Vienos pavojingiausių profesijų atstovai neslepia, jog vieną dieną iškvietimų gali ir nebūti, tad jie ramiai tikrina techniką, sportuoja, tačiau būna dienų, kai vos prasidėjus pamainai tenka skubėti į gaisrą. Neretai į būstinę grįžtama tik po paros.
Ugniagesiai sako, kad kiekvienas gaisras skirtingas, tad iš anksto jam pasiruošti ne visuomet įmanoma. Tenka į situaciją reaguoti ne tik vėjo greičiu, bet ir kūrybiškai, numatyti žingsnius į priekį. Pastatas, kuris prieš kelias akimirkas vos rusena, atvykus jau gali degti atvira liepsna, o pasiekti jame įkliuvusius žmones tenka ir per stogą ar per langus, pasitelkus kopėčias.
„Turi būti maža pauzė, kuri priverčia tave susikaupti. Nes būna didelė panika. Panika ne tik tavo viduje, bet ir aplinka, žmonės. Tu atvažiuoji, iš mašinos lipi, o žmonės šaukia - greičiau greičiau. Tokia paniška situacija. Turi sustoti, įkvėpti“, - pasakoja ugniagesys-gelbėtojas Arturas Sandovičas.
Vilkėti štai tokią aprangą ne pyragai. Joje ne tik žvėriškai karšta, bet ir apribojami judesiai ar matymas. Visgi ji, taip pat ir šalmas bei kaukės su deguonies bakeliu, privalomi ugniagesių saugumo atributai. Prie papildomo svorio priprantama, prie aukštesnių temperatūrų taip pat, sako gelbėtojai. Ne paslaptis, jog ugniagesių atlyginimai šalyje skurdoki. Tačiau tokiems vyrams ir moterims už viską svarbiau žmonių gyvybės. Štai šiemet jau išgelbėta 200 tautiečių, o per keturis mėnesius ugniagesiai vyko jau į 4000 iškvietimų. Ne nuostabu, jog iš visų šalies institucijų Lietuvos žmonės juos vertina labiausiai.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
