Kiek lietuvių gali įsikurti didžiuliuose apartamentuose? O galbūt įsigyti sportinį automobilį be stogo? Žinoma, tokios prabangos nė vienas neatsisakytų, tačiau kiek lietuviui reikia bent jau iki minimalios laimės? Praeivių klausiame, kokia alga, jų nuomone, galėtų užtikrinti minimaliai sotų ir laimingą gyvenimą.
Dažniausiai minima suma – tūkstantis eurų. Pagal šį laimės kodeksą paskaičiavome, kad ramiai ir saugiai šiuo metu Lietuvoje gali jaustis tik šiek tiek daugiau žmonių nei dabar gyvena Kaune – tai vos 262 tūkstančiai gyventojų. Nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio eurų per mėnesį uždirba apie 170 tūkstančių žmonių. Didesnes algas – nuo pusantro iki 3 tūkstančių jau gauna kur kas mažesnė grupė – tik 70 tūkstančių žmonių. Na, o turtuolių, kurių kišenė kas mėnesį pasipildo daugiau nei penkiais tūkstančiais eurų Lietuvoje yra, tačiau tik keturi su puse tūkstančio – ir jie visi tilptų į Trakus ar Nemenčinę.
O štai nelaimingųjų armija kur kas didesnė – tai daugiau nei pusė Lietuvos. Minimalias algas arba iki 400 eurų ant popieriaus gauna daugiau nei ketvirtadalis milijono tautiečių. Panašus kiekis ir gaunančių vidutinius atlyginimus. Prie šios kompanijos pridėkime ir kuklias pensijas gaunančius senjorus, kurių mūsų šalyje per 900-tus tūkstančių. Nepaisant šių skaičių, politikai trimituoja, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja. Sodros duomenimis, per metus algos kilo beveik 60-iai procentų gyventojų, o mažėjo tik penktadaliui.
„Ženkliai sumažėjo darbuotojų, gaunančių mažesnį nei 400 eurų atlyginimą. Žinoma, prie to ženkliai prisidėjo sparčiai augantis minimalus atlyginimas. Jei 2011 metais Lietuvoje buvo 50 procentų, gaunančių tokią algą, tai dabar tokių žmonių jau tik 20 procentų“, - aiškina ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pastaraisiais metais vidutinė alga statistiškai kilo septyniais procentais. Politikams ir ekonomistams tai įspūdingas skaičius, tačiau ne žmonėms. Daugeliui neatrodo, kad tokiais skaičiais reikėtų džiaugtis, mat kylant maisto produktų ir paslaugų kainoms, minimalią algą gaunantiems papildomi 30 eurų prie algos nieko nepakeičia. O štai pensininkai sako, kad prošvaisčių išvis nemato – pensijos padidėjo vos keliais eurais. Garbaus amžiaus senjorams, net ir turintiems namus, tenka maisto ieškoti konteineriuose.
Šiuo metu vidutinė alga po mokesčių siekia 650 eurų. Taigi per penkerius metus ji kilo trečdaliu, o 380 eurų dabar siekianti minimali – net 60 procentų. Ekonomistai tikina, kad šiemet pastebėjo, jog mažiausias algas gaunančių žmonių armija sumažėjo net 70-čia tūkstančių, o tai daugiau nei gyvenančių Alytuje.
„Tokio dydžio miestas pasitraukė iš mažiausias pajamas gaunančių kategorijos. Aišku, bus sakančių, kad jie tiesiog emigravo, tačiau mes matome, jo didesnių algų kategorijose maždaug tokį patį žmonių skaičiaus padidėjimą“, - sako ekonomistas G.Nausėda.
Mažiausiai gerėjantį gyvenimą pastaraisiais metais jautė, o tiksliau visai nepajautė, viešojo ir valstybinio sektoriaus darbuotojai. Pastarųjų, kurių Lietuvoje daugiau nei 50 tūkstančių, algos užšaldytos dar nuo krizės ir nepanašu, jog artimiausiu metu kiltų.
„Mažiausiai jautė viešojo sektoriaus darbuotojai – švietimo sistemos, sveikatos apsaugos. Nes jų algos pradėjo didėti tik prieš metus. Visgi jų augimas atsiliks nuo privačiame sektoriuje dirbančiųjų, nes viešajame sektoriuje yra tiesiog per daug darbuotojų“, - aiškina ekonomistas N.Mačiulis.
Psichologai sako, kad pinigai išties leidžia žmonėms jaustis ramiau, o jų trūkumas kelia nerimą ir net didžiulį pyktį. O pasijusti laimingam galima jau vien nuo vilties, kad greitai uždirbsi daugiau, o jei tokios vilties nematyti – ir žodis Lietuva dažnam rinkėjui tampa prakeiksmu. Nuotaiką esą pakelia ne patys pinigai, o tikėjimas, jog jų bus ateityje.
Pastaruoju metu labiausiai algos didėjo finansininkams, draudikams, programuotojams, kompiuterių analitikams. Tuo metu daugiausiai pinigų prarado – atlyginimai sumažėjo penkiais procentais – švietimo sistemos ir socialiniams darbuotojams.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
