algos

Darbuotojams pranešus apie planus piketuoti, AB „Achema“ kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį, Ūkio, Energetikos, Finansų, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas bei kitas atsakingas valstybines institucijas. „Achema“ valdžios atstovų prašo numatyti galimybę koreguoti SGD terminalo ir VIAP mokesčių dydžių rinkimo tvarką nuostolingu veiklos laikotarpiu. „Šiemet susidarė ypač nepalankios vadinamosios kainų žirklės – sumažėjo pasaulinės trąšų kainos, o gamtinių dujų kainos išliko labai aukštos.

Lietuvoje ir toliau auga atlyginimų skirtumai tarp savivaldybių. Miestuose, kuriuose už darbą mokama dosniausiai, algos auga greičiausiai, o merdintys rajonų atlyginimai vystosi lėčiausiai. Ekonomistų ir verslininkų, tokia situacija nestebina. Esą dalis šalies savivaldybių per mažai stengiasi pritraukti investicijas, todėl daliai didelių miestų ir toliau prognozuojamas nesustabdomas nykimas.

Nuo liepos 1 dienos įsigaliosiantys pakeitimai užtikrins, kad komandiruotėse būtų mokami didesni dienpinigiai. Darbuotojų atstovas pastebi, kad darbdaviams bus suteikiama dar daugiau šansų išvengti mokesčių, perkeliant atlyginimus ant mokesčiais neapmokestinamų dienpinigių. Tačiau yra ir kita nuomonė – smulkiosioms įmonėms gali būti daug sunkiau komandiruoti darbuotojus.

Naujausi duomenys rodo, kad augant atlyginimams Lietuvoje džiaugiasi ne visi. Štai nuėję į privatų sektorių gali tikėtis daug didesnės algos nei viešajame, o tai reiškia, kad viešasis sektorius dar labiau kraujuoja dėl prarandamų darbuotojų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje 2018 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 895,2 EUR: viešajame sektoriuje – 885,2, privačiajame sektoriuje – 900 EUR.

Naujoji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) administracija sako, kad prieš palikdama pareigas senoji vadovybė nepagrįstai pakėlė atlyginimus didžiajai daliai visuomeninio transliuotojo darbuotojų. „Ankstesnė vadovybė be Tarybos narių supažindinimo pakėlė beveik visiems darbuotojams atlyginimus. Neteko rasti pagrindžiančių dokumentų, kodėl buvo didintas atlygis tokia skuba, kokiais kriterijais remiantis“, – BNS sakė Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel.

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trina rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai taps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies. Naujausia Migracijos departamento statistika atskleidė, kad šiais metais į Lietuvą jau atvyko daugiau nei dvigubai užsieniečių lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius leidimus gyventi Lietuvoje gavo 16,9 tūkst. užsieniečių. Į tai reaguoja ir Vyriausybė.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Vokietijos vyriausybei pataria daugiau investuoti, padidinti darbo užmokestį ir nustatyti tam tikras mokesčių lengvatas. Fondo ekspertų kasmet rengiamose rekomendacijose pažymima, kad šios priemonės padės padidinti Vokietijos ekonomikos augimo potencialą ir spręsti gresiančio darbo jėgos deficito problemą.

Atskirtis tarp didmiesčių ir kitų miestų Lietuvoje tik gilėja. Dažnai regionai yra skatinami stengtis pritraukti privačius verslu, mat taip, manoma, žmonėms būtų mokami didesni atlyginimai, jie būtų skatinami neišvykti. Tačiau pasirodo, didžiausias darbdavys Lietuvoje išlieka pati valstybė, kuri neretai moka ir didesnes algas nei privatus verslas.

Seimo narių dėmesį patraukė du kartus netikėtai padidėjusi generalinio urėdo alga. Tuo tarpu kol administracija mėgaujasi padidėjusiomis algomis, girininkai maitinami pažadais. O didesnės vadovų algos pateisinamos tuo, kad pertvarkos metu pasikeitė įmonės struktūra.

„Norfos“ savininkai prognozuoja algų kilimą prekybos sektoriuje. Metų eigoje, „Norfos“ grupės įmonėse, darbuotojų atlyginimai vidutiniškai turėtų kilti daugiau kaip 10 proc. UAB „Rivona“, kuri užsiima logistika, gamyba, nekilnojamojo turto nuoma ir sandėliavimu, darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių, turėtų viršyti 1000 Eur, o pačios „Norfos“ darbuotojai gautų virš 800 Eur.

Atlyginimų augimą tikrai pajunta ne visi, tačiau iš naujausių duomenų matyti, kad uždirbančiųjų daugiau skaičius auga. „Sodros“ duomenimis, kovo mėnesį daugėjo visų, uždirbančiųjų nuo 501 eurų (bruto) per mėnesį ir daugiau, skaičius. Palyginus su vasariu matyti, kad daugėjo net ir didžiausias pajamas gaunančiųjų skaičius. O gaunančių mažiau nei minimali mėnesio alga (MMA) ar uždirbančiųjų iki 500 eurų per mėnesį skaičius susitraukė.

Nuo gegužės gydymo įstaigoms bus daugiau mokama už suteikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, dėl to turėtų didėti algos medikams. Valstybinė ligonių kasa (VLK) nurodo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos padidintos ne mažiau kaip 10 procentų. „Nuo gegužės 1 dienos perskaičiuotos ir patvirtintos naujos asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, bazinės kainos.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį diskutuos dėl pradedančių gydytojų atlyginimų. Posėdyje numatoma tvirtinti išvadą Seime svarstomoms pataisoms, kurias priėmus 67–125 eurais nuo gegužės kiltų rezidentų atlyginimai. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo pataisoms nepritarti, nes inicijuojamas sisteminis rezidentų apmokėjimo už darbą peržiūrėjimas.

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali nepavykti išvengti „klaidų“, kuomet darbuotoją pasieks mažesnė alga. Finansų ministerija paruošė tris priemones, kaip numato didinti šalies gyventojų pajamas, ypač viduriniosios klasės.

Vilniaus gydytojai su nekantrumu laukia padidėsiančių atlyginimų. Medikams nuo gegužės bus pakeltos algos vyriausybės įsakymu. Maža to, dar penktadaliu padidinti algas daliai sostinės medikų nuo gegužės nusprendė ir Vilniaus savivaldybė. „Tai čia yra labai sveikintinas ir pirmas toks sprendimas, kada orientuojamasi jau yra į gydytoją, o kadangi orientuojamasi į gydytoją, tai savotiška yra orientacija ir į pacientą.

Pirmųjų 2018 mėnesių atlyginimų augimo rezultatai viršija net ekonomisto lūkesčius. Iš „Sodros“ skelbiamos statistikos matyti, kad per metus didesnius atlyginimus gauna ir daugiausia darbuotojų turinčios profesijos. „Sodra“ skelbia reitingą darbuotojų, kurių yra daugiausia pagal tam tikrą specialybę. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo, kaip keitėsi šių profesijos atstovų atlyginimai. Iš 2017 ir 2018 metų vasario mėnesio duomenų matyti, kad didėjo visų šių profesijų atstovų atlyginimai.

Didesnio darbo užmokesčio siekiantys viešojo sektoriaus darbuotojų atstovai ketvirtadienį paragino Vyriausybę reformuoti mokesčių sistemą ir viešąjį valdymą padaryti skaidresnį.

Valandinė darbo vieta Lietuvoje daugiau nei 5 kartus pigesnė nei Danijoje. Ir nors ekspertai pabrėžia, kad po truputį Lietuva keičia savo veidą, kol kas vis dar esame treti nuo galo pagal darbdavių išlaidų darbuotojams dydį. Eurostatas skelbia, kad 2017 metais vidutinės valandinės darbo sąnaudos Europos Sąjungoje (ES) siekė 26,8 Eur. Tačiau po šiuo vidurkiu slepiasi didžiulė atskirtis tarp Vakarų ir Rytų šalių.

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų gyvenimo kokybę, pragyvenimo lygį ir bendrąją gerovę. Vis tik stebint pastarųjų metų atlyginimų dinamiką, nerimo kelia gilėjanti takoskyra tarp privataus ir viešojo sektoriaus atlyginimų. Darbo užmokesčio augimui privačiame sektoriuje tempą nustato rinka.

Nelaukdami žadėtų permainų ir nuo gegužės didėsiančios algos medikai nerimsta ir skelbia, kada žengs į gatves reikalauti pokyčių. Tačiau pažadai apie mitingą tik stebina Sveikatos apsaugos ministerija, kuri užtikrina – atlyginimai augs, kaip ir buvo žadėta. Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) savo puslapyje skelbia apie balandžio 26-ąją ketinamą rengti mitingą. Medikai žada rinktis Nepriklausomybės aikštėje ir reikalauti valdžios vykdyti „42 tūkst.

Net 76 proc. dirbančių Lietuvos įmonėse mano, kad jų darbdavys išgalėtų padidinti dabar mokamus atlyginimus, tačiau daugumą tenkintų gan kuklus algos kilstelėjimas, teigia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt. „Anot darbdavių apklausos, kurią ką tik paviešino Lietuvos bankas, kas antra Lietuvos įmonė per artimiausius šešis mėnesius ketina didinti atlyginimus savo darbuotojams, – sako CVMarket.

 Švietimo ministerija parengė naują mokytojų darbo užmokesčio tvarką.  Pagal ją pedagogams bus mokama ne už išdirbtas valandas, kaip iki šiol, o už etatus. Ministerija tikina, kad ši sistemą mokytojams bus labai naudinga. Profsąjungos piktinasi, kad tai – būdas atsikratyti dalimi mokytojų. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė TV3 žinioms teigė, kad nauja tvarka leis mokytojams daugiau uždirbti.

Nuo rugsėjo pradedamą įvesti mokytojo etatą sudarys 36 val. per savaitę darbo krūvis, trečdalis jo bus skirta ne pamokų vedimui - tai būtų vadinamosios nekontaktinės valandos. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) informuoja, kad pradedantiems mokytojams numatoma dar mažiau laiko vesti pamokas. „Kitas laikas skiriamas nekontaktinėms valandoms, t. y. su pamokomis susijusioms veikloms, ir papildomoms veikloms mokyklos bendruomenei“, – teigia ŠMM.

Nuo kovo „Lidl Lietuva“ padidins atlyginimus parduotuvių ir Kauno rajone įsikūrusio logistikos centro darbuotojams. Augančių atlyginimų naudą pajus daugiau negu 1400 darbuotojų. Iš viso „Lidl Lietuva“ šiuo metu yra sukūrusi daugiau kaip 1700 darbo vietų. Pranešama, kad „Lidl“ parduotuvių darbuotojams atlyginimai padidės 5-7 procentais. Logistikos centro darbuotojų atlyginimai taip pat kils maždaug 7 procentais.

Įvertinus praeitų metų paskutinįjį ketvirtį paaiškėjo, kaip šalyje keitėsi atlyginimai. Štai dažniausiai didėjo mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, nors minimalios mėnesio algos didinimas įtakos tuomet neturėjo. Tiesa, įvertinus kainų augimo poveikį, padaryta įžvalgą, kad maždaug pusės gyventojų pajamos sumažėjo.  „Sodra“ išskiria, kad ketvirtąjį 2017 metų ketvirtį vidutinė alga „ant popieriaus“ per metus paaugo 8,6 proc.

2017 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 884,8 EUR: viešajame sektoriuje – 906,7 Eur, privačiajame sektoriuje – 874 EUR, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 4 proc.: viešajame sektoriuje – 6,4 proc., privačiajame sektoriuje – 2,8 proc.

Ir tarpukario, ir dabartinėje Lietuvoje dėl darbo ramūs galėjo būti paklausią profesiją ar amatą turintys gyventojai. Tik supratimas, kas yra paklausu, skyrėsi gerokai, teigia darbo paieškos ypatumus tada ir dabar palyginęs specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Šiais laikais darbo ieškome naudodamiesi bent keletu kanalų, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - visų pirma, darbo skelbimų portaluose, internete, taip pat per darbo biržą.

Švietimo bendruomenei išsireikalavus pažadų kelti atlyginimus, nuo jų neatsiliko ir medikai – pažadą taip pat gavo. Dar praėjusių metų spalį buvo susitarta, kad etatiniam mokytojų darbo užmokesčiui įvesti valstybė 2018-2019 metais papildomai skirs 93 mln. eurų. O sistema bus pradedama įvesti nuo 2018 metų rugsėjo, tam biudžeto projekte tam numatyta 20 mln. eurų. Juolab, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtino, kad iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų.

Ar norėtumėte uždirbti tūkstantį eurų? Turbūt, taip, nes, anot statistikos, daugumai lietuvių tai yra rožinė svajonė. Kad dauguma tautiečių skursta, visi žino kone atmintinai, tačiau šiandien TV3 žinios pasidomėjo, kiek yra lietuvių, kuriems skųstis tikrai nereikėtų - uždirbančių bent tūkstantį eurų. Netrukus sužinosite, kokių specialybių atstovai uždirba keturženklę sumą, koks jų amžius ir kiek vyrai uždirba daugiau už moteris.

Vieni didžiausių darbdavių Lietuvoje yra prekybos tinklai, tačiau toli gražu jie nėra didžiausių algų mokėtojai. Priežastis ganėtinai paprasta – nereikia specialaus išsilavinimo. Visgi prekybos tinklai tvirtina, kad galima uždirbti daugiau nei nurodoma paskelbtuose atlyginimų vidurkiuose.  Kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia ne tik vidutinius įmonių atlyginimus, tačiau ir vidutinius atlyginimus pagal veiklos rūšį skirtingose Lietuvos savivaldybėse.

Algos didėja, ekonomika auga, tačiau lietuviai ir toliau masiškai bėga iš šalies. Pernai iš tėvynės išvažiavo tiek, kiek gyvena Marijampolėje. O jeigu uždirbate daugiau kaip 660 eurų „į rankas“, galite jaustis turtingesnis už du trečdalius tautiečių. Nors turbūt jūsų tai visai nedžiugina. Kodėl ekonomikai gerėjant didelė dalis žmonių tikina gyvenantys blogiau, ekspertai turi paaiškinimą, tačiau valdžia esą to nenori girdėti.

Į kovą dėl didesnių atlyginimų kyla ne tik medikai, bet ir socialiniai darbuotojai. Uostamiestyje kasdien gyvybėmis rizikuojantys ir nuolatiniame strese socialinės rizikos šeimoms padedantys žmonės gauna vos didesnį nei minimalus atlygį. Negana to, vienoje įstaigoje dirbančių socialinių darbuotojų algos tarpusavyje skiriasi net keliais šimtais eurų. O savivaldybė esą biudžetininkams numetė tik kaulą. Socialinės darbuotojos Inga ir Gina lanko šeimas viename baisiausių Klaipėdos bendrabučių.

Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis visų šalių ekonomiką. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šiuo metu pasaulio ekonomika ant bangos, tuo pačiu šį teiginį lydi ir geros prognozės Lietuvai. Visgi, apklausos rodo, kad nerimauti šiais metais yra dėl ko.

Ilgus metus iš skylės biudžete bridusi Vilniaus miesto valdžia imasi neregėto dalyko - nutarė padidinti vilniečių šeimos medikų algas, nors savivaldybei to daryti nepriklauso. Vilniaus miesto šeimos gydytojams sostinės valdžia iš savivaldybės biudžeto žada atriekti net keturis milijonus eurų. Gydytojai skundžiasi, kad šalies poliklinikose eilės nemažėja. O medikų krūviai tampa sunkiai pakeliami.

Nuo sausio plečiamos išmokos už vaikus – vadinamieji vaiko pinigai priklausys visiems, auginantiems vaikus, tačiau didės mokesčiai dirbantiems tėvams. Nepriklausomai nuo pajamų už kiekvieną vaiką bus skiriama 30 eurų mėnesinė išmoka. Ji priklausys visiems šalies vaikams iki 18 metų, o jei jie mokosi – iki 21-erių. Mažai uždirbantiems arba daugiavaikiams tėvams bus mokamos papildomos išmokos.

Nauji metai – naujas šalies biudžetas, o jame ir pakeitimai, kurie vienų pajamas paveiks labiau nei kitų. Tačiau, ar ar geriau gyvenantys žmonės tai pajus? Prognozuojama, kad kitais metais atlyginimai vidutiniškai pakils 7 proc., tai lems ne tik minimalios mėnesio algos (MMA) didėjimas nuo 380 iki 400 eurų, tačiau ir toliau jaučiamas darbuotojų trūkumas privačiame sektoriuje. „Darbo jėgos paklausa lieka didesnė nei pasiūla.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai kitąmet turėtų uždirbti daugiau, be to, įtvirtintas naujas šios tarnybos veiklos metodas – analitinė žvalgyba. Antradienį Seimas priėmė naujos redakcijos STT įstatymą. Už jį balsavo 67 parlamentarai, prieš buvo du, susilaikė 14 politikų. Įstatymas leis padidinti STT pareigūnų algą ir taip padidinti šios tarnybos patrauklumą potencialiems darbuotojams, teigia jo rėmėjai.

 Ar aukštasis mokslas Lietuvoje garantuoja orų gyvenimą? Ketvirtadienį „TV Pagalbos“ studijoje virs karštos išsilavinusių žmonių diskusijos, kaip išgyventi gaunant varganas algas ir ko griebtis, nesugebant patenkinti net pačių pagrindinių savo ir savo vaikų poreikių. Dvylika metų diplomuota mokytoja dirbanti Lijana sako uždirbanti apie 450 eurų ir jaučiasi tarsi gyventų išlikimo realybės šou. Pedagogė laidoje atskleis, kad tam, jog išgyventų, netgi būtų pasiryžusi eiti kloti plytelių.

Įvedus progresinius mokesčius, papildomai surinktų pajamų neužtektų iš esmės padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, tikina finansų ministras Vilius Šapoka.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasisako už algų didinimą Seimo nariams ir pareigūnams. Komitetas pasipriešino kai kurių „valstiečių“ idėjai jų nedidinti. Komitetas trečiadienį atmetė tokį „valstiečio“ Povilo Urbšio siūlymą – pagal jį atlyginimai didėtų tik kitos kadencijos parlamentarams. Už ir prieš balsavo po lygiai komiteto narių, bet nulėmė pirmininko balsas. „Valstietis“ Stasys Jakeliūnas mano, kad padidintos algos turėtų įsigalioti iškart.

Nors valdžia giriasi, kad algos Lietuvoje kyla kone dešimtadaliu ir sparčiausiai Europos Sąjungoje, naujausi duomenys rodo, kad labiau reiktų liūdėti, nes tarp Baltijos šalių lietuvių atlyginimai per metus padidėjo mažiausiai. Mūsų algos ir išlieka kukliausios. Vidutinis estas į rankas uždirba beveik 300 eurų daugiau. Ir verslininkai, ir ekonomistai aiškina, kad estai visada buvo dviem žingsniais toliau už Lietuvą, nes niekada nebijojo imtis drąsių sprendimų.

Vyriausybė nusprendė kitų metų biudžeto išlaidas padidinti 55 mln. eurų, lyginant su pirminiu projektu, kad galėtų pakelti medikų, valstybės tarnautojų algas ir išplėsti socialinę paramą savivaldybėms, pranešė premjeras Saulius Skvernelis. „Visi tie patys prioritetai išliko, tik šiek tiek paaugo – apie 55 mln. eurų.

Lietuvoje – tikrai suirutė dėl mokamų medikams atlyginimų. Gyventojai pasirašinėja peticiją, kuria raginama keliasdešimčia procentų didinti algas, o tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjunga ruošiasi rytojaus deryboms su Vyriausybe. Naujienų portalas tv3.lt pateikia šiuo metu mokamus vidutinius atlyginimus gydytojams ir slaugytojoms bei analitikų įžvalgas, ar įmanoma įvykdyti peticijoje iškeltus reikalavimus.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad dalis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo bus skirta padidinti medikų atlyginimus nuo 2018 metų liepos mėnesio. „Sutarta jau ir su Finansų ministerija tas lėšas skirti, bent jau didesnę dalį - ne mažiau kaip 50 proc. rezerve esančių lėšų medikų atlyginimų padidinimui“, - Seime ketvirtadienį teigė A. Veryga. Tačiau jis nedetalizavo, kiek konkrečiai padidės medikų atlyginimai.

„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tęsia bendrą darbą mažinant vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių – dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“. Nuo šiol abi institucijos savo interneto svetainėse skelbs išsamius ir patogiai pateiktus duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Šiuos duomenis bus galima palyginti su kitų ta pačia ekonomine veikla užsiimančių įmonių rodikliais, analizuoti rodiklius pagal savivaldybes.

Kartu su naujais mokslo metais prasidėjęs naujas darbuotojų ir darbų medžioklės sezonas atneša kozirių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Kaip ir kasmet, rugsėjo pirmoji žymi ne tik mokslo pradžią, tačiau ir vėl suaktyvinamas pastangas surasti reikiamų darbuotojų, įsidarbinti arba pakeisti vieną darbą kitu, - teigia cvmarket.

Mažų algų smaugiami Lietuvos medikai ne šiaip dairosi į užsienį, bet ir vyksta ten, ir konsultuoja pacientus, besigydančius svetur. Mat ten už savo darbą gauna ne tik didesnius atlyginimus, bet ir pagarbą apie kokią Lietuvoje esą tenka tik pasvajoti. Sveikatos apsaugos ministerija tik skėsčioja rankomis, pažadais apie geresnį gyvenimą tiek jaunų specialistų, tiek patyrusių gydytojų sustabdyti negali. Septinta ryto.

Paviešinti beveik visų valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai į didžiausių atlyginimų viršūnes iškėlė naujus lyderius - didžiausius atlyginimus gauna Energetikos ministerijos valdomos EPSO-G grupės įmonių vadovai, įskaitant ir pačią grupę, praneša portalas 15min. Pirmoje vietoje atsidūrė gamtinių dujų perdavimo vamzdynų operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys – jo atlyginimas siekia 9639 eurus.

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse. Tačiau žvelgiant į savivaldybes, didesniais atlyginimais džiaugėsi ne visi.  Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Telšių (4 proc.) apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose.