam jas užpildyti“, – aiškino N. Mačiulis.
