„Ankstesnė vadovybė be Tarybos narių supažindinimo pakėlė beveik visiems darbuotojams atlyginimus. Neteko rasti pagrindžiančių dokumentų, kodėl buvo didintas atlygis tokia skuba, kokiais kriterijais remiantis“, – BNS sakė Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel.
Pasak jo, paprastai algos darbuotojams keičiamos po metinio ar tarpinių veiklos vertinimų, taip susiejant atlyginimo kėlimą su pasiektais rezultatais.
„LRT atveju darbuotojų veiklos vertinimo rezultatai dar nėra apdoroti, todėl toks atlygio kėlimas beveik visos įmonės darbuotojams suponuoja galimus valstybės lėšų švaistymo atvejus“, – kalbėjo T. Rytel.
LRT teigia šiuo metu turinti beveik 180 tūkst. eurų viršytą suplanuotą darbo užmokesčio biudžetą.
Pasak T. Rytel, taip pat paskutinę buvusių nacionalinio transliuotojo vadovų dieną apie 16 LRT darbuotojų įdarbinta pilnu etatu, o tai irgi nebuvo suplanuota iš anksto.
Balandžio pradžioje antrą kadenciją LRT vadovo poste baigė Audrius Siaurusevičius, jį generalinio direktoriaus pareigose pakeitė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Vertins NT panaudojimą
LRT taip pat planuoja šiemet vertinti, ar efektyviai naudoja turimus daugiau nei 20 nekilnojamojo turto (NT) objektų visoje Lietuvoje.
T. Rytel sakė, kad to reikia norint išaiškinti, kaip LRT turtas bus naudojamas ilguoju laikotarpiu.
Jo teigimu, ekspertinis NT vertinimas reikalingas ir apsisprendžiant, ką daryti su šiuo metu sustabdytu 25 mln. eurų vertės trijų LRT pastatų rekonstrukcijos projektu. Jam pastabų turėjo Viešųjų pirkimų tarnyba.
„Turime kompleksiškai pažiūrėti, kaip LRT turtas bus naudojamas 10–15 metų perspektyvoje, o tada bus atsakytas klausimas dėl tų trijų pastatų modernizavimo, nes čia yra keletas scenarijų“, – sakė T. Rytel.
Pasak jo, ekspertinis LRT turimo nekilnojamojo turto vertinimas turėtų būti baigtas šiemet.
Viešųjų pirkimų tarnyba nurodo pernai nustačiusi gana daug pažeidimų, susijusių su planuota trijų pastatų rekonstrukcija.
Šiemet kovą Seime tarnybos vadovė Diana Vilytė kėlė prielaidą, kad kvalifikaciniai reikalavimai buvo pritaikyti vienam tiekėjui, LRT įpareigotas juos ištaisyti.
LRT iš viso valdo 22 NT objektus šešiuose Lietuvos miestuose, 16 iš jų yra Vilniuje.
Pasak T. Rytel, visuomeninis transliuotojas taip pat planuoja technologinį auditą, siekiant įvertinti, ar šių dienų poreikius atitinka visa turima televizijos, radijo ir interneto įranga.
„Į tai reikia atsakyti, nes yra numatyti pirkimų planai, kur yra įtraukti solidūs techniniai pirkimai. Turime sužinoti, ar jie iš tikrųjų reikalingi taip skubiai, ar reikia tai daryti jau 2018 ir 2019 metais“, – kalbėjo LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas.
Kitų auditų artimiausiu metu LRT vadovybė neplanuoja, nors kovą visuomeninio transliuotojo generaline direktore išrinkta M. Garbačiauskaitė-Budrienė svarstė apie būtinybę atlikti veiklos ir finansų auditus.
„Galvojame apie tai, kad nereikia turbūt švaistyti valstybės pinigų. Žinodami, kokios yra pagrindinės problemos, turime aiškius veiksmus, ką galime padaryti“, – kalbėjo T. Rytel.
Jis LRT dirba nuo gegužės 7 dienos.
