„Aš manau, kad programos startas ir neturi būti sausį. Sausį nelieka „šakutės“, jeigu tai mes pasiekiame, tai yra didžiulis pasiekimas, didžiulis, ir aš būsiu laimingiausias žmogus pasaulyje, jeigu tai mums pasiseks padaryti“, - pabendravusi su darbo grupės nariais BNS sakė švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė.
Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) susirinkę švietimo srities profsąjungų vadovai karu su ŠMM, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų atstovais svarstė, kaip pakoreguoti kolektyvinės sutarties projektą, kad jį būtų galima pasirašyti.
„Tam, kad nuo sausio 1 dienos vidurinę „šakutę“ pritrauktume prie maksimalios, reikia papildomai 35 mln. eurų. Aš manau, kad tai būtų maksimalu, ko mes galėtume šiais metais dar paprašyti. Daugiau negalima įsivaizduoti, nes juk nesninga (pinigais)“, - aiškino ministrė.
Jos manymu, mokytojų reikalavimai turėtų būti tolygiau išdėstyti laike.
„Darbo grupė turi sudėlioti. Nerealu, kad viskas įvyktų 2017 metais (...). Iš tikrųjų reikia pasižiūrėti ir galbūt tolygiau išskirstyti visų permainų švietime biudžetą - kad nebūtų viskas nuo 2017 metų sausio 1 dienos“, - aiškino ministrė.
Derybose antradienį ŠMM atstovavęs Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas joms pasibaigus BNS sakė, kad projektas turėtų pirmadienį būti vėl teikiamas Vyriausybei.
„Ilgalaikė darbo užmokesčio programa buvo šiandien bendru sutarimu labiau atkabinta nuo šakos kolektyvinės sutarties, nes Finansų ministerija šiek tiek įžvelgė grėsmę. Mes sutarėme dėl labai lengvos formuluotės - dėl teisinių prielaidų didinti mokytojų atlyginimus ir to, kad esant sutarimams jų nuostatos perkeliamos į šakos kolektyvinę sutartį. Sakydami „teisinės prielaidos“ visi turime galvoje dabar Vyriausybei pateiktą penkerių metų atlyginimų didinimo programą“, - aiškino jis.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius BNS sakė, kad derybose antradienį teko paaukoti kai kurias formuluotes, bet esminio skirtumo jos nedaro.
„Pakeistos formuluotės turi tą patį turinį. Mano manymu, nei pablogėjo, nei pagerėjo situacija (...). Sakyčiau, šiandien vyko lingvistinė kova, o juridiniu požiūriu iš anksto buvo aišku, kad ši sutartis nėra tikrai kolektyvinė sutartis, kokias turi civilizuotos šalys. Tai pirmas blynas“, - dėstė jis.
Vyriausybė praėjusią savaitę aptarusi švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektą nurodė ŠMM jį tobulinti.
Pagal pirminį Švietimo ir mokslo ministerijos su profesinėmis sąjungomis suderintą projektą, sutarties įgyvendinimui iki 2022 metų reikėtų beveik 0,5 mlrd. eurų valstybės biudžeto lėšų. Pagal šį projektą, be kita ko, ne mažiau kaip 5 proc. kasmet turėtų didėti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai, didesni atlyginimai turėtų būti mokami ir turintiems 20 ir 25 metų pedagoginio darbo stažą, taip pat turėtų būti rengiama ilgalaikė pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programa, o susitarimui dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo principų pasiekti nustatomas trijų mėnesių terminas.
Projektą vertinusi Finansų ministerija laikosi nuomonės, kad kolektyvinė sutartis neturėtų būti siejama su papildomu finansavimu ir į ją iš viso neturėtų būti įtrauktos darbo apmokėjimo ir kitos nuostatos, kurioms įgyvendinti reikia papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu mano, kad tokią sutartį su profsąjungomis turėtų pasirašyti Švietimo ir mokslo ministerija, o ne Vyriausybė.
Daliai pedagogų atlyginimai pastarąjį kartą šiek tiek didėjo nuo šio rugsėjo minimalius tarnybinių atlyginimų koeficientus kilstelėjus iki vidutinio dydžio.
